Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė priimti V. V. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą, kuriuo jis prašė P. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje padarymo. Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, konstatavo, kad V. V. pakartotinai pateikė analogiško turinio skundą tam pačiam asmeniui pagal tą patį BK straipsnį, nurodė tas pačias aplinkybes, dėl kurių apylinkės teisme jau yra išnagrinėta byla ir priimtas atitinkamas sprendimas. Skunde V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį ir grąžinti privataus kaltinimo skundą apylinkės teismui spręsti privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą iš naujo.Skunde pareiškėjas tvirtina, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad dėl tų pačių aplinkybių, to paties asmens atžvilgiu jau yra išnagrinėta byla, neatitinka tikrovės. Jo atžvilgiu privataus kaltinimo byla dėl to, kad jis P. M. gąsdino susidorojimu, kad jam keršys, teisme niekada nebuvo išnagrinėta. Teisėja nepagrįstai teigia, kad toks kaltinimas buvo išnagrinėtas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes faktai rodo kitaip. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad privataus kaltinimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimta nutartis perduoti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Tačiau šia nutartimi perduoti nagrinėti kiti pareiškėjo kaltinimai P. M., bet nėra kaltinimo, kad pareiškėjas 2012 m. gegužės 14 d., apie 9.00 val., prieš privataus kaltinimo bylos posėdį gąsdino P. M.. Todėl negali būti išnagrinėtas kaltinimas, kuris niekada nebuvo perduotas į teisiamąjį posėdį. Tai rodo, kad teisėjos nutartyje padaryta išvada yra neteisinga.Atsiliepimų į pareiškėjo skundą negauta. V. V. skundas atmetamas. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktos bylos medžiaga, išanalizavęs ir įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei skundžiamoje nutartyje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, atitinkanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus. Pareiškėjas pateikė apylinkės teismui skundą, prašydamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą prieš P. M., kaltindamas jį BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, t. y. tuo, kad P. M. 2012 m. spalio 10 d., apie 11 .00 val., liudydamas Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdyboje, ikiteisminio tyrimo specialistei J. T. nurodė melagingas, tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie pareiškėją (kad pareiškėjas grasino susidoroti, gąsdino), taip jį apšmeiždamas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartyje konstatuota, kad dėl tų pačių aplinkybių ir to paties asmens atžvilgiu jau yra išnagrinėta baudžiamoji byla, todėl pakartotinis procesas dėl tų pačių aplinkybių nėra galimas. Ši išvada, priešingai, negu tvirtina pareiškėjas, yra teisinga. Kauno apylinkės teisme 2017 m. vasario 17 d. buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal privataus kaltintojo V. V. skundą kaltinant P. M. BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, t. y. tuo, kad P. M. 2012 m. spalio 10 d. apklausiamas kaip liudytojas, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistei J. T. nurodė tikrovės neatitinkančias, melagingas aplinkybes apie V. V. (kad šis gąsdino, grasino), taip jį apšmeiždamas. Iš paminėto akivaizdu, kad V. V. privataus kaltinimo skunde nurodytos faktinės aplinkybės yra analogiškos aplinkybėms, kurios buvo nurodytos ir V. V. privataus kaltinimo skunde baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl kurių pasisakyta 2017 m. vasario 17 d. nuosprendyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo, taip pat ir Lietuvos teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad ne tik pakartotinis nubaudimas, bet ir pakartotinis asmens persekiojimas negalimas, jeigu toks persekiojimas vykdomas dėl tų pačių fakto aplinkybių, nesvarbu, kokia būtų veikos, už kurią asmuo yra pakartotinai persekiojamas baudžiamojo proceso tvarka, teisinė kvalifikacija. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis turi būti suprantamas kaip draudžiantis baudžiamąjį persekiojimą už antrą nusikalstamą veiką remiantis identiškais arba iš esmės tais pačiais teisiškai reikšmingais faktais, t. y. visuma konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, judgement of 10 February 2009). Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti (tęsti) baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų.Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad apylinkės teismas, nustatęs, jog dėl V. V. privataus kaltinimo tvarka paduotame skunde nurodytų aplinkybių jau yra priimtas teismo sprendimas, kuris šiuo metu apskųstas apeliacine tvarka, pagrįstai atsisakė priimti jo skundą, kadangi egzistuoja aplinkybė, baudžiamąjį procesą daranti negalimu (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo nutartį naikinti ir klausimą dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo spręsti iš naujo.Kauno apygardos teisme 2017 m. balandžio 10 d., 2017 m. balandžio 12 d. gauti V. V. pareiškimai, kuriuose jis kelia abejones teisėjos T. B. nešališkumu teigdamas, kad, jo manymu, teisėja turėjo nusišalinti nuo šios bylos. Pažymima, kad apygardos teismas, nagrinėdamas skundus dėl apylinkės teismo priimtų nutarčių BPK X dalyje numatyta tvarka, patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju V. V. savo skunde apygardos teismui klausimų dėl teisėjos šališkumo nekėlė, nušalinimas teisėjai T. B. nebuvo pareikštas ir jai sprendžiant klausimą dėl V. V. skundo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą priėmimo. Atsižvelgiant į paminėta, V. V. pareiškimuose, gautuose po jo skundo paskyrimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nurodytos aplinkybės nevertintinos ir dėl jų nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.