Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Laiškus į valstybines įstaigas, teismus, prokuratūrą pareiškėjas siųsdavo naudodamasis registruotų siuntų paslauga, teikiama AB „Lietuvos paštas“ ir siųsdavo per Pravieniškių paštą, Pravieniškių g. 22. Pataisos įstaigos administracija jokių pretenzijų dėl laiškų siuntimo per Pravieniškių paštą nereiškė. 2019 m. rugsėjo mėnesį situacija pasikeitė. Pravieniškių PN administracija nurodė Pravieniškių pašto darbuotojams sekti pareiškėjo siunčiamas registruotas siuntas, užsirašyti tų siuntų numerius, o po to oficialiu Pravieniškių PN administracijos prašymu AB „Lietuvos paštas“ 2020 m. sausio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė jai surinktą per tris mėnesius – rugsėjį, spalį, lapkritį, informaciją apie pareiškėjo siųstas registruotas siuntas. Dėl to pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Teigė, jog duomenys apie pareiškėjo siųstas registruotu paštu siuntas per 2019 m. rugsėjį, spalį, lapkritį buvo surinkti neteisėtai. Pravieniškių PN administracija pritaikė pareiškėjui neadekvačias nuobaudas. 2020 m. sausio 10 d. 10.00 val. į pareiškėjo gyvenamąsias patalpas atvyko du Pravieniškių PN Priežiūros skyriaus pareigūnai įsakė pareiškėjui susiruošti su visais daiktais. Susiruošti davė 5 minutes, tačiau tai buvo neįmanoma, nes pareiškėjas turėjo nuosavus indus, šiltnamį, sodo ir daržo įrankius. Visų šių daiktų pasiimti su savimi pareigūnai neleido, nesudarė sąlygų jų perduoti į sandėlį ar perduoti artimiesiems. Todėl dėl atsakovės atstovo kaltės praradęs asmeninius daiktus pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kurią vertina 500 Eur.

Pareiškėjas buvo nuvežtas į Pravieniškių PN Trečiąjį sektorių, jam atlikta krata. Kratos metu pareigūnai iš pareiškėjo tyčiojosi, žemino, atėmė vaistus nuo skausmo „Nalgesin“, kurių negrąžino. Kitų vaistų nedavė, todėl pareiškėjas visą laiką kentė dantų skausmą. Pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą, kas jau savaime yra nuobauda. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 6 dalį pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios ir drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių iki penkių parų, yra nuobauda. Pareiškėjas priklausė lengvajai grupei, todėl atsakovo atstovas taikydamas pareiškėjui šią nuobaudą viršijo savo įgaliojimus. Būdamas be priežasties uždarytas į kamerą pareiškėjas patyrė pažeminimą, nervinį sukrėtimą, emocinę depresiją.

2021 m. sausio 21 d. vakare, pareiškėjas buvo išvestas su daiktais prie automobilio, skirto pervežti lavonams, kur jis bus vežamas nepasakė. Operacijai vadovavo tuometinis Pravieniškių PN RŽ skyriaus viršininkas, kuris pasakė, kad pareiškėjas bus vežamas ten, kur jam bus ramu. Todėl pareiškėjas pagalvojo, kad jį nuveš į mišką, kur jam iškasta duobė, kur jį nušaus. Pareiškėjas buvo pavežiotas po Pravieniškių apylinkes ir nuvežtas į Pravieniškių PN Antrąjį sektorių. Dėl to pareiškėjas patyrė baimę, nervinį sukrėtimą, sutriko jo psichinė sveikata, prasidėjo nemiga, nuolatinis nerimas, atsirado nepasitikėjimo pareigūnais jausmas.

Pareiškėjui už tai, kad siuntė per AB „Lietuvos paštas“ Pravieniškių paštą laiškus, registruotas siuntas buvo skirtos nuobaudos: 11 parų karcerio kameroje, atimta lengvoji grupė, perkeltas iš besargybos į įkalinimo įstaigą, atleistas iš darbo, teismai netaiko lygtinio paleidimo nuo likusios bausmės dalies, taigi faktiškai už vieną pažeidimą, kuris yra ginčytinas, pareiškėjui buvo skirtos penkios nuobaudos. Dėl to sutriko pareiškėjo psichinė sveikata, prasidėjo nemiga, nerimas, hipertenzija, širdies nepakankamumas.

Pravieniškių PN 2020 m. sausio 3 d. iš AB „Lietuvos paštas“ buvo gauta informacija, jog pareiškėjo vardu buvo išsiųsti laiškai į įvairias institucijas. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas per AB „Lietuvos paštas“ išsiuntė 40 registruotų siuntų ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautines institucijas. Pareiškėjas su Taisyklėmis buvo supažindintas 2016 m. gegužės 5 d., jam ne kartą buvo išaiškinta siunčiamos ir gaunamos korespondencijos tvarka. Taip pat korespondencijos siuntimo ir gavimo tvarka yra patalpinta stende atvirojoje kolonijoje.

Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas, žinodamas pataisos įstaigoje galiojančią tvarką, tyčia veikė priešingai ir tuo pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, t. y. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 91 punkto bei 2018 m. vasario 5 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. V-73 patvirtinto Nuteistųjų laiškų siuntimo ir nuteistųjų vardu gautų laiškų įteikimo tvarkos aprašo 3 punkto, nustatančio, jog nuteistieji siunčiamus laiškus, kuriuos reikia išsiųsti institucijoms, įteikia Resocializacijos skyriaus specialistams, atsakingiems už nuteistųjų resocializaciją būryje, reikalavimus.

Pravieniškių PN atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui 2020 m. sausio 14 d. buvo skirta vienintelė nuobauda – perkelti iš lengvosios grupės į paprastąją. Nuteistieji perkelti iš vieno pataisos namų sektoriaus į kitą, arba konvojuoti iš kitų įstaigų, patalpinami į karantino patalpas, laikotarpiui kol bus priskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę į jiems priskirtą būrį (gyvenamąją patalpą). Todėl pareiškėjo keliami argumentai, jog jis laisvės atėmimo bausmę atliko neremontuotame karceryje, yra neatitinkantys tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, dėl Pravieniškių PN neteisėtų veiksmų, sekant pareiškėjo siunčiamas laiškus ir nepagrįstai skiriant jam nuobaudas. Pareiškėjas nurodė, jog dėl nepagrįsto baudimo jis patyrė stiprius išgyvenimus, kuriuos vertina 91 300 Eur neturtine žala. Taip pat pareiškėjas teigė patyręs 500 Eur turtinę žalą, kurią patyrė dėl kratos metu prarastų daiktų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. rugsėjį, spalį, lapkritį Pravieniškių PN neteisėtai sekė jo siunčiamus laiškus, dėl kurių po to jam buvo skiriamos neadekvačios nuobaudos – 11 parų kameros tipo patalpose, atimta lengvoji grupė, jis buvo perkeltas iš besargybos į įkalinimo įstaigą, atleistas iš darbo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Pravieniškių PN 2020 m. sausio 3 d. iš AB „Lietuvos paštas“ gavo informaciją, jog pareiškėjo vardu, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., buvo išsiųsta 40 laiškų į įvairias Lietuvos ir tarptautines institucijas (t. I, b. l. 41).

Atsakovės atstovas, nustatęs, kad pareiškėjas, žinodamas pataisos įstaigoje galiojančią tvarką, tyčia veikė priešingai ir pažeisdamas BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir siunčiamus laiškus, kuriuos reikia išsiųsti institucijoms, įteikia Resocializacijos skyriaus specialistams atsakingiems už nuteistųjų resocializaciją būryje, išsiuntė 40 laiškų į skirtingas Lietuvos ir užsienio institucijas, kreipėsi į Pravieniškių pataiso namų-atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus drausmės komisiją dėl pareiškėjo atlikto pažeidimo.

Pravieniškių pataiso namų-atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus drausmės komisija 2020 m. sausio 14 d. teikime dėl nuteistojo nubaudimo, siūlė pataisos įstaigos direktoriui nuteistąjį perkelti iš lengvosios grupės į paprastąją grupę.

Atitinkamai, atsakovės atstovas, 2020 m. sausio 14 d. nutarimu paskyrė pareiškėjui nuobaudą – perkelti jį iš lengvosios grupės į paprastąją. Taip pat 2020 m. sausio 14 d. nutarimu pareiškėjui buvo atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos namų teritorijos ribų.

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, jog nuteistieji perkelti iš vieno pataisos namų sektoriaus į kitą, arba konvojuoti iš kitų įstaigų, patalpinami į karantino patalpas, laikotarpiui kol bus priskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę į jiems priskirtą būrį (gyvenamąją patalpą).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 99 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (suvestinė redakcija 2018 m. spalio 20 – 2020 m. sausio 21 d.) (toliau – ir Taisyklės), 91 punkte nustatyta, kad laiškus kartu su neužklijuotais vokais nuteistieji įteikia pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams. Laiškas ir vokas nuteistojo akivaizdoje patikrinamas, ar juose nėra kitų objektų, išskyrus laišką, nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kuriuos leidžiama turėti nuteistajam. Laiškas ir vokas, ant kurio nenurodytas siuntėjo vardas ir pavardė, laiško gavėjo adresas, laiškas, kuris siunčiamas kito nuteistojo vardu, taip pat laiškas ir vokas, kuriuose yra kitų objektų, nepriimami. Taisyklių 92 punkte yra nurodoma, kad vadovaujantis BVK 99 straipsnio 5 dalimi, nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai gali būti pataisos įstaigos direktoriaus motyvuotu nutarimu arba teismo nutartimi tikrinami, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas laiškų išsiuntimas ir įteikimas. Laikinai sustabdžius nuteistojo laiškų išsiuntimą ir įteikimą, nuteistojo siunčiami laiškai nepriimami, o gaunamus nuteistojo vardu laiškus saugo pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Pasibaigus laiškų išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo terminui, nuteistojo vardu gauti laiškai perduodami nuteistajam. Pagal Nuteistųjų laiškų išsiuntimo ir nuteistųjų vardu gautų laiškų įteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-73, 3 punktą, nuteistieji siunčiamus laiškus, kuriuos reikia išsiųsti institucijoms, įteikia Resocializacijos skyriaus specialistams, atsakingiems už nuteistųjų resocializaciją būryje.

Pareiškėjas su Taisyklėmis buvo supažindintas 2016 m. gegužės 5 d., jam ne kartą buvo išaiškinta siunčiamos ir gaunamos korespondencijos tvarka. Taip pat korespondencijos siuntimo ir gavimo tvarka pataisos namuose yra patalpinta atvirojoje kolonijoje stende. Pareiškėjas šių aplinkybių teisme neginčijo ir neteigė, jog su Taisyklėmis nebuvo supažindintas ir jam jos nebuvo žinomos.

BVK 68 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog nuteistasis iš lengvosios grupės grąžinamas į paprastąją grupę, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jis atliko šio BVK 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą (kuomet sistemingai yra pažeidinėjamas rėžimas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas jam skirtos nuobaudos neskundė, taigi, su jos turiniu sutiko. Byloje žalą kildina konkrečiai dėl jo laiškų sekimo ir nepagrįsto baudimo.

Byloje tokių duomenų, kad pareiškėjui būtų buvusi skirta nuobauda atlikti ją uždarosios zonos kamerų tipo patalpose nėra. Aplinkybė, kad prieš perkeliant asmenį iš vienų patalpų į kitas jis yra patalpinamas laikinai į karantino patalpas, laikotarpiui kol bus priskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę į jiems priskirtą būrį (gyvenamąją patalpą), nėra prilyginama asmens baudimui. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo baudžiamas tokiu būdu yra atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus byloje nustatytus duomenis, konstatuotina, jog pareiškėjui atlikus pažeidimą, numatytą BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jam nuobauda buvo paskirta pagrįstai. O aplinkybė, kad su nuobaudos paskyrimu, pareiškėjui kartu kilo kitos pasekmės, tokios kaip, negalėjimas išvykti iš pataisos namų be sargybos, atleidimas iš darbo ir pan., nėra atsakovės atstovo pareiškėjui skirtos atskiros nuobaudos, o neišvengiamos pasekmės susijusios su pareiškėjo perkėlimu iš lengvosios grupės į paprastąją grupę. Atitinkamai pareiškėjo skundo argumentai susiję su neteisėtu jo baudimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2020-01-10 jį perkeliant iš lengvosios grupės į paprastąją grupę, jis negalėjo pasiimti savo daiktų, iš jo buvo atimti vaistai, dėl ko jis patyrė 500 Eur žalą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuo 2020-01-10 pareiškėjas buvo paskirtas į pataisos namų trečiojo sektoriaus karantino patalpas, iki bus perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę (dėl jam skirtos nuobaudos). Prieš pervežant pareiškėją, jo atžvilgiu buvo atlikta krata, kuri yra įforminama kratos protokolu. Iš byloje pateikto 2020-01-10 kratos protokolo matyti, jog iš pareiškėjo kratos metu nebuvo paimti jokie daiktai, pareiškėjas tai patvirtino pasirašydamas protokole, kaip ir tai, jog dėl kratos pretenzijų pareigūnams neturi (t. II, b. l. 153). Atitinkamai, konstatuotina, jog byloje atsakovės atstovo pateikti įrodymai (kratos protokolas) paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes susijusias su patirta 500 Eur turtine žala, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo argumentai, kad jį pareigūnai terorizavo ir 2020-01-21 su laidotuvių automobiliu vežė į mišką, dėl ko jis patyrė didelį nerimą dėl savo gyvybės, atmestini. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog tokio automobilio pataisos namai neturi, jis jiems neaktualus. Pareiškėjui buvo žinomas jo nubaudimo faktas ir tai, kad jis iš lengvosios grupės yra perkeliamas į paprastąją grupę, t. y. bus perkeliamas iš pataisos namų trečiojo sektoriaus į antrąjį sektorių. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2020-01-21 buvo pervežamas iš pataisos namų trečiojo sektoriaus į antrąjį, kurie yra vienas nuo kito yra nutolę 500 m atstumu. Taigi, pareiškėjo perkėlimas jam nebuvo siurprizinis, todėl pareiškėjo niekuo nepagrįstos fantazijos susijusios su jo vežimu laidotuvių automobiliu į mišką jį nužudyti, vertintinos kritiškai ir nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu. Atitinkamai ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN neteisėtų veiksmų fakto. Vien abstraktus prieštaringų aplinkybių nurodymas, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie turtinės ir neturtinės žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.