Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčijamu įsakymu pareiškėjui (Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkui), paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr.5-V-375 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo instrukcijos 42 p., 43 p. reikalavimų pažeidimą ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 str., 284 str. reikalavimų nevykdymą (b.l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą dėl eismo įvykio, įvykusio 2007-10-02 Kaune, Savanorių pr. – Zanavykų g. sankryžoje, 2007-10-16 priėmė nutarimą, kuriuo J. V. paskyrė pagal ATPK 127 str. 2 d. administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams. J. V. šį nutarimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2007-12-06 nutartimi skundą patenkino iš dalies – panaikino Kauno m. VPK VP EPT 2007-10-16 nutarimą ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo, kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog eismo įvykio mechanizmui nustatyti byloje buvo reikalinga atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir toks tyrimas susijęs su specialių žinių turėjimu (eksperto ar specialisto išvada). Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba konstatavusi, kad pareiškėjas, ruošdamasis nagrinėti bylą, neišsprendė akivaizdžių klausimų, kaip tai nustatyta ATPK 280 str., 2008-02-25 teikimu NR.39-IL-191 pavedė Kauno m. VPK viršininkui atlikti tarnybinį patikrinimą ir spręsti A. J. tarnybinės atsakomybės klausimą. 2008-04-04 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.20-IS-75 nurodyta, kad A. J. prieš administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą privalėjo įsitikinti, ar teisingai surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įžvelgti prieštaravimus, juos šalindamas naudotis specialisto ar eksperto pagalba, tačiau to nepadarė. Konstatavus, kad pareiškėjas aplaidžiai ėjo pareigas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą, pasiūlyta A. J. skirti tarnybinė nuobaudą - pastabą.

Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog tarnybinis nusižengimas yra šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Pagal minėtą teisės normą tarnybinė nuobauda vidaus tarnybos sistemos pareigūnui gali būti skiriama tuomet, jeigu jis pažeidžia Vidaus tarnybos statuto ar kitų teisės aktų nustatytą vidaus tarnybos tvarką ir jeigu dėl šio pažeidimo yra pareigūno kaltė. Vertinant ar teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar pareigūno veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs pareigūnas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, pareigūno kaltė. Tam, kad pareigūnas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir pareigūno kaltę.

A. J. tarnybinė nuobauda paskirta už ATPK 7 ir 284 straipsnių bei Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo instrukcijos 42 ir 43 punktų pažeidimą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 7 straipsnis reikalauja, kad administracinių teisės pažeidimo bylų teisena būtų vykdoma ir poveikio priemonės už administracinius teisės pažeidimus būtų taikomos griežtai laikantis teisėtumo. ATPK 284 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr.5-V-375 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo instrukcijos ( toliau – Instrukcijos) 42 punktas nustatantis, kad ruošdamasis nagrinėti bylą pareigūnas išsprendžia klausimus, nustatytus Kodekso 280 straipsnyje, yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į ATPK 280 straipsnį. Minėtas kodekso straipsnis reglamentuoja būtinus pareigūno veiksmus ruošiantis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Instrukcijos 43 punktas numato, jog nustačius, kad protokolas ar kita pažeidimo medžiaga surašyta netinkamai ar reikalinga papildoma medžiaga, kreipiamasi į instituciją (pareigūną), kuri surašė protokolą, nurodoma pašalinti trūkumus ar pateikti papildomą medžiagą; jei pateiktoje medžiagoje yra akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės, medžiaga turėtų būti grąžinama institucijai, kurios pareigūnas surašė protokolą.

Įvertinus aukščiau minėtas teisės normas, darytina išvada, kad A. J. tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad nagrinėdamas J. V. administracinio teisės pažeidimo bylą aplaidžiai ėjo pareigas – neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir neskyrė byloje autotechninės ekspertizės.

ATPK 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįsta visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaudamasis savo teisine sąmone, įvertina, ar surinktų įrodymų pakanka administracinio teisės pažeidimo padarymo faktui konstatuoti bei kaltam jo padarymu asmeniui nustatyti, ar nepakanka. ATPK 256 str. 3 d. numato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Ši teisės norma imperatyviai nenurodo, kuriais atvejais ekspertizė turi būti paskirta, o kuriais atvejais ji neskiriama, todėl būtinybė skirti byloje ekspertizę susijusi su subjektyviu bylą nagrinėjančio pareigūno požiūriu ir suvokimu apie ekspertizės paskyrimą. Tik esant akivaizdžiam šios teisės normos pažeidimui, dėl kurio buvo neteisingai išnagrinėta byla ir priimtas neteisėtas sprendimas, yra pagrindas tarnybinei atsakomybei atsirasti. Todėl tarnybinio patikrinimo išvados motyvai, kad Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas J. V. skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje buvo būtina skirti eismo įvykio autotechninę ekspertizę, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog A. J. , nagrinėdamas minėtą administracinio teisės pažeidimo bylą, padarė tarnybinį nusižengimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 str.) ir teismo posėdyje ištyręs įrodymus, gali nuspręsti, kad reikia atlikti papildomą aplinkybių tyrimą (ABTĮ 124 str. 1 d. 4 p.). Tokią išvadą teismas gali padaryti vadovaudamasis ne tik administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais, bet ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms teisminio bylos nagrinėjimo metu ir kurių tyrimas teisme negali būti atliekamas. Tuo atveju, kai teismas, nagrinėdamas bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administracinio institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams (ABTĮ 108 str.). Išnagrinėjęs J. V. administracinio teisės pažeidimo bylą teismas nenustatė akivaizdžių bylą nagrinėjusio pareigūno pažeidimų, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl pareiškėjo reikalavimas tenkintinas ir ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 str., teisėjas

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr.20-TE-193 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui A. J. “.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.