Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-08 · Administracinė byla Nr. I-4394-821/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-08
Bylos Nr.
I-4394-821/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04956-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
M. U.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4394-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04956-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjui M. U. viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 3050 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas nurodo (b.l. 1-6), kad nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2015 m. balandžio 15 d. Vilniaus pataisos namuose buvo laikomas 109 karantino patalpoje, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų. Minėtoje patalpoje nėra įrengtų vietų rūkymui, ant lubų, sienų ir grindų nuo drėgmės matosi pelėsis. Apšvietimas sugadintas, nėra nei dieninio, nei naktinio apšvietimo lempų. Patalpoje įrengti penki dviaukščiai gultai, joje buvo dešimt asmenų. Dėl perlipytos kameros negalėjo judėti, pasimankštinti, trūkdavo oro, dėl to kamavo galvos skausmai, svaigo galva. Teigiamų rezultatų sveikatai nedavė ir pasivaikščiojimas kieme. Dėl erdvės trūkumo tarp nuteistųjų dažnai kildavo konfliktų. Gyvenimas perpildytose kamerose prilygsta kankinimui. Dušo patalpos nešvarios, sienos apipelijusios, nukritęs tinkas, todėl negalėjo eiti į dušą. Karantino patalpose nėra normalios virtuvės, kurioje būtų galima pavalgyti, išplauti indus, todėl ne kartą reikėjo laukti kol pavalgys kiti nuteistieji ir valgyti atšalusį maistą iš riebaluotų indų. Į žodinius skudus dėl netinkamų laikymo sąlygų, prašymus pakvieti psichologą pareigūnai neragavo, žodinių prašymų neregistravo. Vilniaus pataisos namai nesudarė tinkamų kalinimo sąlygų, teko kalėti nežmoniškomis, antisanitarinėmis žiauriomis ir kankinančiomis sąlygomis, dėl ko patyrė neturinę žalą, kurią vertina 3050 EUR.

Atsiliepimas

Valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimu (b.l. 11-15) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas M. U. į Vilniaus pataisos namus atvyko 2015-03-27. Pareiškėjui 2015-03-27 atvykus į Vilniaus pataisos namus buvo patikrinta jo sveikata, atliktas sanitarinis švarinimas. Po šių procedūrų jis buvo patalpintas į pataisos įstaigos karantino gyvenamąsias patalpas.

Paaiškina, kad karantino patalpų Nr. 109 plotas - 19,78 kv. m., joje įrengtos trys dvivietės lovos, t.y. 6 miegamosios vietos ir vienam nuteistajam karantino patalpoje Nr. 109 tenka apie 3,29 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno aukščiau minimoje karantino gyvenamojoje patalpoje neturi galimybės, nes tokie duomenys nėra kaupiami ir sisteminami. Pažymi, kad pareiškėjas skunde taip pat neįvardija, kokie asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomi su juo aukščiau nurodytoje patalpoje, nenurodo, koks plotas teko vienam asmeniui, būnant jam šioje patalpoje su kitais nuteistaisiais.

Karantino patalpos - laikino laikymo kameros, kuriose laikomi visi asmenys, atvykę planiniu etapu. Tokiame priežiūros poste nuteistieji asmenys laikomi trumpą laiko tarpą, t. y. tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Karantino (izoliavimo) patalpose kiekvienas asmuo privalo turėti atskirą lovą. Karantino patalpose laikomų asmenų skaičius nėra pastovus. Vilniaus pataisos namų karantino patalpa Nr. 109 dažniausiai būna užpildyta vienu trečdaliu, t.y. iš patalpoje esančių šešių miegamųjų vietų būna užimtos dvi. Dėl didelio nuteistųjų judėjimo (atvykimo, išvykimo, paskirstymo į būrius) nuteistųjų skaičius konkrečioje karantino patalpoje paros metu gali kisti kelis kartus. Karantino patalpos dienos metu nerakinamos ir nuteistieji, esantys karantino patalpoje, gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje.

Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Vilniaus pataisos namų karantino gyvenamoji patalpa Nr. 109, kurioje M. U. gyveno ginčui aktualiu laikotarpiu, įrengta vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Minėtose karantino gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą, įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpos aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi.

Šalies argumentai

Pažymi, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Vilniaus pataisos namų administracijai nėra pateikęs nė vieno skundo, kuriuo būtų skundęsis dėl bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų, per mažo gyvenamųjų patalpų ploto, netinkamų gyvenimo sąlygų karantino patalpoje ar minėtoje patalpoje kylančių konfliktų tarp nuteistųjų. Pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų karantino patalpoje nesikreipė ir į kitas kompetentingas institucijas.

Vilniaus pataisos namų karantino gyvenamosiose patalpose rūkyti draudžiama, tačiau minėtos gyvenamosios patalpos nėra rakinamos, todėl nuteistieji dienos metu gali laisvai judėti. Pažymi, kad pareiškėjas pats nurodo, kad yra rūkantis asmuo bei prašo jį paskirti į patalpas, kuriose kalinami rūkantys asmenys. Pareiškėjas skunde dėstydamas savo poziciją sąmoningai pateikia realios situacijos neatitinkančias aplinkybes, tokiu būdu bandydamas klaidinti teismą. Vilniaus pataisos namai Tabako kontrolės įstatymo nuostatų ir pareiškėjo teisių nepažeidė.

Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų, Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado 3050 EUR neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Nurodytos sumos teisinis nepagrindimas įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir pagrįstų argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo psichinę sveikatą.

Atsiliepimas

Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (atsikirtimai į atsiliepimą, b.l. 34-36) pareiškėjas nurodė, kad atiliepime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Karantino patalpoje Nr. 109 yra penkios dviaukštės lovos ir pareiškėjas joje buvo laikomas dar su devyniais nuteistaisiais. Iš viso patalpoje buvo dešimt žmonių.

Posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad į bylą pateiktose fotografijose užfiksuotas ne visas karantino patalpos vaizdas, fotografuota iš kito kampo. Joje yra dar keturios lovos, kurių nesimato. Gyvenamojo ploto trūko. Teigia, kad Vilniaus pataisos namai registruoja visus atvykstančius ir išvykstančius, todėl gali pateikti duomenis kiek asmenų buvo laikyta. Paaiškino, kad karantino patalpoje ne visada atsidarydavo langai, apšvietimas taip pat yra, tačiau perdegusios kai kurios lempos. Už patalpų tvarkymą atsakingas tvarkdarys, kuris skiriamas iš ten esančių asmenų. Teigė, kad yra nerūkantis asmuo.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 31-32).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sąlygų Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2015-03-27 iki 2015-04-15 (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus pataisos namus atvyko 2015-03-27 ir buvo patalpintas į karantino patalpą Nr. 109. Šioje patalpoje buvo laikomas iki 2015-04-15. Ginčo dėl pareiškėjo laikymo karantino patalpoje laikotarpio ir pagrindo byloje nėra. Tai, kad pareiškėjas karantino patalpoje buvo iki 2015-04-15 patirtinta ir į bylą pateiktas išrašas iš 2015-04-15 Vilniaus pataisos namų įsakymo „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“ (b.l. 19).

Pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu karantino patalpoje Nr. 109 jam teko gyventi kartu su dar devyniais asmenimis, todėl trūko oro, erdvės judėti, pasimankštinti.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 11¹.1 punkte numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Karantino patalpos, į kurią pareiškėjas buvo patalpintas vadovaujantis Taisyklių 62 ir 64 punktais, plotas 19,78 kv.m. (b.l. 16). Į bylą pateiktose 2015-10-28 karantino patalpų Nr. 109 fotonuotraukose (fotolentelėje, b.l. 21) matyti, kad šioje patalpoje įrengtos šešios miegamosios vietos (trys dviaukštės lovos). Pareiškėjo teigimu, atsakovės atstovo pateikta informacija neteisinga, fotonuotraukose užfiksuota ne visa karantino patalpa, todėl dar keturių lovų nesimato. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Vilniaus pataisos namų pateikti duomenys apie kameroje įrengtų miegamųjų vietų skaičių būtų neteisingi, ar atsakovės atstovas sąmoningai siektų nuslėpti dalį informacijos. Fotonuotraukų kopijos patvirtintos Vilniaus pataisos namų darbuotojų, juose pateikti paaiškinimai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų tikrumu.

Kaip minėta, karantino patalpos Nr. 109 plotas – 19,78 kv.m., joje įrengtos šešios miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka apie 3,30 kv.m. Atsakovės atstovas taip pat paaiškino, kad ši karantino patalpa dažniausiai buvo užpildyta vienu trečdaliu, t.y. iš patalpoje esančių šešių miegamųjų vietų būna užimtos dvi, o dėl didelio nuteistųjų judėjimo (atvykimo, išvykimo, paskirstymo į būrius) joje esančių asmenų skaičius per dieną gali keistis kelis kartus. Nors nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas teismui nepateikė duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo apgyvendinta kartu su pareiškėju minėtose patalpose, tačiau net ir darant prielaidą, jog buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai nebuvo pažeisti. Pažymėtina ir tai, kad karantino patalpa dienos metu nebuvo rakinama, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laisvai judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje, pasimankštinti kiemelyje, į kurį buvo vedamas vienai valandai laiko.

Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, tinkamu kameros apstatymu, higiena, ir kt. Daugumą šių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad karantino patalpose nebuvo šviesos, negalėjo atidaryti lango ir vėdinti patalpos, gyvenamosios ir kitos patalpos buvo nešvarios, matėsi pelėsis, patalpos neremontuotos. Posėdžio metu pareiškėjas šias aplinkybes patikslino, paaiškinamas, kad langas neatsidarydavo tik kartais (galimai strigdavo atidarymo mechanizmas), apšvietimas karantino patalpoje buvo, tačiau perdegdavo kai kurios lemputės. Už švarą karantino patalpoje – atsakingas tvarkdarys, kuriuo paskiriamas vienas iš nuteistųjų. Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais ir prašymais dėl netinkamų jo laikymo sąlygų (apšvietimo, inventoriaus, ventiliacijos, švaros ir kt.) karantino patalpose į Vilniaus pataisos namų administraciją nesikreipė (b.l. 20). Skundų kitoms kompetentingoms institucijos dėl netinkamų laikymų sąlygų taip pat neteikė, patikrinimų dėl higienos normų reikalavimų atitikimo teisės aktų reikalavimams neinicijavo. Duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu būtų užfiksuoti higienos normų pažeidimai gyvenamosiose ar kitose patalpose, byloje nėra. Pareiškėjo nurodyti pažeidimai (jeigu tokių ir buvo), susiję su perdegusiomis lemputėmis ir retkarčiais pasitaikančiais trikdžiais atidarant langą, nelaikyti esminiais ar sistemingais, ir galėjo būti lengvai pašalinti apie tai informavus pataisos namų administraciją ar kitus atsakingus darbuotojus. Pagal byloje esančius duomenis, vizuali karantino patalpos būklė gera (b.l. 21). Švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose rūpinasi patys jose laikomi asmenys, o laisvės atėmimo įstaigos administracija suteikia reikalingą materialinį buitinį aprūpinimą (Higienos normos HN 76:2010 58 punktas). Pareiškėjas neginčija, kad karantino patalpoje nebuvo reikalingo inventoriaus ir/ar priemonių švaros palaikymui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo argumentai dėl higienos normų pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, karantino patalpose nėra įrengtos vietos rūkymui, todėl jam teko būti su rūkančiais asmenimis ir kvėpuoti tabako dūmais. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad ,,Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Higienos normos HN 76:2010 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsižvelgiant į tai, administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Byloje nėra objektyvių įrodymų (skundų dėl rūkymo kameroje, prašymų perkelti kartu su nerūkančiais asmenimis ar kt.), kad ginčo laikotarpiu karantino patalpoje būtų rūkoma. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nors posėdžio metu pareiškėjas teigė esantis nerūkantis, tačiau į bylą pateikta medžiaga patvirtina, kad tiek sulaikymo vykdymo metu, tiek būdamas Vilniaus pataisos namuose pareiškėjas pageidavo būti laikomas kartu rūkančiais asmenimis (b.l. 22, 23). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Vilniaus pataisos namai Tabako kontrolės įstatymo nuostatų nepažeidė.

Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas grindžia ir tuo, kad karantino patalpoje nėra įrengtos tinkamos virtuvės, todėl nėra kur plauti indus, valgyti. Pataisos namų, atvirųjų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus reglamentuoja Eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu. pagal Eksploatavimo taisyklių nuostatas, pataisos įstaigos neprivalo kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje įrengti virtuvės. Virtuvėlė, esant techninėms galimybėms įrengiama pataisos namų nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai, paprastajai ir drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, kiekvienam būriui, o ne kiekvienai patalpai atskirai. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad įrengta virtuvėlė, kuria naudojosi pareiškėjas laikinai būdamas karantino patalpoje, neatitiktų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialios buitinio aprūpinimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1R-139.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų liudijančių, kad pareiškėjas trumpą laikotarpį būdamas karantino gyvenamoje patalpoje bei galėdamas dienos metu laisvai judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje, patyrė suvaržymus ar nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus nuteistiesiems asmenims. Higienos normų pažeidimų nenustatyta. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo laikymas karantino patalpoje sukėlė jam kokius nors sveikatos sutrikimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškėjo M. U. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Iveta Pelienė