- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-630-215/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01749-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- J. Č.
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. J.
teismo posėdyje išnagrinėjo, J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio d., Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, spec.vidurinio išsilavinimo, dirbančio UAB ir UAB gyv. , Mažeikiai, neteisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Č. 2015 m. gegužės 21 d., 19.30 val., Šiaulių r. sav., kelyje Šiauliai-Palanga, 25 kilometre, vairavo automobilį „T. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,67 promilių ± 5%) girtumo laipsnis.
Tokiais savo veiksmais J. Č. Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus, už kuriuos atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu 2016-06-23 J. Č. pateikė prašymą dėl neatėmimo teisės vairuoti transporto priemones ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Savo prašyme nurodė, kad neginčija, kad padarė šį administracinės teisės pažeidimą, labai gailisi dėl šio fakto ir atsižvelgus į faktines aplinkybes, prašo skirti švelnesnę nuobaudą. 2015-05-21 dieną vyko iš Vilniaus per Šiaulius, kur turėjo 20 val. verslo susitikimą. Belaukiant užėjo į kavinę „Lyros užeiga" pavalgyti. Netrukus paskambino žmona R. Č., kuri tą rytą su mažamečiu sūnumi H. Č. buvo išvykusi į savo močiutės M. P. laidotuves Židikuose. Žmona yra nėščia ir trumpo pokalbio metu pasakė, kad labai blogai jaučiasi, pareikalavo kuo skubiau grįžti namo. Išsigandęs dėl žmonos sveikatos ir kadangi nesijautė girtas, sėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Pakeliui sustabdė pareigūnai, kurie nustatė girtumą. Jis yra dviejų įmonių UAB , kuri veiklą vykdo nuo 1991-01-29 ir UAB , kuri veiklą vykdo nuo 2007-06-07 pagrindinis akcininkas ir direktorius. Įmonėse UAB dirba 5 asmenys ir UAB dirba 4 asmenys. Jis rūpinasi įmonių ūkiniais reikalais ir atlieka vairuotojo darbą, atskiro vairuotojo etato nėra. Įmonės laiku sumoka mokesčius valstybei ir verslo partneriams, tiekėjams. Jei būtų priimtas nutarimas tam tikram laikui atimti teisę vairuoti transporto priemones, labai apsunkintų jo vadovaujamų įmonių darbinę veiklą. Kad labiau finansiškai padėti savo sūnui V. Č. yra esu paėmęs verslo liudijimą jam. Taip pat nori pažymėti, kad teisė vairuoti būtina ir dėl šeimyninių aplinkybių: žmona neužilgo turi gimdyti, prižiūri savo seną tėvą - J. Č., kuris gimęs , kuris vienas gyvena k., Mažeikių r. Tėvas turi sveikatos problemų - yra keistas kairės kojos kelio sąnarys, blogai girdi ir mato, todėl kas dieną reikia pas jį važiuoti ir padėti jam atlikti elementarius kasdieninius darbus, nuvežti jam maisto, vežti į gydymo įstaigas. Prižiūri ir sergančią savo tetą E. Z. U, gimusią , kuri savarankiškai negali apsitarnauti, ją taip pat vežioją į gydymo įstaigas, padeda atlikti kitus vyriškus darbus. Jo nepilnametis sūnus V. Č. lanko futbolo klubą „FK Atmosfera", sūnus su mama gyvena užmiestyje k., Mažeikių r., kadangi treniruotės dažniausiai vyksta pavakarėje, turi vežioti jį į treniruotes ir iš jų, o kartais veža į varžybas į kitus miestus. Taip pat nori pažymėti, kad nėra priklausomas jokioms psichikos ir priklausomybės ligoms. Prideda ir iš Mažeikių seniūnijos charakteristiką, taip pat iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pažyma dėl baustumo. Supranta, kad pasielgė netinkamai, prašo įvertinti aplinkybę, kad pažeidimą įvykdė stresinėje situacijoje - nerimaudamas dėl žmonos sveikatos, labai gailisi padaręs šį pažeidimą. Per visą jo vairavimo stažą (34 m.) neturėjo jokių analogiškų pažeidimų. Yra tvarkingas ir atsakingas vairuotojas, labai gailisi, kad per jo klaidą visus įmonių darbuotojus, tėvą, tetą ir savo šeimą, kuriais rūpinasi gali palikti be priežiūros ir reikiamo dėmesio. Svarbiausia, kad yra atsakingas už dvi įmones, kuriose dirba darbuotojai, gauna atlyginimus ir moka mokesčius valstybei, o jei praras teisę vairuoti transporto priemonę įmonėms net gali grėsti bankrotas (negalės nuvykti įsigyti reikiamų prekių ir susitikti su verslo partneriais). Atsižvelgiant į tokias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, prašo skirti švelnesnę nuobaudą - neatimti teisės vairuoti transporto priemonę.
Teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas M. T. prašė skirti nuobaudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu kaip numato įstatymas.
Šalies argumentai
J. Č. posėdžio metu prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones ir nurodė tuos pačius motyvus, kuriuos yra išdėstęs raštu. Negalėjo atsakyti, kur gyvena jo verslo partneris Šiauliuose, kokie buvo kelio ženklai aikštelėje, kurioje buvo pastatęs savo automobilį, kur pietavo Šiauliuose kavinėje „Lyros užeiga“.
Motyvuojamoji dalis
J. Č. kaltė padarius šį pažeidimą, yra įrodyta 2015 m. gegužės 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 40P-31077685-15, Šiaulių apskrities VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. A. ir patrulės I. G. tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, asmens blaivumo testu Nr. 18782, pažyma apie baustumą, paties J. Č. duotais paaiškinimas posėdžio metu, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.
Pažeidimas, už kurio padarymą J. Č. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra ypatingai pavojingas. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams.
Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 str.). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato (duomenys neskelbtini) straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos K. T. 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos K. T. 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos A. T. praktikoje (pvz. Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos A. T. atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta.
Šioje byloje teismas neranda pagrindo taikyti (duomenys neskelbtini) str. ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones J. Č., nes apie jo prašyme nurodytas priežastys jam buvo žinoma ir anksčiau, todėl pats J. Č. negalėjo vartoti alkoholio, nes puikiai žinojo, kad iškilus būtinybei gali tekti sėsti prie vairo ir vairuoti automobilį. J. Č. teigimas, kad jis labai susijaudino, kai jam paskambino žmona, kuri yra nėščia, kuri pasakė, kad jai skauda pilvo apačią, dėl ko jis leidosi važiuoti būdamas vartojęs alkoholį, dar labiau patvirtina, kad jam buvo žinoma, kad gali tekti bet kuriuo momentu vairuoti transporto priemones, tačiau vartojo alkoholį. Teismas atmeta J. Č. versiją, kad jis turėjo susitikti su verslo partneriu Šiauliuose, nes net nežinojo kur jis gyvena, kai tuo metu pastatė savo automobilį gana toli nuo tariamos verslo partnerio gyvenamos ar darbo vietos. Kelia abejonių, kaip J. Č. suspėja atlikti visus darbus ir pasirūpinti kitų sveikata ir jiems pastoviai padėti atlikti visus reikiamus kasdieninius darbus, pastoviai vežioti sūnų į treniruotes ir varžybas ir dar vadovauti dviem įmonėms, suspėti susitikti su verslo partneriais. J. Č. patvirtino, kad jo artimų giminaičių priežiūra galėtų pasirūpinti ir kiti asmenys, t.y. kiti giminaičiai. Be to J. Č. yra baustas ne vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą, kai tuo metu teigia, kad yra rūpestingas ir atsakingas vairuotojas. Todėl teismas laiko, kad nėra pagrindo taikyti (duomenys neskelbtini) str. bei netaikyti transporto priemonės vairavimo teisės neatėmimo.
J. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybęsunkinanti aplinkybė, jog per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nes yra baustas 2015-03-23 už KET pažeidimą.
Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo J. Č. asmenybę, kad anksčiau ne kartą yra pažeidęs kelių eismo taisykles, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis) bus pasiekti už padarytus administracinį teisės pažeidimą paskiriant J. Č. straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 27, 30² straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33, 224 ir 287 straipsniais, teismas
nutaria:
pripažinti J. Č. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 720 € (septynių šimtų dvidešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, J. Č. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
I. J. Č, kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 1001), nurodant administracinės bylos numerį.
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.
Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis dvejų metų laikotarpiui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.