Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jo atstovui L.Ramanauskui, teismo posėdyje išnagrinėjęs S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2016-01-16 apie 16 val. S. B. viešoje vietoje t.y. Marijampolėje, Draugystės g. 17 namo trečios laiptinės bendro naudojimo koridoriuje trankė bei spardė duris, triukšmavo, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei įvykdė pažeidimą numatytą LR ATPK 174 str.

Taip pat S. B. spardydamas ir trankydamas duris įvykdė tyčinį turto sunaikinimą, nepadariusį nukentėjusiajai žymios žalos, o būtent apgadino durų spyną ir duryse esančią lentelę, padarydamas iki 100 eurų turtinę žalą, tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 50 ³str..

S. B. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 50 ³str., LR ATPK 174 str., neprisipažino ir paaiškino, kad 2016-01-16 apie 16 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini), pas jį taip pat buvo atvykusi draugė su vaiku. Draugės vaikas buvo išėjęs į lauką, o grįžęs papasakojo, kad jį aprėkė moteris. Tada nuėjo iki tos moters buto durų, pasibeldus į jas pasirodė moteris, kurios paklausė kodėl ji rėkia ant vaiko. Moteris jo atžvilgiu necenzūriškai išsireiškė, tada ir pats jos atžvilgiu pavartojo necenzūrinį žodį. Pasirodęs Ž. jam įspyrė, dėl to pagriuvo. Atsikėlęs pradėjo gintis, Ž. dar kartą įspyrus, pats spyrė Ž., ar pataikė nežino. Toliau apsižodžiavus konfliktas baigėsi. Paaiškino, kad į duris nespyrė, durų apgadinimai galėjo būti padaryti ir anksčiau.

Liudytojas E. Ž. paaiškino, kad įvykio dieną S. B. vaikas lipdamas laiptais labai garsiai daužėsi kojomis, jo mama tuo metu buvo bendrame koridoriuje ir atidariusi duris pasakė vaikui, kad šis išmoktų gražiai vaikščioti. Mamai grįžus namo, maždaug po 10 min pasigirdo smūgis į bendras duris per kurias patenkama bendrą koridorių, o iš jo į kitus butus. Kas buvo už durų pirma nuėjo pažiūrėti jo mama, o paskui ją ir jis pats. Už durų stovėjo S. B., jo draugė stovėjo toliau koridoriaus gale. Į duris trankė S. B., nes atidarius duris jis buvo prie pat durų. Atidarius duris S. B. keikėsi necenzūriniais žodžiais, jo bei mamos atžvilgiu, šaukė, kad jo vaikui niekas neturi teisės nieko aiškinti. S. B. jam spyrė koja, tada jis S. B. nustūmė į koridoriaus galą. Motina iškvietė policiją. S. B. keiksmažodžius tai pat girdėjo ne tik jis ir mama, bet ir kaimynė. Po S. B. smūgių buvo sugadintos prieš tai geros laiptinės durys ir durų spyna, durys pradėjo sunkiai darinėtis. Kaimynai už savo pinigus pakeitė naujas duris.

Liudytoja O. Ž. paaiškino, kad 2016-01-16 apie 16 val. pas S. B. buvo atvykusi moteris su vaiku, kuris pusė dienos vaikštinėjo ir labai garsiai lipo laiptais. Ji išėjusi paprašė, kad vaikas tyliau laipiotų laiptais, po ko šis nuėjo pas S. B. į butą. Maždaug po 5 minučių pasigirdo smūgis į bendras duris per kurias patenkama bendrą koridorių. Ji atidarė duris ir pamatė, jog už durų stovėjo S. B., kuris buvo atkišęs kumščius į priekį. S. B. už jos nugaros pamatęs jos sūnų jį puolė, spyrė sūnui į koją, keikė sūnų bei ją necenzūriniais žodžiais, grasino, kad užmuš. Jos sūnus suėmė S. B. rankas ir nuvedė jį į koridoriaus galą. S. B. apsikabinusi laikė ir iš buto išėjusi jo draugė. Kai ji atidarė duris S. B. už durų stovėjo vienas, jo draugė išėjo iš buto vėliau. Tada ji iškvietė policiją. Ar S. B. spyrė koja ar sudavė ranka į duris ji nematė, bet iš garso mano, kad koja. Smūgis suduotas į duris ties spyna, nes buvo sulaužyta spyna, išlaužta medžio. Viso padaryta 100 Eur turtinė žala. Teko keisti naujas duris, kurios kainavo 100 Eur. Naujoms durims dėjosi keturios šeimos po 25 Eurus. Patvirtino, kad jai sudrausminus vaiką ir grižus į butą, durys buvo sveikos, gerai rakinosi.

Liudytoja D. P. paaiškino, kad įvykio dieną buvo koridoriaus gale sandėliuke ir tvarkėsi kuomet išgirdo smūgį į koridoriaus duris ir rėkimą „atrakink duris“. Iš buto išėjusi O. Ž. duris atrakino. Ji tada paėjo kelis žingsnius į priekį iš kur matėsi koridoriaus durys į kurias buvo spirta. Matė, kad prie durų buvo O. Ž., jos sūnus ir S. B.. Prie durų vyko konfliktas, S. B. kumščiai buvo sugniaužti, jis vartojo necenzūrinius žodžiu. Kiti asmenys necenzūrinių žodžių nevartojo. Ar S. B. sudavė kam nors smūgius ji nematė. Pats konfliktas vyko už durų bendrame koridoriuje. Koridoriaus gale buvo dar viena moteris, kuri tramdė S. B.. Konflikto metu buvo sugadintos medinės koridoriaus durys, kurios įskilo, sugadinta buvo ir durų spyna, kuri po įvykio sunkiai rakinosi.

Liudytoja R. V. paaiškino, kad įvykio dieną ji su 12 metų vaiku atvyko į svečius pas draugą S. B.. Apie 15 val. 30 min. vaikas grįžo namo iš lauko ir pasiskundė, kad teta ant jo šaukė, nes jis garsiai vaikšto koridoriumi, todėl S. B. nuėjo pakalbėti su ta moterimi, paklausti kodėl kabinėjasi ji prie vaiko. Ji girdėjo, kad S. B. moteris durų nedaro, po to girdėjo keiksmažodžius iš abiejų konflikto pusių, girdėjosi grumtynės. Ji išėjusi į koridorių pamatė dvigubai už S. B. didesnį vaikiną, kuris jam spyrė į šoną dėl ko šis apvirto. O. Ž. buvo su kočėlu rankoje, liepė pasiimti jai S. B., kitu atveju sakė ji jam trenks.

S. B. savo kaltės padarius pažeidimus numatytus LR ATPK 50 ³str., LR ATPK 174 str. nepripažino, nurodė, kad jis tik nuėjo iki O. Ž. paklausti kodėl ši rėkia ant jo draugės vaiko. Kadangi moteris jo atžvilgiu pavartojo necenzūrinį žodį, todėl jis jos atžvilgiu taip pat nusikeikė. Aiškino, kad jis pats O. Ž. sūnaus nepuolė, o tik gynėsi nuo jo. Teigė kad į duris nespyrė, durų apgadinimai galėjo būti padaryti ir anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojų E. Ž., O. Ž., D. P.

R. V. parodymus daro išvadą, kad S. B. kaltė padarius ATPK 174 str. numatytą pažeidimą yra įrodyta. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir vieni kitus patvirtinančiais minėtų liudytojų parodymais, kad S. B. viešoje vietoje t, y. Marijampolėje, Draugystės g. 17 namo trečios laiptinės bendro naudojimo koridoriuje triukšmavo, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, juolab, kad pats S. B. pripažino, kad O. Ž. atžvilgiu jis taip pat pavartojo necenzūrinį žodį. Teismas tai pat sprendžia, jog įrodyta, kad S. B. koridoriuje trankė bei spardė duris kadangi O. Ž., D. P., E. Ž. parodymai patvirtina, kad S. B. būnant už durų girdėjosi smūgių garsas į duris, o atidarius duris prie durų buvo tik jis. Be to liudytojai, kurie iki konflikto naudosi bendro koridoriaus durimis patvirtino, kad iki konflikto tarp S. B. ir O. Ž. bei E. Ž. laiptinės durys buvo nesugadintos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas viešoje vietoje – tai yra teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas ar bendro naudojimo patalpos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 1183/2002, Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010). Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Taip pat pažymėtina, kad vertinant LR ATPK 174 straipsnio dispoziciją, chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žalos, tad nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. Tuo tarpu necenzūrinių žodžių vartojimas kito asmens atžvilgiu, triukšmo kėlimas, durų spardymas viešoje vietoje, spyrimas koja kitam asmeniui nepaisant privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konflikto, kuris šiuo atveju įvyko dėl vaiko, nėra priimtina visuomenei ir nesuderinama su jos dorove.

Nors S. B. savo kaltės dėl LR ATPK 50³ str. pažeidimo nepripažino, neigė paaiškino, kad į duris nespyrė, durų apgadinimai galėjo būti padaryti ir anksčiau tačiau jo kaltė, padarius pažeidimą neabejotinai įrodyta aukščiau nurodytais liudytojų O. Ž., D. P., E. Ž. teisme duotais paaiškinimais, durų nuotraukomis (b. l. 7). LR ATPK 50³ straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą. Pagal LR ATPK 10 str. administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Nagrinėjamu atveju S. B. daužydamas bendro naudojimo duris suprato, kad elgiasi neteisėtai ir nors nenorėjo sugadinti durų, tačiau sąmoningai leido kilti tokioms pasekmėms. Teismas sprendžia, kad S. B. tyčia padarant ATPK 50³ str. pažeidimą įrodyta.

Teismas nustatė, jog pažeidimų esmė yra įrodyta. Veiksmai kvalifikuotini, atitinka pažeidimų, numatytų LR ATPK 174 str., LR ATPK 50³ str., požymius.

S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidimas padarytas neįgalaus asmens. Sunkinančia aplinkybe dėl LR ATPK 174 str. numatyto pažeidimo pripažintina tai, kad S. B. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę bei jų reikšmę. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaudamasis LR ATPK 30str. teismas sprendžia, jog S. B. skirtinos minimalios LR ATPK 174 str., LR ATPK 50³ str., sankcijose numatytos baudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas

NUTARĖ:

S. B., pagal LR ATPK 174str., skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą; pagal ATPK 50³ str., skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., S. B. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra –16054695909. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės apskrities VPK, S. B..