Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2018-12-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1168-903/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
A15.-1168-903/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00905-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
S. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1168-903/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00905-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.3; 16.9.10.; 21.1.7.; 21.9.10. (S)
Registro objektas ROIK: (duomenys neskelbtini)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gruodžio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, K. M.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B.,

Institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams E. K., A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B., 2018-07-22, apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222, ir 226 punktų reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo neįregistruotą bei neapdraustą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis ženklas (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo (šoninio tarpo) dėl ko atsitrenkė į stovinčius automobilius, juos apgadino, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžių metu S. B. kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino iš dalies, t. y. prisipažino, kad neturėdamas teisės vairavo neįregistruotą, neapdraustą automobilį ir užkliudė kitą mašiną, tačiau nepripažino, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos. Paaiškino, kad jis teisių neturi, pasiėmė tėvui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas savo merginą į Klaipėdą, (duomenys neskelbtini). Atvažiavo blaivus. Su drauge nesusitiko, kadangi jos nebuvo namuose. Su savimi nebuvo pasiėmęs savo mobiliojo ryšio telefono, todėl negalėjo jai prisiskambinti. Laukė jos automobilyje prie jos namo. Kol laukė, vienas vartojo alkoholį. Paskui jis nusprendė važiuoti namo, bet kadangi automobilis didelis jis kliudė kitas mašinas. Toliau niekur nevažiavo, pastatė mašiną atgal į stovėjimo vietą. Užkliudęs mašinas, matė, kad pro langus žiūri ne vienas kaimynas. Jis ėjo ieškoti užkliudytos mašinos savininko, o ne bėgo iš įvykio vietos. Jis laukė dar kokias 10-15 min., bandė tartis su (duomenys neskelbtini) savininku, bet matė, kad su juo susikalbėti nepavyks, nes jis isterikavo, rėkė. Tada užsimanė atsigerti ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) parduotuvės nusipirkti atsigerti. Jam einant privažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

be S. B. prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, taip pat įrodyta administracinio nusižengimo 2018-07-22 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų E. D. ir R. N. teisme duotais parodymais, vaizdo įrašais (received_1991404224223938.mp4, received_1991405267557167.mp4), fotonuotraukomis ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nors S. B. bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, t. y. jog pasišalino iš eismo įvykio vietos, teismo nuomone, jo kaltė dėl šio administracinio nusižengimo padarymo vėlgi yra įrodyta liudytojų A. S., K. S., R. B., policijos pareigūnų E. D. ir R. N. teisme duotais parodymais, vaizdo įrašais (received_1991404224223938.mp4, received_1991405267557167.mp4) pranešimais į Bendrąjį pagalbos centrą (2018_07_22_11-16-24_25.04 868455865.mp3, 2018_07_22_11-17-35_25.01 868455865mp.3).

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas E. D. parodė, kad S. B. atsimena iš eismo įvykio. Maždaug prieš mėnesį, liepos 22 d. jie gavo iškvietimą, jog Vingio g. asmuo neblaivus vairuoja automobilį. Važiuojant gavo dar vieną pranešimą, kad liudytojas bando sulaikyti tą asmenį, nes asmuo šalinasi iš įvykio vietos. Nenuvažiavus iki įvykio vietos juos sustabdė liudininkas ir jie nuvažiavo link „Iki“ parduotuvės. Pavažiavo apie 200-300 m. Asmenį (S. B.) pamatė už „Iki“ parduotuvės, kur yra trečias įėjimas į parduotuvę, jis jau buvo praėjęs du įėjimus į parduotuvę ir nebuvo jokių požymių, kad jis ketintų į tą parduotuvę užeiti. Liudytojas nurodė, kokį asmenį reikia sulaikyti, jis taip pat nurodė, kad jis bandė jį sulaikyti, įvyko muštynės ir liudytojas išbėgo ant kelio pasitikti jų. Nesimatė, kad liudytojas būtų sužalotas. Asmens (S. B.) paprašė prieiti prie jų, tačiau jis atsisakė bei pradėjo priešintis, aiškindamas, kad girtas nevažiavo ir jokio eismo įvykio nepadarė, todėl buvo uždėti antrankiai. Paskui jie jį nuvežė į įvykio vietą. Ten buvo aiškinamosios įvykio aplinkybės, bet jau kitų pareigūnų. Po to jie sulaikytą asmenį nuvežė į ligoninę ir į komisariatą.

Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas R. N. parodė, kad gavo pranešimą apie nesaugų vairavimą. Iki įvykio vietos važiavo apie 2 min. Važiuojant jiems pamojo asmuo, kuris nurodė, kad jis skambino. Asmuo greitai viską papasakojo ir jie kartu nuvažiavo ieškoti nurodyto asmens. Važiavo kažkur apie 700 m. Nurodytą asmenį jis pamatė prie prekybos centro. Buvo ne prie įėjimo ir lygtais bandė apsimauti „tapkę“. Jie priėjo prie jo, ir paprašė nueiti prie tarnybinio automobilio, tačiau jis pradėjo muistytis, aiškindamas, kad girtas nevažiavo ir jokio eismo įvykio nepadarė. Tada jie uždėjo jam antrankius ir nuvažiavo į įvykio vietą. Liudytojas važiavo kartu. Įvykio vietoje apžiūrėjo apgadintus automobilius. Jie jį sulaikė, nustatė neblaivumą ir nuvežė į ligoninę bei komisariatą. Įvykio vietoje buvo kitas ekipažas ir jie ėmė visus paaiškinimus.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad S. B. žino tik dėl eismo įvykio. Pas jį atėjo kaimynas ir pasakė, kad į jo automobilį įvažiavo. Jis nusileido prie automobilio ir pamatė S. B., stovintį šalio jo automobilio. Jo automobilio priekinės durys ir slenkstis buvo apgadintas. Kitam automobiliui buvo į padangą atsitrenkę. Mano, kad S. B. bandė išsukti ir jam neužteko vietos, todėl ir atsitrenkė į jo automobilį. Jis buvo labai susinervinęs ir jie bendros kalbos nesurado. Kaimynai jam nurodė, kad S. B. atsitrenkė į jo automobilį. S. B. bandė tartis su juo, bet matėsi, kad jis yra labai girtas, jie nieko ir nesutarė. Paskui truputį apsistumdė, S. B. grasino, bandė suduoti, bet nepavyko ir S. B. apsisukęs nuėjo tolyn. S. B. savo jokių kontaktinių duomenų nedavė. Jis skambino į policiją ir prašė paskubėti, nes S. B. eina iš įvykio vietos. Jis laukė policijos pareigūnų, jiems atvažiavus įsėdo į jų automobilį ir jie nuvažiavo ieškoti. Jį (S. B.) rado kitoje gatvės pusėje prie „Vingio“ parduotuvės. S. B. sulaikant jis pasipriešino policijos pareigūnams.

Teismo posėdžio metu liudytoja K. S. parodė, kad ji S. B. matė vieną kartą. Pas juos į namus atėjo kaimynas ir pasakė, kad į jos automobilį atsitrenkė. Ji nuėjo, apžiūrėjo, bet nieko baisaus nerado. Prie automobilio stovėjo kažkoks žmogus. Ji nuėjo namo. Po kiek laiko atėjo kitas kaimynas ir sako, kad į jos automobilio ratą atsitrenkė. Jai nuėjus į apačią jau buvo policija ir ji to žmogaus nematė. Buvo du policijos ekipažai. Prieš surašant paaiškinimą jai kaimynas sakė, kad tas asmuo, kuris atsitrenkė į jos automobilio ratą, pasišalino iš įvykio vietos. Ji tikrai nematė, kaip tas žmogus nuėjo.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. parodė, kad jis ryte stovėjo balkone ir matė kaip S. B. atvažiavo ir bandė automobilį pastatyti į tarpą. Jo žmona paskambino policijai. Kai jis atsitrenkė į antrą automobilį, tada jis išėjo į lauką. Tuo metu, kai S. B. buvo, visi kaimynai, kurių automobilius apdaužė, taip pat buvo lauke. Su S. B. bendravo tik vienas kaimynas. Jis matė, kaip kaimynas su rankomis susistumdė su S. B.. Paskui, po susistumdymo, S. B. nuėjo į kitą pusę. Kaimynas ėjo paskui S. B., o jis liko kieme. Nei vienas kaimynas nebandė fiziškai S. B. sulaikyti. Kaimynas jam minėjo, kad S. B. bandė susitarti. S. B. jis matė tik po to, kai jį policija parvežė į jų kiemą. Jo nuomone, S. B. elgėsi neadekvačiai, nes šlapinosi ir gėrė viešoje vietoje. S. B. jo neprašė iškviesti policiją.

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018-07-22, 11.19 val. pranešėjas pranešė, jog kieme (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje sulaikė neblaivų vairuotoją, kuris apgadino du automobilius. Prašo paskubėti (48 b. l.).

Iš byloje pateikto vaizdo įrašo (received_1991404224223938.mp4) turinio matyti, kad S. B., vairuojamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis ženklas (duomenys neskelbtini) bando jį pastatyti kieme tarp dviejų automobilių. Matosi, kaip automobilis (duomenys neskelbtini) juda pirmyn skersai kelio, o (duomenys neskelbtini), stovintis palei šaligatvį, sujuda (00:01). (duomenys neskelbtini) pavažiuoja atgal ir sustoja, dar kartą pajuda į priekį, sustoja, o S. B. iškiša galva per langą ir žiūri į (duomenys neskelbtini) automobilį (00:18).

Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo (2018_07_22_11-16-24_25.04 868455865.mp3) turinio matyti, kad pranešėjas (automobilio savininkas) paskambinęs pranešė, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje kaimynas sulaikė asmenį, kuris apdaužė dvi mašinas ir prašo greičiau atsiųsti policiją, nes jis bėga.

Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo (2018_07_22_11-17-35_25.01 868455865.mp.3) turinio matyti, kad pranešėjas prašo skubiai važiuoti į (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nes žmogus, kuris padarė avariją bėga, jis paliko mašiną ir eina pėsčiomis link (duomenys neskelbtini) šviesios pilkos kelnės, šviesi kepurė ir juoda maikė.

Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad S. B. vairuojamas automobilis atsitrenkė į du automobilius, juos apgadindamas, todėl S. B. šioje situacijoje suvokė ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį, apie kurį turėjo pranešti policijai, tačiau pasielgė priešingai – nepavykus susitarti su nukentėjusiuoju bei jam pasakius, kad kvies policiją, jis iš įvykio vietos pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė. S. B. versija, kad jis nuėjo į parduotuvę atsigerti, yra visiškai neįtikima, nes jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų už parduotuvės, jau praėjęs net du įėjimus į tą parduotuvę, be to, priešinosi policijos pareigūnams, aiškindamas, kad girtas nevažiavo ir jokio eismo įvykio nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai, policijos pareigūnai, būtų šališki, siektų nepagrįstai apkaltinti S. B. nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, be to, jų parodymus visiškai patvirtina ir Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamojoje byloje 1-902-201/2018 pateiktas policijos pareigūnų „Body“ kamera filmuotų vaizdo įrašų (2018_0722_112651_004.MOV, 2018_07-22_112725_003.MOV, 2018_0722_113440_005.MOV, 2018_0722_112458_004.MOV) turinys, iš kurių matyti, kad S. B. į įvykio vietą buvo pristatytas policijos tarnybiniu automobiliu ir surakintas antrankiais, todėl netikėti minėtų liudytojų bei policijos pareigūnų parodymais teismas neturi visiškai jokio pagrindo.

Taigi nekyla abejonių, kad S. B. 2018-07-22, apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo neįregistruotą bei neapdraustą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis ženklas (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo (šoninio tarpo) dėl ko atsitrenkė į stovinčius automobilius, juos apgadino, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taigi tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, sudėtį - transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be valstybinės techninės apžiūros, vairavimas, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėtį - kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtį - pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

S. B. pripažino savo kaltę dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo ir nuoširdžiai dėl to gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad S. B. padarė pakankamai grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – neturėdamas teisės vairuoti, vairavo neįregistruotą bei neapdraustą automobilį, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo (šoninio tarpo) dėl ko atsitrenkė į stovinčius automobilius, juos apgadino, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, anksčiau ne kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus, kas vėlgi rodo jo pakankamai atsainų požiūrį į teisės aktais nustatytas elgesio taisykles. Kita vertus, jis prisipažino padaręs du nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, tokio pobūdžio nusižengimus padarė pirmą kartą. Tokiu būdu, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad S. B. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus ANK 415 straipsnio 2 dalies, 417 straipsnio 8 dalies, 426 straipsnio 1 dalies (kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones) sankcijose numatytas minimalias baudas, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinai skiriant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose be automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis ženklas (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso R. B. įmonei, konfiskavimo, ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytų dydžių minimumą atitinkančiam terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 415 straipsnio 2 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

S. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

S. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirti 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

S. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, S. B. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

Išaiškinti S. B., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus