Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, turintis neįgalumą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018-03-10, apie 23.00 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu stumdė rankomis savo motiną G. T., du kartus kumščiu smogė jai į kairį petį, ne mažiau trijų kartų kumščiu smogė į nugarą, du kartus delnu smogė į veidą ir du kartus kumščiu smogė į galvą, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairio peties užpakaliniame paviršiuje, kairio žasto viršutinio, vidurinio bei apatinio trečdalių išoriniuose paviršiuose ir taip nežymiai sutrikdė G. T. sveikatą. Tokiu būdu mušdamas nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį.

Kaltinamasis E. T. kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad gyvena su mama (duomenys neskelbtini) vieno kambario bute. Kas įvyko kovo 10 dieną jis nepamena. Buvo išgėręs butelį alaus. Nieko neatsimena, nei smūgių, nei kaip atvažiavo greitoji, policija. Jam yra blogai su atmintimi. Alkoholį vartoja dėl skrandžio, pavartojus alaus nebeskauda skrandžio. Kartais laiptinėje miega, kai mama neįsileidia į namus. Gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Šiuo metu gydosi, lankosi pas gydytoją psichiatrą G. Lankosi pas gydytoją kas mėnesį, vartoja vaistus. Geria tabletės, taip pat yra leidžiami jam vaistai. Kai vaistus vartoja, yra geriau, be vaistų negali. Su mama santykiai normalūs, stengiasi nekreipti dėmesio, kai ji elgiasi agresyviai. Sumušęs mamos nėra. Gydytis sutinka. Mama piktai visą laiką atsako. Neatsimena, ar kovo 10 d. jis agresyviai elgėsi. Tą dieną buvo išgėręs tik alaus. Kai jį suerzino, gal antrą butelį išgėrė. Alkoholiui priklausomas nėra. Sutiktų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Šiuo metu alkoholį vartoja, ir vakar išgėrė. Gauna neįgalumo pensiją 160 eurų. Gydytojas sakė, kad negalima vartoti alkoholio, bet draugai prikalbina išgerti. Kartais atmintis dingsta. Galvos svaiguliai būna kasdien. Mama jo girto į namus neįleidžia. Nori taikytis su mama. Pasižada nebegerti, lankyti anoniminių alkoholikų klubą.

Nukentėjusioji G. T. teismo posėdyje parodė, kad sūnui E. yra uždrausta artintis prie jos, bet jis apgaule, su draugu A. atėjęs, jai atidarius duris įbėgo į kambarį, ir ji jo nevarė. Kovo 10 d. sūnus ją sumušė. Buvo laikas miegoti, sūnaus radijas garsiai ėjo, ji pasilenkė išjungti radiją, E. jai į pečius sudavė, paskui į nugarą. Kai ji atsikėlė, jis į galvą sudavė. Paskui jis nuėjo, grįžo ir į žandą davė du kartus. Galimai laužęs skruostikaulis. Bendrijos pirmininkas sakė, kad du kartus norėjo policiją iškviesti, nes laiptinėje miegojo sūnus prisigėręs. Sūnus buvo neblaivus, jis pastoviai būna neblaivus, alų geria, kartais degtinę. Ji tą dieną išsikvietė policiją, greitosios nekvietė. Pas ekspertą dėl sužalojimų nesikreipė, namuose jos sužalojimus nupaveikslavo. Sūnus pastoviai ją debile, žiurke vadina. Ar jis geria vaistus, ji nemato. Pas gydytoją ar lankosi, ji nežino. Kelis kartus matė, kad sūnus gėrė vaistus. Ji nenori daugiau su juo gyventi. Į teismo posėdį jie abu atėjo iš namų. E. turi raktą nuo namų durų. Pirmas kartas, kai ją sūnus sumušė. Jis kartais pastumdavo, rankas užlauždavo, telefonus atimdavo. Jai buvo suduota tiek smūgių, kiek kaltinime nurodyta. Sūnus šeimos sukūręs nebuvo, yra tinginys. Jeigu jis kur eina dirbti, tai iki pirmos algos. Gauna algą, užgeria, į darbą nebeina. Ji jam neatleidžia, bet nežino, kur jam eiti. Nenori, kad jis būtų benamis, rinktų šiukšles. Draugai jo nepriima, priima tik kai jis turi pinigų. Gauna sūnus neįgalumo pašalpą. Sūnui nustatyta šizofreniją. Jos vyras ir dukra mirė. Atskirai gyventi galimybės nėra, ji giminių neturi. Sūnus gyvenamąją vietą deklaravęs jos bute. Ji jo prašo, kad E.s negertų, nes vaistus vartoja, numirti gali.

Iš 2018-03-15 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD diskas su įrašu iš įvykio vietos, jame yra 3 vaizdo įrašai. Pirmame įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kur laiptinėje sutinka vyriškį, kuris aiškina, kad jo mama, kol jis rūkė, užsirakino bute ir neįleidžia jo į vidų. Duris atidaro moteris, kuri pasako, kad jai ant žando bus mėlynė. Sūnus mušė ją į galvą ir žandą. Atvyksta GMP darbuotojas ir moteris pasako, kad greitąją kvietė ji pati savo sūnui, kad jį išvežtų į psichiatrinę. Antrame įraše moteris sako, kad sūnus jau davė per galvą kumščiu ir du kartus į žandą delnu. Medikų moteris atsisako. Trečiame įraše moteris sako, kad sūnus jai sudavė į petį, nugarą, delnu į veidą bei kumščiu į galvą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas (t.1, b.l. 15-18).

Iš 2018-03-12 asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nukentėjusioji G. T., ant veido bei galvos srityje jokių sužalojimų nesimato. Ant kairio peties yra matoma kraujosruva. Nugaros srityje sužalojimų nesimato (t. 1, b.l. 30-36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 487/2018 (03), remiantis G. T. apžiūra 2018-03-16, nurodyta, kad G. T. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairio peties užpakaliniame paviršiuje, kairio žasto viršutinio, vidurinio bei apatinio trečdalių išoriniuose paviršiuose. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais- sumušant, spaudžiant pirštais. Apžiūros metu stebėta poodinių kraujosruvų spalva leidžia teigti, kad sužalojimai padaryti maždaug prieš 4-6 paras iki objektyvios apžiūros. Neįtikima, kad nustatytus sužalojimus G. T. būtų pasidariusi pati. G. T. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (tiek imant atskirai, tiek sužalojimų visumą) (t.1, b.l. 56).

2018-03-11 Klaipėdos AVPK pristatyto asmens kortelės išrašas ir 2018-03-11 alkotesterio kvitas, kuriuose užfiksuota, kad 2018-03-11 01.48 val. E. T. nustatytas 1,74 promilių girtumas (t.1, b.l. 61, 62).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-224/2018 nurodyta, jog E. T. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo lėtinio psichikos sutrikimo, paranoidinės šizofrenijos paūmėjimo ir intoksikacijos alkoholiu būsenoje. Šiuo metu E. T. serga lėtiniu psichikos sutrikimu- paranoidine šizofrenija. Jam taip pat nustatyta priklausomybė alkoholiui. Šiuo metu E. T. supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. E. T. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu, nepaisant šizofrenijai būdingų mąstymo sutrikimų, galėjo suprasti savo veiksmų esmę, bet dėl pakenktų emocijų ir valios sutrikimų, dėl šizofrenijos, jo veiksmų valdymas veiklos padarymo metu buvo apsunkintas. Jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones- ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Su E. T. gali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis gali būti apklausiamas teisme ir teisiamas (t.1, b.l. 152-154).

Ekspertas D. T. parodė, kad E. T. šiuo metu yra taikomas ambulatorinis gydymas. Yra leidžiami vaistai, tai yra neuroleptikai, kurie suleidžiami kartą per mėnesį ir užtikrina medikamentų patekimą į kūną. Vaistai yra poliklinikoje suleidžiami. Tablečių iš esmės ir nereikia. Nemano, kad E. T. reikėtų stacionarinio gydymo. Liga seniai nustatyta. Dėl žmogaus psichikos sveikatos atsakomybę pasidalina artimieji, mama ir psichikos centro darbuotojai. Jei bendradarbiaujant su mama, ji aktyviai skųsis dėl jo netinkamo elgesio, tada psichikos sveikatos centro administracija kreipsis į teismą dėl kitų priemonių, dėl gydymo stacionare. Šiais laikais, jei žmogus nenori, tai jis ir neina pas gydytoją, o taikant priverčiamąsias priemones, jau psichikos sveikatos centras pradeda ieškoti, domėtis. Kad užtikrinti tinkamą gydymą, esant tokiam susirgimui, yra efektyvūs neuroleptikai. Kategoriškai pasakyti, kas įtakoja ligą, negali pasakyti, čia komplektiškai eina ir psichikos sutrikimas, ir toksikacija alkoholiui. Nėra priverstinio gydymo nuo alkoholio. Priklausomybę nuo alkoholio žmogus turi pats gydytis. Paūmėjimo metu nebūna sąmonės aptemimo, galvos svaigimo, čia yra ortostatiniai sutrikimai, žmogus mažai juda fiziškai ir staigiai atsistojus iš galvos kraujas nuteka. Kad tos dienos įvykių neprisimena, galimai čia yra kaltinamojo gynyba, nemano, kad jis neprisimena. Po įvykio jis netrukus pateko į ligoninę, gydėsi stacionare.Tvirtina ekspertizės akto išvadas.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai– nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada patvirtina, kad šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė E. T.. Nukentėjusioji G. T. nurodė, kad kaltinamasis jai sudavė kaltinime nurodytus smūgius už tai, kad ji norėjo pritildyti radiją. Specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusios kūno sužalojimai patvirtina nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais- sumušant, spaudžiant pirštais. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. T., apsvaigęs nuo alkoholio, 2018-03-10, apie 23 val., mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui – mamai. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-224/2018 nurodyta, jog E. T. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo lėtinio psichikos sutrikimo, paranoidinės šizofrenijos paūmėjimo ir intoksikacijos alkoholiu būsenoje. Šiuo metu E. T. serga lėtiniu psichikos sutrikimu- paranoidine šizofrenija. Jam taip pat nustatyta priklausomybė alkoholiui. Šiuo metu E. T. supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. E. T. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu, nepaisant šizofrenijai būdingų mąstymo sutrikimų, galėjo suprasti savo veiksmų esmę, bet dėl pakenktų emocijų ir valios sutrikimų, dėl šizofrenijos, jo veiksmų valdymas veikos padarymo metu buvo apsunkintas. Jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones- ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

Ekspertizės aktui paaiškinti teisme apklausta ekspertas D. T. paaiškino, kad E. T. nustatyta paranoidinė šizofrenija. Ambulatorinis gydymas yra tęsiamas, jam reikalinga psichiatro priežiūra, ir šio gydymo pakanka. Stacionarinės priežiūros su tokiais sutrikimais, kokie nustatyti E. T., nereikia. Paskyrus ambulatorinį stebėjimą jis lankytis gydymo įstaigoje, vartos vaistus, bus kontroliuojamas psichikos centro darbuotojų. E. T. reikalinga taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Esant aptartų aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, kad E. T., būdamas ribotai pakaltinamas, t.y. tokios būsenos, kad darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai valdyti savo veiksmų ( BK 18 str. 1 d.), padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d. Iš byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad E. T. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę, bet dėl pakenktų emocijų ir valios sutrikimų, dėl šizofrenijos, jo veiksmų valdymas veikos padarymo metu buvo apsunkintas. Jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones- ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Asmeniui, pripažintam ribotai pakaltinamu, teismas gali sušvelninti bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti priverčiamąsias baudžiamojo poveikio priemones arba BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas, į tai, kad E. T. yra neteistas, yra neįgalus, į ligos eigą, susirgimo sunkumą, į patologinę būklę, eksperto išvadą, mano, kad E. T. yra ribotai pakaltinamas, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 2 dalimi, jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, jam taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės- ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Esant nurodytoms aplinkybėms bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus priverstinį gydymą naikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui - CD laikmena su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, pridėta voke prie bylos medžiagos, nutarčiai įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 2 p., 2 d.1p., 4 d., 392 str., baudžiamojo kodekso 18 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

E. T. pripažinti ribotai pakaltinamu ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo G. T. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. E. T. taikyti priverčiamąją medicininę priemonę- ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. - Klaipėdos psichikos sveikatos centre (Klaipėda, Galinio pylimo g. 3).

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus priverstinį gydymą panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui - CD laikmeną su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, pridėtą voke prie bylos medžiagos, nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant nutartį priėmusiam teismui.