Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-01-13 · Byla Nr. TS-8-1155/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-13
Bylos Nr.
TS-8-1155/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Eglė Dargvainė
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-8-1155/2023
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gynėjos advokatės Eglės Dargvainės skundą dėl Vilniaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas; toliau nutartyje – ir Vilniaus kalėjimas) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lygtinio paleidimo komisija; toliau nutartyje – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-320 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. K.“ (toliau – ir Nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi pripažino (duomenys neskelbtini) teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį ir nutarė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; A. K. minėtu nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) paskirtą 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę teismas suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalimi ir 129 straipsnio 1 dalimi, 138 straipsnio 1 dalimi ir paliko paskirtą 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant Lietuvos Respublikos teritorijoje; bausmės pradžią nurodė skaičiuoti nuo nuteistojo A. K. perėmimo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką dienos, į bausmės laiką nurodė įskaičiuoti visą (duomenys neskelbtini) atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką ir kardomojo kalinimo laiką.

Bausmės pradžia – 2017 m. gruodžio 21 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 21 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. gruodžio 13 d. – 3 metai 6 mėnesiai 8 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija skundžiamu Nutarimu nutarė netaikyti A. K. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.); rekomendavo nuteistajam vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; numatė pakartotinį svarstymą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos 2023 m. birželio mėn.

Komisija skundžiamame Nutarime nurodė, kad A. K. Lietuvoje nėra įvykdęs nusikalstamų veikų, tačiau penkis kartus teistas užsienyje (duomenys neskelbtini). Laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą – du kartus atliko (duomenys neskelbtini), trečiąją pradėjo vykdyti (duomenys neskelbtini), tačiau ekstradicijos būdu buvo perkeltas į Lietuvą. Pirmieji du teistumai susiję su finansinės naudos siekimu, vėliau nusikaltimai ėmė sunkėti, atsirado kiti nusikalstamo elgesio komponentai (smurtas, neblaivumas). Nuteistasis šiuo metu yra antrą kartą nuteistas už smurto panaudojimą prieš kitus asmenis. A. K. deklaruoja kritišką požiūrį ir nuostatas vartojimo įpročių atžvilgiu, taip pat siekį palaikyti blaivų gyvenimo būdą, visgi bausmės atlikimo metu nuteistasis nedalyvavo tikslinėse priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, motyvacijos išlaikyti blaivumą stiprinimui. Nuteistojo veiksmams būdingas impulsyvumas, spontaniškumas, nepakankamas pasimokymas iš ankstesnio savo patyrimo ir orientavimasis į savo poreikių patenkinimą, o ne galimas tolimesnes savo elgesio pasekmes sau ir aplinkiniams. Nuteistojo problemų ir sunkumų sprendimo patirtis liudija, kad jis stokoja konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Bausmės atlikimo metu nepastebima, kad nuteistasis patiria emocijų valdymo problemų, į aplinkos dirgiklius reaguoja visuomeniškai priimtinu būdu, stengiasi kontroliuoti savo reakcijas. Buvo baustas drausmine tvarka 2022 m. vasario 18 d., nes atvykus į Vilniaus kalėjimą aptikti draudžiami daiktai. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, nurodo, kad įstaigoje nėra darbo, norėtų dirbti pusiaukelės namuose. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Direktoriaus įsakymu nuteistajam buvo leista užsiimti individualia kūrybine veikla – lipdymu. Jis deklaruoja tolesnius savo gyvenimo planus, siejamus su darbine veikla, tačiau planuose nėra aiškios pagalbos sau dėl alkoholio vartojimo problemų sprendimo strategijos. Nuteistasis šiuo metu labiau orientuotas į asmeninių poreikių tenkinimą, siekiant lygtinio paleidimo. Bausmės atlikimo metu selektyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, dienos užimtumą renkasi pagal savo pomėgius ir interesus. A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Komisija konstatavo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius ir vienbalsiai (5 balsai) nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo (b. l. 9–10).

Šalies argumentai

Nuteistojo A. K. gynėjos pateiktame skunde prašoma Komisijos Nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nurodyta, kad Nutarime yra minimos tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kurios yra nepagrįstai sureikšminamos. Nuteistasis atliko didžiąją dalį paskirtos bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra vieną kartą baustas, tačiau paskirta nuobauda jau yra negaliojanti. Jis užsiima individualia kūrybine veikla, siekia pradėti vykdyti individualią veiklą marketingo srityje, jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika nėra aukšta, taip pat jis yra įvertinęs savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir padaręs reikiamas išvadas. Nutarime nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pritaikius nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą, jis keltų grėsmę visuomenės saugumui. Priešingai, jis laikosi bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos taisyklių, neturi galiojančių nuobaudų, nekelia aplinkiniams nepatogumų, yra nekonfliktiškas, nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų. Nutarime yra nurodytos pagrindinės priežastys, dėl kurių A. K. atžvilgiu nebuvo pritaikytas lygtinis paleidimas – jis anksčiau teistas ir paskutinį nusikaltimą įvykdė neblaivus. Tačiau kartu Komisija nurodo, kad nuteistasis pateikia kritišką požiūrį ir nuostatas vartojimo įpročių atžvilgiu, taip pat siekį palaikyti blaivų gyvenimo būdą, o ir bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuota jokių pažeidimų, susijusių su apsvaigimu. Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir kiekis nėra lemiamas veiksnys, ir negali būti pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Būdamas bausmės atlikimo vietoje nuteistasis kuria ilgalaikius socialinius planus ateičiai, planuoja gyvenimą šeimoje, palaiko nuolatinius ryšius su artimaisiais. A. K. turėtų nuolatinę pastovią gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Teigiama aplinka turėtų didesnę įtaką pozityviam elgesiui ir ateityje. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, galima tikėtis, kad pritaikius lygtinį paleidimą nuteistasis integruosis į visuomenę ir laikysis įstatymų (b. l. 1–4).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimties metų, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (iš esmės tokia pati nuostata buvo įtvirtinta ir BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.).

A. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagrindą – jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Kadangi nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai grupei, būtina vertinti pažangą ją mažinant.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos bausmės atlikimo vietos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai bus pasiekti tiek, kad nuteistasis toliau galės taisytis būdamas lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs nuteistojo asmens bylą, o taip pat ir 2022 m. gruodžio 1 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-301 (asmens bylos I dalies b. l. 52–61, toliau – ir Išvada), nustatė, kad nagrinėjamu atveju Komisija pirmą kartą svarstė A. K. lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 2021 m. birželio 14 d. – 2021 m. liepos 14 d. sėkmingai dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje; 2021 m. rugsėjo 6 d. – 2021 m. spalio 27 d. dalyvavo programoje „Mandalų terapija“, siekė išmokti valdyti įtampą ir stresą, lavino kūrybiškumą, pozityvią vaizduotę; 2021 m. lapkričio 11 d. už sėkmingą minėtos programos baigimą buvo skatintas; nuo 2022 m. rugsėjo mėn. mokosi (duomenys neskelbtini); 2022 m. lapkričio 18 d. jam leista užsiimti kūrybine veikla (lipdymu) (asmens bylos II dalies b. l. 81). Nuteistasis neturi skolų, lygtinio paleidimo metu gyventų pas savo motiną, kuri tam neprieštarauja, o būsto sąlygos leidžia įrengti stebėjimo įrangą. Vadovaujantis tuo, kas buvo išdėstyta prieš tai, buvo nustatyti du A. K. apsauginiai kriminogeniniai veiksniai – patvirtinta galimybė gyventi pasirinktu adresu; šiuo metu išreikštos gan palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtais būdais laisvėje. Tačiau taip pat yra nustatyta net aštuoniolika A. K. nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių, kurių didžiąją dalį (keturiolika) sudaro dinaminiai veiksniai ir kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio bausmės atlikimo vietoje.

Teismas pažymi ir tai, kad A. K. į Vilniaus kalėjimą buvo perkeltas (duomenys neskelbtini) tęsti paskirtą bausmę, siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą bausmės atlikimo metu, užkardyti galimas nusikalstamas veikas, t. y. dėl to, kad A. K. daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems (asmens bylos I dalies b. l. 30). Nuteistasis 2022 m. vasario 18 d. buvo nubaustas už tai, kad turėjo draudžiamų daiktų – mobilųjį telefoną su SIM kortele (asmens bylos II dalies b. l. 60). Prieš tai nurodytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis nustatytų elgesio taisyklių, nepaiso draudimų, daro pažeidimus, o taip pat ir neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems.

Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, nurodė, kad kalėjime nėra darbo, planuoja ateityje vykdyti individualią veiklą, susijusią su marketingu. Tačiau, Sodros duomenimis, A. K. iki šiol nėra pradėjęs vykdyti individualios veiklos; iš Išvados nustatyta, kad jis nesikreipė į administraciją dėl galimybių įsidarbinti ar vykdyti individualią veiklą; taip pat jo asmens byloje nėra pateiktų duomenų apie galimybę įsidarbinti laisvėje. Taigi, nors nuteistasis išreiškia norą dirbti, tačiau savo iniciatyvos ir jos rezultatų nepatvirtina objektyviais duomenimis, todėl teismas neturi pagrindo šios aplinkybės vertinti kaip jo apsauginį kriminogeninį veiksnį.

Taip pat nuteistasis teigia, kad Komisija nepagrįstai sureikšmino tai, jog jis teistas, be kita ko, už nusikaltimus, padarytus esant neblaiviam, nes jis kritiškai vertina alkoholio vartojimo įprotį, siekia palaikyti blaivų gyvenimo būdą, o ir bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuotų jokių pažeidimų, susijusių su jo apsvaigimu. Pirmiausia teismas primena, kad tinkamai atlikti bausmę (nedaryti pažeidimų) yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Antra, A. K. asmens byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo išreiškiamą poziciją dėl alkoholinių gėrimų vartojimo ar pasikeitusį požiūrį į neteisėtą smurto naudojimą. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad A. K. jau ne pirmą kartą yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinio pobūdžio nusikaltimus ir nusikaltimus, padarytus esant neblaiviam, be to, padarytų nusikaltimų sunkumas turi didėjimo tendenciją. Tačiau byloje nėra duomenų apie A. K. padarytą pažangą resocializacijos procese minėtais aspektais, o būtent, darbą su psichologu, dalyvavimą programose, susijusiose su pakartotinio smurtinio elgesio prevencija, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žala ir kt., šių priemonių taikymo rezultatus. Teismas pabrėžia, kad ne deklaratyvūs teiginiai, o būtent aktyvūs ir objektyviai patvirtinti nuteistojo veiksmai gali nulemti pažangą mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Apibendrinant pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Šiuo atveju teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai A. K. apibūdinantys duomenys. Nuteistasis keičia savo elgesį tinkama linkme, tačiau skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo jį lygtinai paleisti iš bausmės atlikimo vietos, nes, kaip jau minėta, nėra pakankamai duomenų apie nuteistojo darbą, jo resocializacijos rezultatus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama Nutarimą, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei, išnagrinėjusi visas klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą Nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos galimybės nebuvimo.

Kartu pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imti veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį ir įrodyti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjos advokatės Eglės Dargvainės skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-320 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. K.“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Ramanauskienė