- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- 1-453-944/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Kaltinamasis
- A. D.
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Palangoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 17 kartų, paskutinį kartą 2021 m. birželio 16 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį, 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2021 m. liepos 2 d. apie 20.00 val., Palangoje, ties J. Basanavičiaus g. 2, iš kuprinės, kuri buvo padėta prie akmeninės sienelės, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. S. priklausiusį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung A51“, kurio vertė – 379,00 Eur, taip padarydamas nukentėjusiajam D. S. 379,00 Eur dydžio turtinę žalą.
A. D. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Sutiko bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Paaiškino, kad žinojo kam priklauso telefonas ir jį pasisavino iš paliktos be priežiūros nukentėjusiojo kurpinės. Turėjo tikslą juo naudotis pats, tačiau vėliau telefoną pardavė pažįstamam žmogui už 20,00 Eur. Nurodė, kad telefonas nukentėjusiajam yra grąžintas ir pretenzijų dėl to nėra. Prašė atsižvelgti į jo sveikatos būklę (yra neįgalus) ir sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 64 ir 75 straipsnius.
Be paties A. D. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniai).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. S. parodė, kad 2021 m. liepos 2 d., apie 20 val., J. Basanavičiaus gatvėje, Palangoje prisėdo parūkyti ant akmeninės sienelės. Ant sienelės sėdėjo nepažįstamas žmogus. Pasidėjęs kuprinę, kurioje buvo telefonas „Samsung A51“, nuėjo padėti žmonėms. Kai grįžo nepažįstamojo nebebuvo, o kuprinėje neberado telefono. Telefonas grąžintas, todėl civilinio ieškinio nereikš (b. l. 1-3,36).
Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Veiklos skyriaus 2021 m. liepos 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad D. S. atpažino A. D. kaip asmenį, buvusį šalia jo prie akmeninės sienelės, kai paliko kuprinę, kurioje buvo telefonas „Samsung A51“ (b. l. 43-50).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. L. parodė, kad liepos mėnesį Palangoje sutiko pažįstamą A. D., kuris pasiūlė įsigyti mobilaus ryšio telefoną „Samsung A51“. Telefonas atrodė kaip naujas, jį įsigijo už 20 eurų. Kilo įtarimas, kad telefonas gali būti vogtas, todėl jį pristatė į Palangos policijos komisariatą, kuriame ir pasitvirtino įtarimai. Telefoną pateikė, kad jis būtų grąžintas teisėtam savininkui (b. l. 53).
Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Veiklos skyriaus 2021 m. liepos 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. L. pateikė telefoną „Samsung A51“ (b. l. 56-57, 59-65).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. D. pagrobus svetimą turtą pasitvirtino.
BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama. Svarbu ir tai, kad veika kaip vagystė kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.
Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.
Kaltinamasis A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad 2021 m. liepos 2 d. apie 20.00 val., Palangoje, ties J. Basanavičiaus g. 2, iš kuprinės, kuri buvo padėta prie akmeninės sienelės, pagrobė svetimą turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung A51“. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie iš esmės neprieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojo parodymams, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji svetimo turto pagrobimo požymiai, todėl kaltinamojo A. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą, įstatymų leidėjas yra numatęs alternatyvias bausmių rūšis –viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
A. D. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą. A. D. nedirba, yra eilę kartų baustas administracine tvarka (tame tarpe ir už svetimo turto pagrobimą), duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Kaltinamasis praeityje 17 kartų teistas, teistumas neišnykęs, paskutinį kartą teistas 2021 m. birželio 16 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį, 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekeičia, toliau daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, pajamų pragyvenimui nesiekia įgyti teisėtu būdu – dirbdamas.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik kaltinamajam A. D. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju nei viešųjų darbų, arešto, laisvės apribojimo bausmės, nei tuo labiau baudos paskyrimas kaltinamajam, kuris yra daug kartų teistas už analogiškas veikas, neatliktų savo paskirties sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nubausti ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Prokuroras kaltinamajam siūlo skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei šios bausmės rūšies BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos vidurkis. Teismas, atsižvelgęs į bausmės paskirtį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su prokuroro siūloma bausme, kuri nėra per griežta ar neproporcinga padarytam baudžiamojo įstatymo pažeidimui.
Kadangi byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažintina 1/3, ir skirtina galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo atveju teismas sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra recidyvistas, bei šiuo metu atlieka bausmę pagal ankstesnį teismo nuosprendį, bausmės vykdymas jam negali būti atidėtas ( BK 75 straipsnis).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką A. D. padarė 2021 m. liepos 2 d. Taigi nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas A. D., kaltinamasis įvykdė po ankstesnio nuosprendžio (Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžio) priėmimo, tačiau jam dar nespėjus įsiteisėti (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. liepos 8 d.). Tai reiškia, kad jam turi būti taikomos bausmių bendrinimo taisyklės, numatytos BK 64 straipsnyje, kai nusikalstama veika padaroma po ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas iš pradžių jam skiria bausmę už naują nusikaltimą, o po to šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdamas (BK 64 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, tai teismai jam paskirtas bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2010, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7/2014). Šiuo atveju susiklostė analogiška situacija, nes kaltinamas buvo nuteistas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu (kuris įsiteisėjo 2021 m. liepos 8 d.), ir po jo priėmimo, tačiau jam nespėjus įsiteisėti, 2021 m. liepos 2 d. padarė naują nusikalstamą veiką. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 8 d. patvarkymą 2021 m. liepos 25 d. A. D. buvo faktiškai sulaikytas, t. y. nuo 2021 m. liepos 25 d. jis pradėjo faktiškai atlikti bausmę, paskirtą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu. Vadinasi, šio nuosprendžio priėmimo dieną – 2021 m. rugsėjo 20 d. – pagal ankstesnį nuosprendį iš paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 10 mėnesių ir 13 dienų. Šiuo nuosprendžiu A. D. yra skiriama 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalies nuostatomis, prie Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies, o būtent – 1 metų 10 mėnesių ir 13 dienų laisvės atėmimo – pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir skirtina galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85-86), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Proceso išlaidų nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, prie juo paskirtos ir neatliktos 1 metų 10 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A. D. paskirti galutinę bausmę – 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus. Suimtam (laisvės atėmimo bausmę atliekančiam) nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.