Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant į administracinę atsakomybę traukiamam asmeniui K. G., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau-Institucijos) įgaliotai atstovei-Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyresniajai specialistei N. Z., teismo posėdyje nagrinėjo K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 126 str. 4 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-08 K. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau-ATPK) 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 126 str. 4 d. dėl to, kad jis 2016-02-07 apie 21 val. (duomenys neskelbtini), uždarame namo kieme, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutonis neblaivumo laipsnis, vairavo keturratį Honda (duomenys neskelbtini) FM, kurio savininkas nežinomas, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų suvaldyti transporto priemonę, važiuodamas į įkalnę, apvirto, buvo apgadintas keturratis. K. G. nepateikė šios transporto priemonės registravimo dokumento, ši transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

Apklaustas teisme, K. G. neprisipažino vairavęs neblaivus ir paaiškino, kad apie penktą valandą vakaro jis tėvo sodyboje vairavo keturratį ir, važiuodamas į kalniuką, apsivertė su juo, susižalojo galvą. Nesijautė blogai, jautėsi ganėtinai sveikas, todėl praėjus valandai iš pykčio nutarė su tėvu išgerti degtinės. Išgėręs nuėjo miegoti, tačiau jam pasidarė silpna ir tėvas jam iškvietė medikus. Buvo atvažiavę ir policijos pareigūnai. Greitoji jį išvežė į ligoninę, ligoninėje jam buvo nustatytas girtumas. Keturratis priklauso jam, jis neregistruotas, nes šią transporto priemonę jis parsivežė iš Anglijos. Su keturračio pardavėju pasirašė tik tokią sutartį-sienos kirtimo lapą.

Policijos pareigūnė A. A. parodė, kad ji su kolega buvo nuvykusi pagal budėtojo nurodymą į įvykio vietą. Rado keturratį, jo lempa buvo išdužusi, tačiau kažkas sakė, kad ji anksčiau jau buvo išdužusi. Keturratis nebuvo sugadintas tik iš jo bėgo benzinas. Buvo pateiktas keturračio anglų kalba rašytas kažkoks laiškas, oficialaus dokumento nebuvo, nebuvo pateiktas registravimo liudijimas. Asmens nematė, jį išsivežė greitoji. Vairuotojui girtumą nustatinėjo operatyvaus būrio budėtoja.

Liudytojas A. G. parodė, kad vasario 7 d. jis buvo sodyboje, sūnus K. visą dieną važinėjo keturračiu. Apie 17 val. Karolis parvažiavęs norėjo į krantą užvažiuoti, tačiau slydo ir pasivertė. Liudytojas pribėgęs atvertė keturratį, klausė, ar nereikia medikų, bet K. atsakė, kad jaučiasi gerai. Jie nuėjo į kitą namą, liudytojas apvalė K. žaizdas. K. paprašė išgerti degtinės, ir jie abu išgėrė. Po to K. nuėjo į kitą kambariuką miegoti, liudytojas išgirdo, kad šis dejuoja. Nuėjęs pamatė, kad bėga kraujas. Išsigandęs iškvietė greitąją pagalbą ir paskambino žmonai. Policija atvažiavo už valandos. Keturratis stovėjo ten, kur ir apsivertė. Nurodė, kad ši transporto priemonė buvo sūnaus ir saugoma liudytojo sodyboje. Sūnus jam sakė, kad yra sutartis dėl šio keturračio, ši sutartis galioja ir daugiau jokių dokumentų nereikia.

Liudytojas R. K. parodė, kad yra G. kaimynas, gyvena gretimoje sodyboje. Tą dieną šeštą valandą vakaro ėjo iš parduotuvės, užėjo pas K. G. tėvą. Buvo ir K., jis buvo kruvinas, tėvas jį šluostė. Sakė, kad apsivertė su keturračiu. K. buvo blaivus, nesijautė alkoholio kvapo. Nurodo, kad kadangi pats negeria alkoholio, jeigu kuris nors iš G. būtų neblaivus, būtų pajautęs.

Liudytojas A. P. parodė, kad K. G.-jo pusbrolis. Tą vakarą šeštą septintą valandą jam K. paskambino ir papasakojo, kas įvyko, tačiau jis nebuvo girtas. K. pasakojo, kad važiavo keturračiu, užsivertė, sakė, kad sėdi namie ir jam skauda galvą.

Institucijos atstovė N. Z. paaiškino, kad teisės pažeidimo tyrimo metu K. G., prisipažino, kad įvykio metu buvo neblaivus. Jam buvo surašytas protokolas, paaiškinta, kad bus perduotas teismui. Tuomet jis pradėjo pasakoti, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio.

K. G. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 126 str. 4 d. nutrauktina. K. G. neprisipažino vairavęs neblaivus. Asmens veika ir kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Nagrinėjamos bylos atvėju svarbu neginčijamai įrodyti, kad K. G. vairavo neblaivus.

K. G. neigia vairavęs neblaivus, Jis nurodė, kad alkoholį vartojo po to, kai apvirto keturračiu ir susižalojo. Tai, kad po to buvo vartojamas alkoholis, patvirtino ir liudytojas A. G.. Tuoj po įvykio į Grigų namus užsukęs R. K. K. G. mate blaivų. K. G. neblaivumas buvo nustatytas ne įvykio metu įvykio vietoje, o jau po kurio laiko tik jį dėl sužalojimų išvežus į ligoninę šioje gydymo įstaigoje. K. G. ligoninėje buvo nustatytas girtumas-1,58 prom., tačiau šis faktas neįrodo, kad K. G. vairavo transporto priemonę neblaivus, nes tą patvirtinančių įrodymų, kurie pilnai patvirtintų K. G. kaltę ir būtų neginčijami, byloje nėra. Įstatymas numato atsakomybę ir už tai, kad asmuo po eismo įvykio vartoja alkoholį, tačiau nagrinėjamu atvėju byla turi būti nagrinėjama tik pareikšto kaltinimo ribose, teisme plėsti kaltinimo ir pereiti į sunkesnį negalima.

Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t.y. asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs adminitracinį teisės pažeidimą tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Nenustačius bent vieno požymio, negalima ir administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atvėju nepavyko nustatyti teisės pažeidimo sudėties elemento-kad K. G. vairavo neblaivus, nes jo ir liudytojų nurodytų faktų, jog jis vairavo blaivus, nepavyko nuginčyti. Policijos pareigūnė, surašiusi protokolą K. G., nurodė, kad jis pripažino pažeidimą, ir tik po to, kai sužinojo, kad medžiaga bus pasiųsta į teismą, pradėjo aiškinti, kad vairavo blaivus. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu iri iš to išplaukiančiu in dubio pro reo principu, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami patraukto į administracinę atsakomybę amens naudai. Asmens kaltė, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 str. 2 d. numatytomis priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą.

Nagrinėjamos bylos įrodymai teisme buvo patikrinti ir ištirti leidžiamomis priemonėmis, tačiau prieštaravimų, kilusių ištyrus įrodymus, teisme pašalinti nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus teisme įrodymus, kuriais grindžiama K. G. kaltė, nustatyta, kad įrodymai yra abejotini, ne pilnai įrodantys jo kaltę vairavus neblaiviam. Prielaida, kad galbūt K. G. padarė inkriminuojamą pažeidimą, nutarimas negali būti grindžiamas.

Nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad K. G. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą-vairavo neblaivus, jo administracinio teisės pažeidimo teisena dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Dėl kaltinimo pagal ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., t. y. kad K. G. naudojosi nustatyta tvarka neregistruota transporto priemone bei neapsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu- K. G. kaltė pilnai įrodyta ir K. G. dėl šių pažeidimų baustinas.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. K. G. dirbantis, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, jo atžvilgiu galiojančių administracinių nuobaudų nėra. Jam skirtinos nuobaudos straipsnių, numatančių atsakomybę už jo padarytas neteisėtas veikas, sankcijų ribose.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 4 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

K. G. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. pažeidimo nutraukti, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties.

K. G. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., ir paskirti jam 35 eurų baudą, pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. ir paskirti jam 33 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas apimti ir galutinę nuobaudą K. G. paskirti 35 (trisdešimt penkių) eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.