- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- e2-6014-1112/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01675-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- V. M.
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad yra gavusi pranešimą apie galimai valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. VĮ Turto bankas, siekdamas nustatyti kam nuosavybės teise priklauso minėtas turtas, rinko informaciją bei dokumentus, ir gavo informaciją, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė valstybei ir jis buvo priskirtas valdyti ,,Baltijos“ laivų statyklai. Dauguma kitų butų šiame name buvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame name kaimyninis butas Nr. 16 buvo privatizuotas pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), liko neprivatizuotas. UAB „Mano Būstas Baltija“ informavo, kad minėtu butu prieš daugelį metų naudojosi V. M., tačiau šis butas pakankamai seniai nenaudojamas ir nėra privatizuotas. VĮ Turto banko atstovams 2024 m. balandžio 24 d. nuvykus į minėtą butą niekas neįleido, kaimynų teigimu jame niekas negyvena. Pašto dėžutėje buvo paliktas pranešimas, kad jo gyventojai susisiektų su ieškovu, tačiau susisiekta nebuvo. Iš kitų asmenų ir institucijų duomenų apie šio buto privatizavimą ar perleidimą gauta nebuvo. Ieškovo įsitikinimu, butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą) savininkė. Ieškinyje nurodytas butas buvo sukurtos kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotos (parduotos ar kitaip pagal įstatymus perleistos) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutikti negali, mano, kad nepagrįstai pasirinkta ginčo teisena. Atkreipia teismo dėmesį, jog ieškovė nurodė, kad minėtas butas (duomenys neskelbtini) nepriklausė Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl atsakovė neturėjo administracinių įgalinimų ir / ar suinteresuotumo. Pagal ieškinio duomenis akivaizdu, jog atsakovė nebuvo jokių sandorių, susijusių su minimu butu, dalyvis, be to, atsakovė nebuvo / nėra buvusios valstybinės atstovaujamosios valdžios teisių ir pareigų perėmėja. Atsakovė neturi jokių duomenų apie prašomo pripažinti buto (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises, nesiekia šio turto nuosavybės teises įgyti ir jokiais veiksmais nepažeidžia ieškovės teisių (tarp šalių nėra ginčo). Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 1977 m. buvo registruotas kaip valstybės nuosavybė, perduota patikėjimo tiese valdyti ,,Baltijos“ laivų statyklai. Pagal į bylą pateiktus duomenis, dauguma kitų butų šiame name buvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), liko neprivatizuotas.
Klaipėdos miesto savivaldybė nurodė, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į Klaipėdos miesto savivaldybės butų apskaitą nėra įtrauktas, duomenų, kas naudojasi minėtu butu, neturi. Iš į bylą pateiktų UAB „Mano Būstas Baltija“ duomenų matyti, kad šį butą laiko bešeimininkiu turtu, duomenų apie jo naudotoją neturi. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ginčo butu anksčiau naudojosi V. M., tačiau duomenų, kokiu pagrindu ji butu naudojosi ir kad toliau būtų šio turto naudotojas, negauta.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise. Nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-421/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-408/2007, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-535/2008).
Ieškovė ieškinį reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, kuriame numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindė tuo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neturėtų būti laikoma atsakove, tarp ieškovės ir atsakovės jokie ginčai nėra kilę. Šiuo atveju pažymėtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, todėl savivaldybė turėtų būti suinteresuota, kad šis turtas turėtų savininką. Pažymėtina, kad pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį, bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Nors atsakovė ir nurodo, kad ji šioje byloje neturi suinteresuotumo dėl minėto buto, tačiau atsakovė taip pat turi teisę inicijuoti minėto turto pripažinimą bešeimininkiu. Atsižvelgiant į tai, kad turto nuosavybės teisės turi būti nustatomos, Klaipėdos miesto savivaldybė šioje byloje yra pagrįstai įtraukta į bylą kaip atsakovė.
Teismas pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo, kas turėtų būti minėto buto savininku. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neturi suinteresuotumo ar reikalavimų dėl minėto buto. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas atsakovės buhalterinėje apskaitoje nėra apskaitomas, pagal gautus duomenis anksčiau butu naudojęsis asmuo bute nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, suinteresuotumo naudotis butu neišreiškė, nėra sudaryta komunalinių paslaugų tiekimo sutarčių ir yra susikaupę įsiskolinimai, kitų minėto buto naudotojų nenustatyta, nuosavybės teisės į patalpas nėra Nekilnojamojo turto registre įregistruotos.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad butas valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų ar savivaldybės nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis nuosavybės teise valstybei.
Atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad šis turtas liko valstybės nuosavybe ir ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje nesusidarė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nors ieškinys tenkinamas, tačiau bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės nepriteisiamos, atsakovės kaltės dėl susidariusios situacijos teismas nenustatė, savivaldybės procesinis elgesys buvo tinkamas.
Kadangi trečiojo asmens gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, teismo sprendimas jam įteiktinas CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Trečiajam asmeniu V. M. įteikti teismo sprendimą viešo paskelbimo būdu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.