- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-07
- Bylos Nr.
- 2-20343-638/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- E. Č.
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiasis asmuo byloje E. Č., dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1375,70 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2012-06-12 transporto priemonė „Audi A8“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu V. Krėvės pr., Kaune, ties 129 numeriu pažymėtu namu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, jog transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė buvo apsemta vandens ir nepaženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Per eismo įvykį buvo sugadintas priekinis dešinės pusės ratas ir padanga, galinis dešinės pusės ratas ir padanga. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatytas administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis.
Ieškovas pažymėjo, kad eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu „Kasko“. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, jog sugadintos (reikalinga keisti) priekinė ir galinė dešinės pusės padangos ir sugadinti (reikalinga remontuoti) priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankis bei reikalinga važiuoklės patikra. Transporto priemonės apžiūrą atliko AB „Lietuvos draudimas“ Transporto žalų vertintojas R. K.. Nuostolio dydis nustatytas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta sąmata ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo 1375,70 Lt draudimo išmoką (1940,38 Lt nuostolio suma - 564,68 Lt išskaita už dalių būklės pagerinimą).
Ieškovas atsakovui pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau žala atlyginta nebuvo.
Ieškovas atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovas yra kelio – V. Krėvės pr., Kaune - savininkas ir valdytojas; transporto priemonei „Audi A8“ minėtame kelyje įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę atsirado žala; žala yra tiesioginis kelio trūkumo rezultatas. Atsiradusią žalą turi atlyginti atsakovas, nes 1) nevykdydamas pareigos prižiūrėti ir taisyti kelio (V. Krėvės pr., Kaune) atsakovas elgėsi neteisėtai; 2) transporto priemonei įvažiavus į kelyje buvusią duobę, draudėjai atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovo pareigos tvarkyti ir prižiūrėti jam priklausantį kelią nevykdymo rezultatas.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, vykdė savo ūkinę-komercinę veiklą, draudimo išmokai išmokėti naudojo draudimo techninius atidėjimus, o pati ūkinė-komercinė veikla yra susijusi su tam tikra rizika. Taip pat ieškovas, atsakovo nuomone, nepateikė žalai įrodyti reikalingų įrodymų, kurie turi būti nurodomi turto arba verslo vertinimo ataskaitoje. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad žala atsirado ir dėl automobilio vairuotojo veiksmų, nes vairuojant automobilį buvo nepaisoma taisyklės važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto.
Atsakovas pažymėjo, kad nėra atsakingas už padarytą žalą, nes Vyriausybė, o ne pats atsakovas, t.y. Kauno miesto savivaldybė, nustato lėšų naudojimo tvarką, komisijos sudėtį tvirtina Vyriausybė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).
Aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos numato teisę draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio, subrogacijos pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, todėl atsakovo argumentai, jog draudimo įmonės prisiima riziką ir negali reikalauti visiško žalos atlyginimo, yra nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-06-12 transporto priemonė „Audi A8“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu V. Krėvės pr., Kaune, ties pastatu Nr. 129, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Per eismo įvykį buvo sugadintas priekinis dešinės pusės ratas ir padanga, galinis dešinės pusės ratas ir padanga. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, jog transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobe buvo apsemta vandens ir nepaženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Taigi pagal byloje esamus duomenis spręstina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų sugadintas kitomis aplinkybėmis.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27).
Eismo įvykio schemoje nurodyta, jog automobilis įvažiavo 0,5x1x0,15 dydžio duobę.
Transporto priemonė tą pačią dieną buvo apžiūrėta draudimo įmonės atsakingo darbuotojo, tai patvirtina Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta keistinos detalės – abi padangos ir remontuojamos detalės – abu ratlankiai, taip pat atliktinas ratų suvedimas ir važiuoklės patikra. Atliktus darbus patvirtina – AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmata.
Ieškovui (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esamus įrodymus, daro išvadą, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Pažymėtina, jog jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai nebuvo techniškai būtini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai buvo mažesnės kainos, atsakovas nepateikė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 178 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis minėtomis teisės normomis ir ištyręs aptartas faktines aplinkybes, sprendžia ieškovo ieškinį tenkinti. Konstatavus, kad atsakovas turėjo atlyginti žalą, tačiau praleido terminą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis) – 54 Lt žyminio mokesčio.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 11 07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 1375,70 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt penkis litus ir 70 ct)/ 398,43 Eur turtinės žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2014 m. rugsėjo 2 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas - 54 Lt (penkiasdešimt keturis litus)/ 15,63 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.