Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo V. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V. Š. skundą, paduotą privataus kaltinimo tvarka, esant skundo surašymo trūkumams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti V. Š. skundą, paduotą privataus kaltinimo tvarka, konstatavus, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnyje keliamų reikalavimų nukentėjusiojo skundo turiniui, t. y. netiksliai nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, nenurodytos nusikalstamos veikos padarymo konkrečios vietos, tikslios aplinkybės, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamos V. D. gyvenamosios vietos. Teismo nuomone, nukentėjusysis skunde aprašo atskiras aplinkybes, tačiau neformuluoja kaltinimo dėl konkrečios nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiojoje dalyje, padarymo, nepateikia duomenų, patvirtinančių sunaikinto turto vertę ir tai, kad sunaikintas turtas priklausė jam. Nukentėjusysis skundu nepateikia jokio reikalavimo, todėl neaišku, pagal kurią BK 187 straipsnio dalį turėtų būti iškelta baudžiamoji byla privataus kaltinimo tvarka (b. l. 8).

Nesutikdamas su minėta nutartimi, V. Š. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti jo skundą privataus kaltinimo tvarka. Teigia, kad skundą rašė vadovaudamasis BPK 412 straipsnio 2 dalimi, kurioje nėra įtvirtintas reikalavimas tiksliai kvalifikuoti nusikalstamą veiką. Mano, kad skunde pakanka nurodyti nusikalstamos veikos aplinkybes. Be to, jis nurodė BK 187 straipsnį, todėl teismas savarankiškai turėtų kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal konkrečią straipsnio dalį. Nuteistasis akcentuoja, kad jis negali teismui pateikti jokių dokumentų apie ginklo vertę, kadangi ginklo dokumentai, tame tarpe ir pirkimo čekis, buvo dėžutėje kartu su ginklu, kurią kratos metu paėmė, o vėliau grąžino A. D.. O tai, kad jis skunde vietoje Kauno apylinkės teismo, nurodė Kauno miesto apylinkės teismą, jo nuomone, yra neesminis skundo trūkumas. Kita vertus, iš jo skundo turinio akivaizdu, jog jame yra nurodytas kaltinamosios V. D. gyvenamosios vietos adresas, nusikalstamos veikos padarymo vieta, jam žinomos nusikalstamos veikos aplinkybės. Taigi, nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas iš jo reikalauja pateikti (parašyti) tai, ko nereikalaujama BPK 412 straipsnyje, arba reikalauja to, kas ir taip išdėstyta skunde.

V. Š. skundas atmestinas

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d.), tiek tarptautinių (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Tačiau, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų.

Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas kiekvienas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys. BPK 412 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kas privataus kaltinimo skunde turi būti nurodyta, nes pagal BPK 412 straipsnio 3 dalį šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Tuo tarpu iš V. Š. privataus kaltinimo tvarka paduoto skundo matyti, kad jame abstrakčiai nurodytos aplinkybės, iš skundo visiškai neaišku, kaip, kokiu būdu, esant kokioms aplinkybėms pasireiškė kiekvieno iš skunde nurodytų asmenų, t. y. tiek A. D., tiek V. D. nusikalstami veiksmai, nesuformuluoti aiškūs kaltinimai dėl konkrečios nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiojoje dalyje, padarymo, nepateikta duomenų, kad revolveris priklausė jam. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad kreipėsi į A. D. ir/arba V. D. prašydamas grąžinti neva jam priklausantį revolverį, o šie būtų atsisakę tai padaryti.

Privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius neginčytinus duomenis. Pažymėtina, kad teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kai be konkrečių faktų pirmiausia asmenims būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to tie faktai renkami. Pats teismas formuluoti kaltinimo ir rinkti kaltinimui pagrįsti medžiagos negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie tampa įrodymais, bet konkretūs duomenys apie asmens padarytą nusikalstamą veiką turi būti nurodyti skunde.

Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto skundo trūkumai laikytini esminiais, nes jie sąlygoja skunde suformuluoto kaltinimo nekonkretumą, trukdantį pradėti privataus kaltinimo procesą iš esmės, todėl Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. Š. 2015 m. kovo 9 d. skundą dėl A. D. ir V. D. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti V. Š. skundo argumentais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti besikreipiančiojo į teismą asmens advokatu ir už jį suformuluoti skundo motyvus ar reikalavimus. Besikreipiantysis į teismą asmuo pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens. Pažymėtina, kad pareiškėjui neturint galimybių pasinaudoti mokama kvalifikuota teisininko pagalba, Lietuvoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka gali būti suteikta nemokama arba iš dalies mokama teisinė pagalba, todėl pareiškėjui išaiškintina teisė į ją kreiptis teisinės pagalbos (Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Kęstučio g. 21, Kaunas).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.