- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-10
- Bylos Nr.
- 1S-487-92/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Damanskienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
teismo posedyje išnagrinejusi pareiškejo A. B. skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo skundas del Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2011-06-17 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
Vilniaus rajono apylinkes teismo teisejas 2011-07-05 nutartimi netenkino A. B. skundo, kuriuo jis praše panaikinti Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2011-06-17 nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Savo sprendima teismas motyvavo tuo, jog Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro R. B. 2011-06-17 nutarimas yra teisetas ir pagristas. Teismas konstatavo, kad prokuroras padare pagrista išvada, jog P. N. veikoje nera požymiu nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d.
Šalies argumentai
Pareiškejas A. B. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011-07-05 nutarti bei Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2011-06-17 nutarima. Nurodo, jog teismo nutartis yra neteiseta ir nepagrista, nes nei teismas, nei prokuroras jo skundo netyre, tik formaliai, nemotyvuotai bei nepagristai konstatavo, jog P. N. veiksmuose nera nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d. požymiu. Pažymi, kad priešingai nei konstatuoja teismas, Lietuvos Aukšciausiasis teismas nera nagrinejes jo kasacinio skundo del namo dalies. Teigia, jog žemes sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas, priklauso tik jam nuosavybes teise, o P. N. neturi teises be jo sutikimo i sklypa, nama patekti. Nurodo, kad P. N. jam priklausanciame name nera buves 10 metu, jame nera ir jam priklausanciu daiktu. Nors pats P. N. informavo pareiškeja apie tai, kad bus vykdomas ikelimas i namo dali, taciau iki šiol nera teismo sprendimo del ikelimo, be to nenustatyta jam priklausanti namo dalis. Prašo atkreipti demesi i tai, kad civilines bylos del nuosavybes teisiu i ginco nama pripažinimo vyksta iki šiol, šis klausimas dar nera išsprestas. Teigia, jog P. N. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d., požymius.
Motyvuojamoji dalis
A. B. skundas netenkintinas.
Vilniaus rajono apylinkes teismo teisejo 2011 m. liepos 5 d. nutartis yra pagrista ir teiseta.
Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Kita vertus, pradedant procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu procesas negali buti vykdomas (nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes). Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Lietuvos Respublikos BPK 168 str. nustato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves pareiškima apie nusikalstama veika, atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes. Aukštesniojo teismo nuomone, šie istatymu reikalavimai, nagrinejant A. B. skundus, nebuvo pažeisti.
Iš Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2011-06-17 nutarimo matyti, kad sprendžiant klausima, ar yra pagrindas pradeti ikiteismini tyrima, buvo nustatinejama, ar pareiškejo nurodomuose P. N. veiksmuose yra prašomos jam inkriminuoti nusikalstamos veikos požymiu. Nagrinedama pareiškejo skunda, priešingai nei jis teigia, faktiniu duomenu bei juos pagrindžianciu dokumentu analize ir ju atitikima Baudžiamojo kodekso prašomos inkriminuoti nusikalstamos veikos sudeciai atliko ir pirmosios instancijos teismas.
BK 294 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos savavališkai vykde gincijama arba pripažistama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teise ir padare dideles žalos asmens teisems ar teisetiems interesams.
Kaip matyti iš aukštesniajam teismui susipažinimui pateiktos medžiagos, pareiškejas Vilniaus rajono apylinkes prokuraturai bei Vilniaus rajono apylinkes teismui pateiktuose skunduose nurode faktinius duomenis, kurie, anot jo, patvirtina, kad P. N. isiverže i jam nuosavybes teise priklausanti nama ir tokiais veiksmais padare A. B. didele žala, todel akivaizdu, jog jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d. požymiu.
Aukštesnysis teismas pritaria apylinkes teismo nuomonei, jog prokuroras nutarime pagristai konstatavo, jog P. N. veikoje nera požymiu nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d.
Atkreiptinas demesys, jog, priešingai nei teigiama pareiškejo skunde, Lietuvos Aukšciausiame teisme buvo nagrinejamas A. B. kasacinis skundas bei priimta nutartis, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos teismo nutartis, t.y. buvo patenkintas M. N. bei P. N. ieškinys atsakovui A. B. ir pripažinta, kad ieškovams priklauso ½ namo, unikalus Nr. 4197-4018-5016, esancio Mokyklos g. 17, Nemežio kaime, Nemežio sen., Vilniaus raj., šio gyvenamojo namo nuosavybe buvo iregistruota VI „Registru centras“ M. N. bei P. N. vardu. Taigi, ivertinus išdestyta, darytina išvada, kad M. N. ir P. N. kartu su kitais bendrasavininkais turi teise valdyti, naudotis ir disponuotis šiuo namu.
Kaip matyti iš byloje esanciu duomenu, pareiškejas A. B. geruoju neileido P. N. i gyvenamaji nama apžiureti asmeniniu daiktu (ši fakta patvirtina 2011-06-08 antstoles D. P. faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolas). A. B. telefonu buvo informuotas apie ketinima P. N. pakliuti i nama, taciau pastarasis atsisake jam pateikti rakta nuo gyvenamojo namo duru, todel buvo iškviestas duru atrakinimo specialistas, kuris atrakino duris bei pakeite spyna. Be to, A. B. buvo išsiusta trumpoji žinute, kurioje buvo nurodyta, pas ka saugomi raktai nuo gyvenamojo namo. Taigi, A. B. nebuvo užkirstas kelias patekti i savo nuosavybe, o spynos pakeitimas nesukele jokios materialines žalos, todel nera pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryta veika, numatyta BK 294 str. 1 d.
Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkes teismas pagristai pareiškejui nurode, kad gincai tarp bendrasavininku sprendžiami civilinio proceso tvarka teisme. Visi bendraturciai turi tas pacias lygias teises ir pareigas, todel negali buti teikiami išankstiniai prioritetai kuriam nors vienam bendraturciui kito atžvilgiu.
Apylinkes teismas, atsižvelgdamas i visas reikšmingas aplinkybes, pagristai konstatavo, jog prokuroro sprendimas, kad nera pagrindo pradeti P. N. baudžiamaji persekiojima teisetas, tokiai išvadai pritaria ir skunda nagrinejantis teismas.
Remiantis išdestytu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nutare:
pareiškejo A. B. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarti.
Nutartis neskundžiama.