Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-11 · Byla Nr. ATP-340-478/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-11
Bylos Nr.
ATP-340-478/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-07355-2011-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Pareiškėjas
H. J.
Kategorijos
  • 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-340-478/2012;Teisminio proceso Nr.4-05-3-07355-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 48.8. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutarimo H. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus specialistas 2012 m. lapkričio 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą H. J. už tai, kad jis 2011-11-11 d. 15.15 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Kaune, žinomai melagingai kvietė policiją ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 186 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutarimu H. J. už LR ATPK 186 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 300 (trijų šimtų) litų dydžio bauda. Teismas nurodė, jog bylos medžiaga - policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, garso įrašas, pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas, įvykių suvestinė, pažyma apie baustumus, administracinio teisės pažeidimo protokolas, įvykių suvestinė bei H. J. paaiškinimas patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. J. skundžia šį nutarimą Kauno apygardos teismui ir prašo jį išteisinti. Nurodo, jog niekada nesakė, kad jo pranešimas buvo melagingas. Tai gali patvirtinti liudytojos J. D. telefoninio pokalbio išklotinė prieš kviečiant policiją 2011-11-11 15.15 val., 2012-03-17 siųstas SMS bei tai, kad 2011-11-12 A. D. baustas 200 litų bauda už tai, kad neįsileido policijos, kai iškvietė J. D., vėliau sumušė dukrą ir sėdėjo parų. Skunde nurodoma, jog teismas rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais, kurie, apelianto teigimu, kerštauja pareiškėjui. Skunde taip pat nurodoma, jog J. D. - pagrindinė liudytoja neapklausta, teisėjai atsisakė išklausyti garso įrašus. Teigiama, jog apeliantui nebuvo sudaryta galimybė tinkamai gintis, kad atstovautų advokatas. Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, jog pristatytas į policiją buvo blaivus, tvarkingas. Nurodoma, jog teismas buvo šališkas, nes taisytas bylos lapų numeravimas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo H. J. skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pažeidė ATPK 257 straipsnio bei 284 straipsnio nuostatas, nutarimą priėmė išsamiai neištyręs bei neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai neištyrus byloje esančių įrodymų bei neįvertinus jų pagal ATPK 257 straipsnyje nustatytas taisykles.

Iš skundžiamo nutarimo motyvų matyti, jog teismas H. J. kaltę, padarius ATPK 186 straipsnyje numatytą pažeidimą, grindė išimtinai vien policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimai bei jų parodymais, visiškai netyrė, netikrino ir nesiaiškino H. J. nurodytų aplinkybių dėl policijos pareigūnų kvietimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, H. J. nuo pat administracinės bylos teisenos pradžios neigė padaręs nurodytą pažeidimą. Nurodė, jog kvietė policiją, nes manė, kad iš tiesų J. D. gresia pavojus, (b.l. 6, 14,), bylą nagrinėjant apylinkės teisme H. J. taip pat neigė, jog jis policiją iškvietė nesant tam jokio realaus pagrindo. Pažymėtina, jog policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei liudytojų V. K., R. U. parodymai patvirtina, jog iš tiesų bute, prie kurio pareiškėjas laukė ir neneigė kvietęs policiją, gyvena pareiškėjo nurodyta J. D., o taip pat įvykio metu namuose buvo ir pareiškėjo nurodytas asmuo - J. D. tėvas, tačiau šie asmenys teisiamojo posėdžio metu neapklausti, iš J. D. paaiškinimai nepaimti. Tokiu būdu, nesiaiškinta esminė aplinkybė dėl policijos kvietimo priežasties, dėl iškvietimo melagingumo, t.y. nenustatyta bylai teisingai išspręsti reikšminga aplinkybė – ar H. J. policiją kvietė žinodamas, kad realiai joks pavojus J. D. negresia. Vieninteliai duomenys iš nutarime nurodytų, kurie gali būti vertinami, kaip patvirtinantys pranešimo melagingumą, yra policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei jų parodymai, tačiau jų pateikta informacija dėl pranešimo melagingumo yra netiesioginė, pateikta tik iš A. D. žodžių. A. D. davė paaiškinimus, tiriant šį pažeidimą, tačiau nei A. D., nei J. D. teismo posėdžio metu neapklausti, nors byloje yra duomenų, kad teismas buvo nutaręs juos kviesti liudytojais (b.l. 16). Policijos pareigūnų pateikta informacija, jos patikimumas nepatikrintas, ypač atsižvelgiant į tai, kad H. J. neigia padaręs šį pažeidimą. Nutarimas priimtas remiantis išimtinai vien netiesioginiais H. J. kaltinančiais duomenimis, visiškai netikrinus H. J. pateiktų duomenų dėl policijos kvietimo priežasties, neiškvietus į posėdį ir neapklausus asmens, dėl kurio policija buvo kviesta. H. J. tik patvirtino, jog jis skambino į policiją ir pranešė apie galimai prievartaujamą moterį, tačiau jis neigia, kad kvietimas buvo melagingas, todėl šie jo parodymai negali būti vertinami kaip patvirtinantys pareiškėjo kaltę, padarius ATPK 186 straipsnyje nurodytą pažeidimą. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, nes tirti ir vertinti išimtinai vien kaltinantys pareiškėją duomenys, nesiaiškinant tikrosios policijos kvietimo priežasties, ir aplinkybių, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pažymėtina, jog ATPK 256 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, nes išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius sudarančias aplinkybes yra teismo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga. Teismas negali būti tik pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neišaiškino bylai teisingai išspręsti reikšmingų esminių aplinkybių, neišsamiai ir nepilnai ištyrė surinktus įrodymus, jų visumą, netinkamai juos vertino. Tuo buvo pažeistos ATPK 257 straipsnio ir 284 straipsnio normos, t.y. padarytas esminis procesinių normų pažeidimas, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutarimas H. J. administracinio teisės pažeidimo byloje laikomas neteisėtu, nepagrįstu ir turi būti panaikintas, administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

H. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutarimą H. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jūratė Jakubonienė