Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Inos Kirkutienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo JSC BTA Bank skundą atsakovams Migracijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas JSC BTA Bank pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: panaikinti Migracijos departamento 2017-08-14 raštą Nr.(15/6-2)10K-33463 ir įpareigoti Migracijos departamentą pradėti S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis; panaikinti Policijos departamento 2017-08-21 raštą Nr.5-s-7840 ir įpareigoti Policijos departamentą organizuoti S. Š. keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei patikrinimą ir, esant reikalui, apie patikrinimo rezultatus informuoti Migracijos departamentą arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis.

Pareiškėjas nurodė, kad 2017-07-24 teikė prašymus: Policijos departamentui - organizuoti S. Š. (S. S. ak (duomenys neskelbtini)) keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei patikrinimą ir, esant reikalui, apie patikrinimo rezultatus informuoti Migracijos departamentą; Migracijos departamentui - pradėti S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą. Prašymas Migracijos departamentui ir Policijos departamentui buvo grindžiamas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, kad S. Š. nuo Migracijos departamento galimai nuslėpė reikšmingą informaciją, kad 2012-02-15 Londono Aukštojo Teismo buvo nuteistas 18 mėn. laisvės atėmimo bausme ir pasislėpė nuo jos vykdymo bei išvyko iš Jungtinės Karalystės, bei tuo, kad po to kai S. Š. buvo suteiktas prieglobstis, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos tuo metu, kai buvo sprendžiamas prieglobsčio suteikimo klausimas, kad S. Š.: Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-20 nutartimi byloje Nr. e2T-94- 370/2016 buvo patenkintas BTA banko prašymas ir nustatyta, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinė Karalystė Aukštojo Teisingumo teismo Kanceliarijos poskyrio 2016 m. spalio 6 d. nutartį, kuria nutarta, kad S. Š. iki 2016 m. spalio 20 d. 16:30 val. privalo sumokėti ieškovui JSC BTA Bank 294 138 715,27 JAV dolerių sumą ir 2016 m. spalio 6 d. susikaupusias 165 541 260,36 JAV dolerių dydžio palūkanas, kurios vėliau kasdien didės 58 827,74 JAV dolerių;Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00088­16, dėl S. Š. padarytų nusikalstamų veikų grobiant BTA banko turtą bei dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl Kazachstano Respublikos Valstybės tarnybos bylų ir korupcijos prevencijos agentūros atliekamo tyrimo metu, bei Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Kijevo valdybos tyrimo departamento atliekamo tyrimo metu surinktų duomenų, kurie kartu su teisinės pagalbos prašymais ir prašymais dėl S. Š. ekstradicijos, buvo perduoti Lietuvos prokuratūrai.

Migracijos departamentas 2017-08-14 pareiškėjo atstovui pateikė atsakymą „Dėl kreipimosi“ Nr. (15/6-2)10K-33463, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 68 straipsniu, informacija, susijusi, su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, yra konfidenciali bei įslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, o užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija ir prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas negali komentuoti ir teikti jokios informacijos, susijusios su konkrečių asmenų prašymais suteikti prieglobstį, taip pat patvirtinti, kad konkretus asmuo kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo arba, kad jam yra suteiktas (nesuteiktas), panaikintas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Policijos departamentas 2017-08-21 pareiškėjo atstovui pateikė atsakymą „Dėl S. S.“ Nr. 5-s-7840, kuriame nurodė, kad Pareiškėjo 2017-07-24 raštas „Dėl S. Š. keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei patikrinimo ir suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūros pradėjimo“ išnagrinėtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 90 straipsniu, sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo priima Migracijos departamentas .Pareiškėjas yra tiesiogiai suinteresuotas S. Š. suteikto prieglobsčio Lietuvos Respublikoje teisėtumu, kadangi būtent dėl jam suteikto prieglobsčio Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, atsisakė patenkinti Kazachstano Respublikos ir Ukrainos ekstradicijos prašymus ir S. Š. šioms valstybėms neišdavė. Tokia informacija yra pateikta Lietuvos apeliacinio teismo interneto svetainėje. Dėl to,buvo užkirstas kelias Kazachstano Respublikoje ir Ukrainoje vykdyti baudžiamuosius persekiojimus dėl S. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagrobiant itin didelės vertės pareiškėjui priklausantį turtą ir pareiškėjas de facto prarado galimybę apginti savo pažeistus interesus ir gauti dėl nusikaltimo padarytos žalos atlyginimą. Neteisėtai suteikiant prieglobstį S. Š. buvo pažeisti pareiškėjo interesai (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis). Panaikinus S. Š. suteiktą prieglobstį, pareiškėjas įgytų galimybę reikalauti iš naujo spręsti dėl S. Š. ekstradicijos, tokiu būdu būtų sukurtos teisinės prielaidos užtikrinti baudžiamųjų procesų vyksmą Kazachstano Respublikoje ir Ukrainoje bei gauti S. Š. galimai padaryta nusikalstama veika sukeltos žalos atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, kad Migracijos departamento ir Policijos departamento atsakymuose į Pareiškėjo prašymus nenurodyta, kad jie tenkinami, Pareiškėjas šiuos atsakymus vertina, kaip atsisakymus atlikti pašomus veiksmus.

Migracijos departamento ir Policijos departamento raštai yra neteisėti ir nemotyvuoti, dėl to turi būti panaikinti, o atsakovai turi būti įpareigoti tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, atlikti prašyme nurodytus veiksmus arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis.

LR vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir prašymo, skundo ar kito kreipimosi priėmimo faktą patvirtinančio dokumento formos patvirtinimo“ Nr. 875, 47.3 punkte nurodoma, kad „į prašymą priimti administracinį sprendimą - įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, - atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys“. Tuo tarpu Migracijos departamento ir Policijos departamento pateiktuose atsakymuose aiškiai neišreiškiama institucijų valia dėl prašymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ir nenurodomos priežastys kodėl atsisakoma tai daryti.

Policijos departamento pateiktame atsakyme, lakoniškai nurodoma, kad prašymas yra išnagrinėtas, o sprendimą dėl pabėgėlio statuso panaikinimo priims Migracijos departamentas. Šiame kontekste pastebėtina, kad Policijos departamento buvo prašoma atlikti konkrečius įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 4 straipsnio 5, 6 dalyse ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-08-31 įsakymo Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12, 13 punktuose nurodytus veiksmus - organizuoti S. Š. keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei patikrinimą ir, esant reikalui, apie patikrinimo rezultatus informuoti Migracijos departamentą. Pareiškėjo nuomone, Policijos departamentas turėjo tokį patikrinimą pradėti ir apie tai informuoti pareiškėją arba nurodyti priežastis kodėl atsisakoma tai daryti. Policijos departamento rašte pateikiamas paaiškinimas, kad sprendimą dėl pabėgėlio statuso panaikinimo priims Migracijos departamentas, neturi nieko bendra su Policijos departamentui pateiktu prašymu, kadangi Policijos departamento buvo prašoma atlikti visai kitus ir išimtinai tik jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Migracijos departamento atsakyme, nenurodoma ar jis tenkino Pareiškėjo prašymą ir pradėjo S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą, taip pat nenurodomos priežastys kodėl atsisakoma tai daryti. Be to, Migracijos departamento atsakymas nepagrįstai grindžiamas įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 68 str. nuostatomis ir argumentais, kad informacija apie prieglobsčio suteikimą S. Š. yra įslaptinta.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 str. 3 d. nurodyta, kad „nustatoma informacijos slaptumo žyma ir tokiai informacijai suteikiamas apsaugos lygis turi būti proporcingas įslaptinamos informacijos svarbai ir žalos, kuri atsirastų tokią informaciją neteisėtai atskleidus ar praradus, dydžiui.“ Pareiškėjas nurodo, kad informacijos apie S. Š. suteiktą prieglobstį įslaptinimas yra visiškai neproporcingas, nes ši informacija yra viešai žinoma, yra plačiai analizuojama masinės informacijos priemonėse ir jos atskleidimas negali sukelti jokių neigiamų pasekmių nei S. Š., nei Migracijos departamentui.

Prašymas Migracijos departamentui pradėti S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą buvo grindžiamas išimtinai vieša informacija, taigi ir atsakymas pareiškėjui kodėl prašyme nurodyti argumentai yra nepakankami pradėti tokiai procedūrai, taip pat gali būti grindžiamas vieša informacija. Tuo atveju, jei dalis argumentų, vis tik, turi būti grindžiami įslaptinta informacija, tai taip ir turėtų būti nurodyta pateiktame atsakyme, šalia argumentų grindžiamų neįslaptinta informacija, o ne visiškai atsisakoma teikti argumentuotą atsakymą. Jei Migracijos departamentas vis tik pareiškėjo prašymą tenkintų ir pradėtų S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą, informacijos apie tai pateikimas pareiškėjui taip pat neturėtų būti siejamas su įslaptintos informacijos atskleidimu, kadangi tokia informacija pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 str. nuostatas negali būti įslaptinama. Minėto įstatymo 7 str. 2 d. 26 p. nuostata, kad tarnybos paslaptį gali sudaryti informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, negali būti aiškinama plečiamai ir taikoma informacijai apie asmeniui suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūros pradžią.

Atsakovas - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos - (toliau - Policijos departamentas), su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime Policijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas taiko netinkamą teisės normą, nes nagrinėjamo ginčo santykiui yra aktualus ir taikytinas ne Taisyklių 47.3 punktas, o to paties teisės akto 47.4 punktas, kuriame nustatyta, kad į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma. Pareiškėjo prašymas atlikti užsieniečio S. Š. keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei patikrinimą gali būti vertinamas tik pastarosios normos kontekste, kadangi toks prašymas nėra ir negali būti susijęs nei su pačio pareiškėjo, nei kito konkretaus asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Tam tikro statuso suteikimas užsieniečiui S. Š. negali būti vertinamas, kaip pareiškėjo (ar kito asmens) teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, kadangi vienokių ar kitokių aplinkybių sąlygotas pareiškėjo interesas dėl užsieniečio S. Š. statuso pakeitimo ir (ar) panaikinimo įstatymo prasme negali būti pripažintinas teisėtu interesu ir būti ginamas, kvestionuojant užsieniečio S. Š. teises. Kaip ir nurodė Migracijos departamentas, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra imperatyviai nustatyta, kad informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, yra įslaptinta įstatymų nustatyta tvarka, o prašyme pateikta informacija ir prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsienio kilmės valstybei neteikiama. Policijos departamento nuomone, atsižvelgiant į atitinkamo teisinio santykio sudėtingą ir svarbą, ši nuostata negali būti aiškinama siaurąja prasme, t. y. taip, kaip ją interpretuoja pareiškėjas. Atitinkama informacija turi būti suvokiama, kaip bet kokie duomenys susiję su tam tikro statuso subjektui suteikimu, pakeitimu ar panaikinimu. Atsakovas taip pat paminėjo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, kuris nurodo, kad asmens duomenys - tai bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu (duomenų subjektu), ir, remiantis asmens duomenų tvarkymo reikalavimais bei asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijais, riboja tokios informacijos teikimą tretiesiems asmenims bei bet kokį kitą įstatymo norma nepagrįstą asmens duomenų tvarkymą.

Atsakovas nurodo, kad Policijos departamentas neturėjo nei pareigos, nei teisės teikti pareiškėjui jo prašomą ar bet kurią kitą su subjektu susijusią informaciją. Todėl Policijos departamento laisvos formos atsakymas (2017 m. rugpjūčio 21 d. raštas Nr. 5-S-7840), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad jo raštas yra gautas ir išnagrinėtas, pripažintinas teisėtu ir tinkamu.

Pažymėjo, kad pagal LVAT praktiką informacinio pobūdžio raštai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia, kaip nepriskirtinų jo kompetencijai (žr. Lietuvos vyriausiojo teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-779/2011 ir kt.). LVAT ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus - administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Remiantis aptarta teismų praktika ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundžiamas raštas nenustato jam jokių teisių ar pareigų ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, Policijos departamento nuomone, byla yra nutrauktina.

Atsakovas - Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos - (toliau - Migracijos departamentas) atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal kompetenciją išnagrinėjo JSC BTA Bank (toliau - pareiškėjas) 2017 m. rugsėjo 12 d. skundą dėl Migracijos departamento 2017 m. rugpjūčio 14 d. rašto Nr. (15/6- 2) 10K-33463 ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 21d. rašto Nr. 5-S-7840 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus .Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundu.2017-07-27. Migracijos departamente buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo jis prašė Migracijos departamento pradėti S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą. Migracijos departamentas, atsakydamas į šį pareiškėjo prašymą, 2017 -08-14 raštu Nr. (15/6-2) 10K-33463 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 68 straipsniu, informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, yra konfidenciali bei įslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, o užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija ir prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas negalėjo komentuoti ir teikti jokios informacijos, susijusios su konkrečių asmenų prašymais suteikti prieglobstį, taip pat patvirtinti, kad konkretus asmuo kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo arba kad jam yra suteiktas (nesuteiktas), panaikintas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas su Migracijos departamento 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu nesutinka bei skunde nurodo, kad jis yra neteisėtas ir nemotyvuotas, dėl to turi būti panaikintas, o Migracijos departamentas turi būti įpareigotas tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, atlikti prašyme nurodytus veiksmus arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis. Su tokiais teiginiais atsakovas nesutinka. Asmens teisė ieškoti prieglobsčio ir valstybės pareiga tokį prieglobstį suteikti yra įtvirtinta tarptautinėje, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisėje. Tarptautinės pabėgėlių teisės pagrindą sudaro du pagrindiniai elementai: saugaus prieglobsčio nuo persekiojimo suteikimas ir prieglobstį suteikusios valstybės apsauga. Prieglobsčio suteikimas užsieniečiams laikomas suverenia bet kurios valstybės teise. Remiantis Lietuvos valstybės prisiimtais įsipareigojimais, Lietuvos Respublikoje suteikiamas prieglobstis užsieniečiams, kurie pagrįstai bijo persekiojimo savo kilmės valstybėje ir negali tikėtis kilmės valstybės apsaugos nuo tokio persekiojimo. Tarptautinėje pabėgėlių teisėje prieglobsčio institutas suformuotas kaip „pakaitalas“ nacionalinei apsaugai, kai kita valstybė perima pareigą apsaugoti asmenį, kurį jo kilmės valstybė negali arba nenori apsaugoti nuo persekiojimo. Jokia tarptautinės pabėgėlių teisės instrumentų nuostata negali būti aiškinama kaip suponuojanti, jog prieglobsčio suteikimas gali būti asmenį priimančios ir jo kilmės valstybių dvišalių santykių objektas arba jog (tariamo) persekiotojo pozicija prieglobsčio asmeniui suteikimo atžvilgiu gali turėti įtakos asmenį priimančios valstybės sprendimui. Pažymėjo, kad tarptautinės pabėgėlių teisės sukurtas režimas ne tik neįpareigoja prieglobstį suteikusią valstybę teikti savo priimtų sprendimų motyvų paaiškinimus persekiotojui, nuo kurio veiksmų jį yra suteikusi apsaugą, ar kitiems tretiesiems asmenims, bet taip pat garantuoja prieglobstį gavusiam asmeniui konfidencialumą. Galiausiai pažymime, kad Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos Deklaracijos dėl teritorinio prieglobsčio 1 straipsnyje nurodyta, kad prieglobstis, kurį valstybė, įgyvendinanti savo suverenitetą, suteikia asmenims, turintiems teisę pasitelkti Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 14 straipsnį, privalo būti paisomas visų kitų valstybių. Ten pat nustatyta, kad pagrindų suteikti prieglobstį vertinimas yra valstybės, kuri suteikia prieglobstį, prerogatyva. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad valstybė, įgyvendindama savo suverenią teisę suteikti asmeniui prieglobstį arba suteiktą prieglobstį panaikinti, neturi pareigos teikti paaiškinimus persekiotojui arba kitiems tretiesiems asmenims dėl priimtų sprendimų motyvų. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su tarptautinės pabėgėlių teisės nustatomu režimu bei Lietuvos valstybės prisiimtais įsipareigojimais tarptautinės žmogaus teisių apsaugos srityje. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra aktuali ne tik Įstatymo 68 straipsnio nuostata, pagal kurią informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, yra konfidenciali bei įslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, o užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija ir prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama, bet ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytas asmens duomenų apsaugos režimas. Individualūs teisės aktai, kuriais asmeniui suteikiamos ar panaikinamos tam tikros teisės, yra „asmens duomenys“ minėto įstatymo kontekste, todėl Migracijos departamentas negali teikti tretiesiems asmenims informacijos apie, pvz., prieglobsčio panaikinimą ar tokios procedūros inicijavimą konkretaus asmens atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas negalėjo informuoti pareiškėjo apie tai, kad „pradėjo S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą“. Pažymime, kad Migracijos departamentas savo rašte nurodė, kodėl pareiškėjui negali būti suteikta jokia informacija, todėl skundo teiginiai, kad ginčijamas raštas yra nemotyvuotas yra nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo šio rašto panaikinimui.

Pareiškėjo skundo 2 punkte teigiama, kad S. Š. „2012-02-15 Londono Aukštojo Teismo buvo nuteistas 18 mėn. laisvės atėmimo bausme ir pasislėpė nuo jos vykdymo bei išvyko iš Jungtinės Karalystės“. Šiam teiginiui pagrįsti pareiškėjas pateikė 2 straipsnius anglų kalba. 2012 m. vasario 16 d. straipsnyje pasakojama apie 2012 m. vasario 15 d. priimtą sprendimą skirti 22 mėnesių kalėjimo bausmę už nepagarbą teismui M. A.. Tame pačiame straipsnyje nurodyta, kad „pernai“ M. A. svainiui S. Š. kuris 2012 m. vasario 15 d. teismo posėdžio metu liudijo per telekonferencijos įrangą, buvo skirta 18 mėn. kalėjimo bausmė už nepagarbą teismui, tačiau bausmės jis neatliko ir šiuo metu yra užsienyje. Kitame pareiškėjo pateiktame straipsnyje nurodyta, kad 2013 m. lapkričio 21 d. (ketvirtadienį) S. Š. buvo pripažintas katu dėl nepagarbos teismui. Ten pat minima, kad dėl nepagarbos teismui jis taip pat buvo pripažintas kaltu 2011 m. jam nedalyvaujant. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo pateikti straipsniai nepatvirtina jo teiginių, jog S. Š. buvo nuteistas „2012-02-15 Londono Aukštojo Teismo“, taip pat nepatvirtina, jog 2011 m., skiriant jam bausmę už nepagarbą teismui, S. S. vis dar buvo Jungtinėje Karalystėje bei, atitinkamai, kad jis „pasislėpė <...> bei išvyko“, kaip teigia pareiškėjas. Mano, kad pareiškėjas savo skunde sąmoningai iškreipia informaciją ir manipuliuoja faktais, siekdamas suklaidinti teismą. Pažymėjo, kad „nepagarba teismui“ negali būti laikoma nusikaltimu, nurodytu Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 3 ar 5 punkte, t. y. tokio nusikaltimo padarymas nesudaro pagrindo nei svarstyti prieglobsčio panaikinimo klausimą, nei panaikinti asmeniui suteiktą prieglobstį.

Pagal LVAT praktiką informacinio pobūdžio raštai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia, kaip nepriskirtinų jo kompetencijai . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus - administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Jeigu teismas panaikins ginčijamą Migracijos departamento raštą, pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeis, kadangi, vadovaujantis ginčijamame rašte ir šiame atsiliepime nurodytų teisės aktų nuostatomis, Migracijos departamentas negalės pateikti pareiškėjui jokios jo prašomos informacijos. Teismui nėra suteikti įgaliojimai įpareigoti Migracijos departamentą pradėti prieglobsčio panaikinimo procedūrą, kadangi vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo arba nesuteikimo, taip pat suteikto prieglobsčio panaikinimo (pagal Įstatymo 90 straipsnio 3 dalį paaiškėjus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas pradeda pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą.) priima Migracijos departamentas. Atsakovas – Migracijos departamentas- prašo nagrinėjamą administracinę bylą nutraukti, o teismui nusprendus, kad nagrinėjama byla yra priskirtina administracinių teismų kompetencijai, vadovaudamiesi ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Byla nutrauktina.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017-08-14 rašto Nr. (15/6-2)10K-33463 ir Policijos departamento 2017-08-21rašto Nr.5-s-7840 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo atstovas 2017-07-24 atsakovams pateikė prašymus „D. S. Š. (S. S. ak (duomenys neskelbtini)) keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei patikrinimo ir suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūros pradėjimo“ (b.l.11-15, t.1). Pareiškėjas prašė Policijos departamentą organizuoti S. Š. keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei patikrinimą ir, esant reikalui, apie patikrinimo rezultatus informuoti Migracijos departamentą; Migracijos departamentą pradėti S. Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą. Migracijos departamentas 2017-08-14 raštu Nr.(15/6-2)10K-33463 pateikė atsakymą pareiškėjo atstovui, kuriame nurodė, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 68straipsniu, informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, yra konfidenciali bei įslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, o užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija ir prašymo metu gauta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama.“ Atsakovas nurodė, kad negali komentuoti ir teikti jokios informacijos, susijusios su konkrečių asmenų prašymais suteikti prieglobstį, taip pat patvirtinti, kad konkretus asmuo kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo arba kad jam yra suteiktas (nesuteiktas) , panaikintas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (b.l.44. t.1). Policijos departamentas 2017-08-21 raštu Nr.5-S-7840 pateikė atsakymą pareiškėjui, kuriuo informavo , jog išnagrinėjo pareiškėjo raštą ir nurodė, kad vadovaujantis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsniu sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo priima Migracijos departamentas. Pareiškėjas prašo panaikinti atsakovų Migracijos departamento 2017-08-14 raštą Nr.(15/6-2)10K-33463 bei Policijos departamento 2017-08-21 raštą Nr.5-S-7840.Pareiškėjas nurodo, kad ginčijami raštai yra neteisėti ir nemotyvuoti, dėl ko jie turėtų būti panaikinti, o atsakovai turi būti įpareigoti tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Nagrinėjamo ginčo santykiui yra aktualus Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų LR vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr.875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir prašymo, skundo ar kito kreipimosi faktą patvirtinančio dokumento formos patvirtinimo“ 47.4p., kuriame nustatyta, kad į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojo piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas atlikti užsieniečio S. Š. keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei patikrinimą vertintinas minėtos normos kontekste, nes toks prašymas nėra susijęs nei su pačio pareiškėjo, nei kito konkretaus asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Tam tikro statuso suteikimas minėtam užsieniečiui negali būti vertinamas kaip pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, nes jo interesas dėl užsieniečio S. Š. statuso pakeitimo ir (ar) panaikinimo įstatymo prasme negali būti pripažintas teisėtu interesu ir būti ginamas, kvestionuojant užsieniečio teises. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LR užsieniečių teisinės padėties įstatymo 68str.1 ir 2d. yra imperatyvi nuostata, jog informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu yra įslaptinta įstatymų nustatyta tvarka, o prašyme pateikta informacija ir prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsienio kilmės valstybei neteikiama. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas riboja tokios informacijos teikimą tretiesiems asmenims bei bet kokį kitą įstatymo norma nepagrįstą asmens duomenų tvarkymą. Atsakovas Migracijos departamentas negali teikti tretiesiems asmenims informacijos apie prieglobsčio panaikinimą ar tokios procedūros inicijavimą konkrečiam asmeniui. Tokiu būdu Migracijos departamentas negalėjo informuoti pareiškėjo apie tai, kad pradėjo užsieniečiui S.Š. suteikto prieglobsčio panaikinimo procedūrą. Vertinant byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčija atsakovų Raštus, kurie laikytini informacinio pobūdžio raštais. Pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką informacinio pobūdžio raštai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia, kaip nepriskirtinų jo kompetencijai. Administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą. Teismui nėra suteikti įgaliojimai įpareigoti Migracijos departamentą pradėti prieglobsčio panaikinimo procedūrą, nes sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo arba nesuteikimo , taip pat suteikto prieglobsčio panaikinimo priima Migracijos departamentas. Kadangi pareiškėjo skundžiami Raštai nenustato jam jokių teisių ar pareigų ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, ši administracinė byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103str.1p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., 107-108 str., 152 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinę bylą Nr. eI-5210-535/2017 pagal pareiškėjo JSC BTA Bank skundą atsakovams Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijai ir Migracijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Dėl nutarties per 7 kalendorines dienas nuo jos paskelbimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.