Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. vasario 22 d., apie 20 val. 30 min., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia ranka griebė L. L. už smakro, parvertė ją ant žemės ir įkando jai į nosį, taip nukentėjusiajai L. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė kąstinę nosies žaizdą su sparninės kremzlės, nosies pertvaros kremzlės pažeidimais.

Kaltinamasis M. K. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio vakarą buvo K. G. namuose, buvo išgėręs alaus. Išgirdo bildesį į duris. Išėjęs pamatė stovinčią L. L., su kuria pastoviai konfliktuoja. Ji buvo neblaivi. Suprato, kad nori su juo pasimušti. Pasitalžė prie durų, po to lauke susikibo kaip imtynėse. Parvertė ją ant žemės. Griūnant įkando jai į nosį, nes nervai „neišlaikė“. Iš karto išsiskirstė, nes abu išsigando. Buvo atvykusi policija, greitoji pagalba. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios. Nebūtų taip pasielgęs jeigu būtų buvęs blaivus.

Iš esmės analogiškus parodymus M. K. davė apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu. Patvirtino, kad 2020 m. vasario 22 d. apie 20 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu, įkando L. L. į nosį ir padarė jai sužalojimą (b. l. 109-111, 123-124).

Įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šia bylos medžiaga:

Iš L. L. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad nukentėjusioji nurodė, jog 2020 m. vasario 22 d., apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), kaimynas konflikto metu griebė jai už smakro, nuvertė ant žemės ir įkando į nosį (b. l. 5).

Nukentėjusioji L. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 22 d., apie 20 val. 30 min., kieme, adresu (duomenys neskelbtini) kaimynas M. K. griebė ranka jai už smakro ir nuvertė ant žemės. Ji nugriuvo ant nugaros. Jis užgulė ant jos ir pradėjo kandžioti jos nosį. Kiek kartų jai įkando, nežino. Tada jis nuo jos atsitraukė. Ji atsikėlusi parėjo į savo namus ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai, nuvežė į Tauragės ligoninės priėmimo skyrių, iš kur pervežė į Klaipėdos ligoninę, kur jai susiuvo beveik nukąstą nosies galiuką. Ji nežino dėl ko M. K. ją užpuolė ir kandžiojo jos nosį. Ji pastoviai pykstasi su jo sugyventine K. G.. Minėto incidento metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio. L. L. teigė, kad iki įvykio nebuvo nuėjusi pas K. G. į namus ir nedaužė durų, jų nekoliojo. Teigė, kad tuo metu, kai M. K. kieme buvo ją pargriovęs ant žemės, ji toje vietoje pametė abi savo šlepetes. Kitą dieną grįžusi iš ligoninės nuėjo į tą vietą ir rado tik vieną šlepetę. Dėl nosies pertvaros pažeidimo jai iki šiol sunku kvėpuoti, nosis reaguoja į žemą temperatūrą - mėlynuoja, blogas jos estetinis vaizdas. Dėl sužalojimo gydėsi privačiai pas gydytoją R. P., jis išėmė siūlus, perrišinėjo žaizdą, išrašė vaistų. Už visas procedūras mokėjo pati (b. l. 16-17, 50-51, 58-59).

Akistatų su M. K. ir K. G. metu, nukentėjusioji L. L. patvirtino savo parodymus, kad įvykio metu, kieme ją sužalojo M. K. (b. l. 54-56, 115-117).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados G 150/2020 (10) nustatyta, kad L. L. įvykio metu buvo padaryta kąstinė nosies žaizda su sparninės kremzlės, nosies pertvaros kremzlės pažeidimais. Sužalojimas galėjo būti padarytas dantimis. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 49).

Liudytoja K. G. parodė, kad 2020 m. vasario 22 d., vakaro metu pas ją namuose buvo jos pažįstamas M. K., kartu žiūrėjo televizorių. M. K. buvo išgėręs alkoholio - alaus. Apie 20 val., gal vėliau, į jos buto duris pradėjo daužytis. Iš balso suprato, kad yra atėjusi kaimynė L. L.. M. K. atidarė buto duris, neleido jai užeiti, išsivarė ją į lauką. Matė, kaip M. K. ją pargriovė ant žemės, tačiau ką darė toliau, nematė. Paskui L.L. parėjo į savo butą, matė, kad ji yra susiėmusi už nosies. M. K. parėjo pas ją į namus, sakė, kad L. L. įkando į nosį. Su L. L. konfliktuoja nuo 2014 metų (b. l. 66-68).

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. vasario 22 d., apie 20 val. 31 min., iš budėtojo gavo pranešimą, kad kaimynas moteriai nukando nosies galą ir ji kraujuoja. Atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo atvykusi greitoji pagalba. L. L. veidas buvo subintuotas, ji buvo pristatyta į Tauragės ligoninės priėmimo skyrių. Nukentėjusioji teigė, kad jai išėjus į kiemą parsinešti vandens, ją užpuolė kaimynas M. K. ir įkando į nosį. M. K. pripažino, kad kieme susigrūmė su L. L., ko pasėkoje įkando jai į nosį. M. K. alkotesteriu buvo nustatytas 1,30 promilių neblaivumas (b. l. 30).

Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad 2020 m. vasario 22 d. apie 20 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), kieme, M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia ranka griebė L. L. už smakro, parvertė ją ant žemės ir įkando jai į nosį, taip nukentėjusiajai L. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė kąstinę nosies žaizdą su sparninės kremzlės, nosies pertvaros kremzlės pažeidimais.

Kaltinamasis prisipažino, kad būdamas neblaivus, konflikto metu parvertė L. L. ant žemės ir įkando jai į nosį. Nukentėjusioji patvirtino, kad įvykio metu, kieme ją sužalojo M. K., nurodydama, kad jis griebė ranka jai už smakro, nuvertė ant žemės ir įkando į nosį. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad L. L. įvykio metu buvo padaryta kąstinė nosies žaizda su sparninės kremzlės, nosies pertvaros kremzlės pažeidimais. Specialistas patvirtino, kad sužalojimas buvo padarytas dantimis. Liudytoja K. G. patvirtino mačiusi kaip įvykio metu M. K. pargriovė L. L. ant žemės, o netrukus ji parėjo susiėmusi už nosies. Policijos pareigūno M. V. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad atvykus į įvykio vietą rado sužalotą nukentėjusiąją, jos veidas buvo subintuotas, ji buvo pristatyta į Tauragės ligoninės priėmimo skyrių. Yra pagrindas konstatuoti, kad M. K. tyčia sužalojo nukentėjusiąją, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis).

M. K. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,30 promilių neblaivumas) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. M. K. praeityje nėra teistas, yra baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 130-137). Kaltinamajam už įvykdytą nusikaltimą skirtina su areštu ir laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas (BK 55 straipsnis). Kadangi M. K. veikoje nustatyta atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, jam skirtinas bausmės dydis artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam bausmės vidurkiui. Skirtinas 1 metų laisvės apribojimas. Vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 48 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), 7 dalimi, M. K. skirtinas prokuroro prašomas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje. M. K. padarė smurtinį nusikaltimą būdamas neblaivus, todėl šio draudimo ir įpareigojimo paskyrimas, teismo nuomone, darys teigiamą įtaką jo elgesiui. Paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas (BK 64¹ straipsnis). M. K. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, ji panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš M. K. 177,83 Eur žalą dėl nukentėjusiosios L. L. gydymo (b. l. 89-90). Kaltinamasis pripažįsta ieškinį. Iš gydymo paslaugų išrašo nustatyta, kad dėl L. L. gydymo VšĮ Tauragės ligoninei bei VŠĮ Klaipėdos respublikinei ligoninei iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo sumokėta viso 177,83 Eur (b. l. 91). Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Civilinio kodekso 6.280 straipsnyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi yra įrodyta, jog sužalojimus L. L. padarė M. K. ir dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji buvo gydoma ligoninėse, iš jo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistinas 177,83 Eur žalos atlyginimas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. L. prašo priteisti iš M. K. 3000 Eur neturtinę žalą (b. l. 61). Ieškinyje ir teisme nurodė, kad dėl padaryto sužalojimo ji patyrė skausmą, išgąstį, iki šiol jaučia sužalojimo pasėkmes. Kaltinamasis su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, prašo mažinti jo dydį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Nustatyta, kad L. L. nukentėjo nuo kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų. Nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jai buvo sužalota nosis, nukąstas nosies galiukas, kuris po įvykio tik šiek tiek laikėsi ant minkštųjų audinių, matėsi sparninės kremzlės, pertvaros kremzlė. L. L. iš karto po įvykio buvo atvežta į Tauragės ligoninę. Po to išsiųsta gydytis į Klaipėdos respublikinę ligoninę, kur jai buvo atliktas žaizdos sutvarkymas, prisiūtas nosies galiukas, poodis, kremzlės, oda (b. l. 49). Vėliau, apie mėnesį laiko gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai. Dėl sužalotos nosies pertvaros nukentėjusiajai iki šiol sunku kvėpuoti. Nosis reaguoja į žemą temperatūrą, ji atrodo neestetiškai (mėlynuoja), dėl to blogai jaučiasi susitikusi su žmonėmis. Nukentėjusioji išgyvena ir dėl ateities, nes reikalinga plastinė operacija. Akivaizdu, kad dėl sužalojimo L. L. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimą, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Yra pagrindas teigti, kad L. L. buvo padaryta neturtinė žala.

Spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį. Nors kaltinamasis šiuo metu nedirba, tai nėra pagrindas jį atleisti nuo neturtinės žalos mokėjimo ar sumažinti žalos dydį, nes didžiausią reikšmę sprendžiant žalos dydį šioje byloje lemia nusikaltimo pasekmės. Nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas visiems gerai matomoje veido srityje, nosis buvo sužalota brutaliu elgesiu, ją kandant dantimis, sužalojimo pasekmes nukentėjusioji jaučia iki šiol. Įvertinęs visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina visiškai. Iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) 7 dalimi uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, ją panaikinti.

Priteisti iš M. K. nukentėjusiajai L. L. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš Mindaugo K. K. teritorinei ligonių kasai 177,83 Eur žalai už nukentėjusiosios gydymą, atlyginti (ją sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.