Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. 2016-12-21, apie 07.50 val., Ukmergės g. 140, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, taip pat nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiais savo veiksmais G. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 181, 16 punktų reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole jo veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdžio metu apklaustas G. Š. nurodė, kad kaltę dėl inkriminuotų pažeidimų pripažįsta tik iš dalies. Sutinka, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta. Nesutinka, kad jis tyčia nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. G. Š. nurodė, kad jis tiesiog nematė jį stabdančių policijos pareigūnų. Jis važiavo už autobuso, prie pastarojo buvo labai priartėjęs, bandė persirikiuoti į kitą eismo juostą, todėl nepamatė jį stabdančių pareigūnų. Po kurio laiko, kai jau pasuko link PC „Panorama“, prie jo privažiavo policijos automobilis. Jame buvę pareigūnai, atidarę savo automobilio langą paprašė sustoti, ir jis pakluso šiam reikalavimui. Nurodė, kad jis negirdėjo, kad policijos pareigūnai jį būtų stabdę naudodamiesi garsiakalbiais. G. Š. teigė, jog jis neturėjo tikslo nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimams.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas V. Š. nurodė, kad, atliekant maršrutinių transporto priemonių eismo juostos kontrolę, pamatė, kaip transporto priemonių eismo juosta važiuoja automobilis BMW. Išėjęs į gatvę pradėjo minėtą automobilį stabdyti. BMW vairuotojas nereagavo į stabdymo veiksmus ir bandė persirikiuoti į kitą eismo juostą. Liudytojas nurodė ir tai, kad be jo, automobilį BMW dar bandė sustabdyti du policijos pareigūnai, tačiau vairuotojas nereagavo ir važiavo toliau. Visi trys pareigūnai vienas nuo kito stovėjo 20 m atstumu. Buvo apsivilkę šviesą atspindinčias liemenes, o stabdymo veiksmus atliko su skrituliais. BMW automobiliui pro juos pravažiavus, su kolega sėdo į tarnybinį automobilį nusivijo nesustojusį BMW. Automobilį vijosi įjungus švyturėlius ir naudojant garsinį signalą. BMW automobilis buvo pavytas ir sustabdytas, kai buvo pasukęs į Saltoniškių g. Liudytojas pažymėjo ir tai, kad tuo metu, kai vyko stabdymo veiksmai, Ukmergės g. buvo susidariusi automobilių spūstis. Paaiškino, kad jis nepamena, ar priešais automobilį BMW važiavo autobusas, o jei ir važiavo, tai jis jam (liudytojui) netrukdė pamatyti automobilį, važiuojantį autobusų juosta.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas J. U. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytojas V. Š.. Jis nurodė, kad automobilį BMW stabdė trys pareigūnai. Jis pats stovėjo antras. Pirmiausia BMW stabdė V. Š., tuomet jis, o trečiasis – pareigūnas A. Š.. Liudytojas nurodė, kad prieš BMW automobilį joks kitas automobilis nevažiavo, ar važiavo autobusas – nepamena. Liudytojas patvirtino, kad automobilis BMW buvo stabdomas, atliekant aišku gestą skrituliu.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. Š. nurodė, kad jis buvo trečiasis iš BMW automobilį stabdžiusių pareigūnų. Pastarojo vairuotojas galėjo jo ir nepamatyti, tačiau kitus pareigūnus, stabdžiusius jo automobilį, turėjo matyti. Liudytojas nurodė ir tai, kad jis visas įvykio aplinkybes geriau prisiminė, kai rašė tarnybinį pranešimą, todėl ir reikėtų juo vadovautis.

G. Š. administracinėn atsakomybėn traukiamas už pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje padarymą. G. Š. teismo posėdyje nurodė, kad jis kaltės, dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje neginčija, sutiko, jog važiavo transporto priemonėms skirta eismo juosta. Jo kaltę dėl šio pažeidimo patvirtina ir bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų V. Š., J. U., A. Š. tarnybiniai pranešimai bei jų parodymai teismo posėdžio metu. G. Š., vairuodamas automobilį BMW, nesilaikė kelio ženklų ar ženklinimo – važiavo transporto priemonėms skirta eismo juosta, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Š. nuosekliai teigė, jog nematė, kad jį stabdo policijos pareigūnai. Byloje esančiame tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas V. Š. nurodė, kad pamatęs, jog viešajam transportui skirta eismo juosta važiuoja automobilis BMW, jis stabdė minėtą automobilį, modamas skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, įėjęs į važiuojamąją dalį. Vairuotojas pamatė stabdymo gestus, tačiau persirikiavęs į kitą eismo juostą, nuvažiavo. Minėtą automobilį stabdė ir kiti policijos pareigūnai (J. U. ir A. Š.). Tuomet jis su pareigūnu J. U. nedelsiant sėdo į tarnybinį automobilį ir nusivijo nesustojusį automobilį. Nesustojęs automobilis buvo persekiojamas įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir specialius garso signalus. BMW automobilis iškart nestojo, jis buvo sustabdytas tik kai pasuko į Saltoniškių gatvę. Tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes policijos pareigūnas patvirtino apklaustas ir teismo posėdyje. Iš esmės analogiškas aplinkybes tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklaustas teismo posėdžio metu nurodė ir liudytojas policijos pareigūnas J. U.. Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas A. Š. nurodė, kad galimai vairuotojas jo ir nepastebėjo, tačiau nuo įvykio praėjo jau pakankamai ilgas laikas, todėl visų detalių nepamena, prašė vadovautis jo tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis. Tarnybiniame pranešime A. Š. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip V. Š. tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės. A. Š. tarnybiniame pranešime apildomai nurodė, kad jis matė, jog G. Š. pažiūrėjo į jį, matė, kad yra stabdomas, tačiau nepakluso ir nuvažiavo.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 5-V-673 „Dėl Policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 96-4537) (toliau – Įsakymas) 25 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. 26 punkte numatyta, jog tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų: 26.1. policijos pareigūnai turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu ar motociklais; 26.2. policijos patrulį turi sudaryti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai; 26.3. stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Rekomenduojama stabdyti transporto priemones apšviestuose kelio ruožuose (išskyrus atvejus, nurodytus instrukcijos 22.2, 22.4, 22.7 ir 22.8 punktuose) (iš esmės analogiška tvarka nustatyta ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje).

Atsižvelgiant į šias Įsakymo nuostatas ir vertinant bylos medžiagą, darytina išvadą, kad policijos pareigūnai, stabdydami G. Š. vairuotą automobilį, tai darė tinkamai, laikydamiesi nustatytų reikalavimų.

Kitas svarbus aspektas nagrinėjamu atveju yra tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Š. matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, tuo metu, kai buvo stabdomas G. Š. vairuotas automobilis, Ukmergės g. buvo spūstis (tą patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), automobiliai judėjo nedideliu greičiu, todėl abejotina G. Š. teiginiais, kad jis nematė net trijų jį stabdžiusių policijos pareigūnų. Be to, jis suvokė, kad važiuodamas maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, pažeidė KET reikalavimus, ir tokie jo veiksmai, kaip neva nepastebėjimas trijų šviesą atspindinčiomis liemenėmis vilkinčių pareigūnų, kurie atliko aktyvius ir akivaizdžius stabdymo veiksmus naudodamiesi tam skirtomis priemonėmis (skrituliu su raudonu atšvaitu), vertintinas kaip bandymas išvengti atsakomybės už daromą pažeidimą, persirikiuojant į kitą eismo juostą ir bandant įsimaišyti į eismo srautą. Teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, patvirtinti kitais duomenimis, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Taigi, nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai neigė matęs, kad jį stabdo trys policijos pareigūnai ar girdėjęs, kaip jį vejasi policijos tarnybinis automobilis su įjungtais garsiniais ir šviesos signalais, ši jo pozicija yra paneigta byloje surinktų duomenų visuma ir vertinama kaip siekis išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog G. Š. veiksmai, kuomet jis nepakluso jį stabdžiusiems policijos pareigūnams ir nevykdė jų reikalavimo sustoti, tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Šio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pažeidėjų iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos veikos perkvalifikavimui pagal ANK. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, vertintina, jog ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kurio sudėtis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius, numato švelnesnę administracinę atsakomybę šį nusižengimą padariusiems asmenims, nes ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo numatyta ir administracinė nuobauda – areštas, o ANK tokios administracinės nuobaudos nebėra numatyta, todėl G. Š. inkriminuotas pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuotinas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 8 straipsniu, vertintina, jog ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kurio sudėtis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius, numato iš esmės tokią pačią atsakomybę, todėl minėtas pažeidimas neperkvalifikuotinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

G. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymo laikytina tai, kad jis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas, bet ne už vienarūšius pažeidimus, duomenų apie teistumą nepateikta), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad G. Š. atžvilgiu, dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, trumpesniam nei ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui. Taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas teismas atsižvelgia į tai, kad G. Š., nors ir padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau jis pats savaime nesukėlė sunkių padarinių, nepaklusdamas jį stabdžiusiems pareigūnams ir nesustodamas jis iš esmės stengėsi išvengti atsakomybės ne už šiukštų ir visuomenei pavojų itin keliantį pažeidimą, o pakankamai nesunkų KET pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Š. charakterizuojamas išimtinai teigiamai, jis yra aktyvus bendruomenės narys, vadovauja kavinei, kurios kolektyve jis yra vienintelis asmuo, galintis vairuoti ir pristatyti reikiamus maisto ir kitus produktus būtinus normaliam verslo funkcionavimui. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog G. Š. rūpinasi savo vyresnio amžiaus tėvais, kuriems neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, abu jo tėvai turi rimtų sveikatos problemų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog net ir paskyrus specialiosios teisės atėmimo terminą trumpesnį nei ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus tokios teisės atėmimo terminas, bus pasiekti administracinės nuobaudai keliami tikslai.

G. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, skirtina nuobauda, minėto įstatymo straipsnio sankcijos ribose.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 426 straipsnio 5 dalimi, 627-637 straipsniais, ATPK 124¹ straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

G. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 30 Eur (trisdešimties eurų baudą) baudą.

G. Š., vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti subendrintą administracinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 27 straipsniu, 426 straipsnio 7 dalies straipsniu, G. Š., kartu su administracine nuobauda skirtina ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams.

Pagal ANK 682 straipsnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nutarimo įsiteisėjimo dieną, privalo institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris perduodamas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai. Jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemones, šio straipsnyje nustatytu laiku vairuotojo pažymėjimo nepateikia nurodytai institucijai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pratęsiamas tiek, kiek laiko nebuvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas.

Pagal ANK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 16064138023 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.