- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-08
- Bylos Nr.
- II-283-818/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00681-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. S.
- Institucija
- BĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius
- Advokatai
- Lidžita Kolosauskaitė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. S., jo atstovei advokato padėjėjai Lidžitai Kolosauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-216-2021 (ROIK (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-216-2021 (ROIK (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas) V. S. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje ir už šį nusižengimą jam skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nutarime nurodyta, kad 2019 m. kovo 5 d., 10.50 val., atlikto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio greta (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), užfiksuota, kad Žemės sklypo šiaurinėje ir vakarinėje dalyje bei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas I), vakarinėje dalyje pastatyta vienodo medžiagiškumo tvora t. y. medinė tvora su mūriniais stulpais ir pamatu. Taip pat Žemės sklypo I pietvakarinėje dalyje pastatytas mūrinis garažas. Žemės sklypas I vakarinėje dalyje paženklintas riboženkliais. Vietovėje atlikta fotofiksacija bei pamatuotos tvoros, dalis statinio bei patikrinta riboženklių padėtis. Nustatyta, kad tvora (1-2 ilgis 13,30 m) įrengta Žemės sklype, kuris priklauso Lietuvos Respublikai; tvora (2-3 ilgis 25,04 m) įrengta Žemės sklype I; tvora (5-6 ilgis 1,52 m) įrengta valstybinėje žemėje. Patikrinimo akto prieduose (schemoje ir fotolentelėse atvaizduoti visi aukščiau nurodyti parametrai bei matoma vaizdinė faktinė Žemės sklypo I situacija. Fotolentelėse matoma ir tai, kad valstybinės žemės dalyje, esančioje ties šiaurine Žemės sklypo I dalimi, pasodinti trys vaiskrūmiai bei pastatyta kompostinė. Užimamas bendras valstybinės žemės plotas - 21 kv. m. Pažeidimas užfiksuotas geodezine matavimo įranga GPS „TOPCON“ GRS-1, fotoaparatu. Nutarime pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus archyviniuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad būtų gautas V. S. prašymas pasinaudoti valstybine žemė ir ten laikyti kompostinę ar pasodinti vaiskrūmius. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra pateikęs jokių dokumentų, kad siekdamas pasodinti želdynus valstybinėje žemėje, yra gavęs kitų institucijų kokius nors leidimus (iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus leidimą dėl želdynų įrengimo ar kt.).
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja L. Kolosauskaitė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą 2021 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-216-2021. Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. nesutinka, jog jis neteisėtai apsitvėrė valstybinę žemę, kurioje pasisodino vaiskrūmius ir pasistatė kompostinę. Nutarime aptariama tvora yra registruota gretimo sklypo savininko M. S. vardu, ši tvora niekados jokiais pagrindais nepriklausė administracinėn atsakomybėn traukiamam V. S. ir jis jokiais veiksmais neprisidėjo prie šios tvoros atsiradimo. Šios aplinkybės užfiksuotos dar 2018 m. liepos 25 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo — parodymo akte. Pažymima, kad dalį 21 kv. m. ploto užima neregistruota kito kaimyno - D. K. tvora, kuri užima 3 kv. m. Tai faktiškai į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sklypą įsiterpę ne 21 kv. m., o tik 18 kv. m. valstybinės žemės. Kadangi dalis valstybinės žemės pateko į V. S. žemės sklypą, jis kaip geras šeimininkas šia žeme rūpinosi. Besirūpindamas pastatė kompostinę. Vaiskrūmius sodino ant savo ir valstybinės žemės sklypo ribos, galbūt per klaidą jie kiek nors ir įsiterpė į valstybinės žemės sklypą, nors tikslių matavimų niekas nedarė, o nusižengimas buvo nustatytas neatlikus tikslių matavimų. Nutarime, turėjo būti aiškiai pažymėta, kad tvora administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriklauso ir kad jis niekaip nėra prisidėjęs prie šios tvoros atsiradimo, o atsakomybėn traukiamas tik dėl kompostinės ir vaiskrūmių (kurių įsiterpimas į valstybinę žemę yra abejotinas), bet institucija surašė nutarimą tendencingai, formuojant nepagrįstą įspūdį, esą asmuo baudžiamas ir už tvorą. Be kita ta ko, skunde pažymima, kad šiuo atveju žemė buvo užimta ne traukiamo administracinėn atsakomybėn V. S., o jo sklypą juosiančių tvorų savininkų, dėl ko jis [V. S.] šiuo atveju nėra tinkamas subjektas. Jis [V. S.] siekdamas sumažinti žalą, atitinkamą žemę prižiūrėjo ir palaikė ją tvarkingą ir jo veiksmai neturėjo jokios įtakos kitų asmenų galimybėms naudotis sklypu. Be to, pabrėžiama, kad nutarimas priimtas tik 2021 m. vasario 9 d. t. y. iki senaties termino likus mažiau nei 1 mėn. Tokia administracinio nusižengimo teisenos trukmė yra ne tik absoliučiai neproporcinga pažeidimo sunkumui bet ir pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į operatyvų procesą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į pareiškėjo atstovės skundą prašo jo netenkinti ir palikti Nutarimą nepakeistą. Nurodoma, kad atliekant žemės naudojimo patikrinimą ir fiksuojant žemės sklypo faktinį naudojimą geodezine matavimo įranga GPS „TopCon“ GRS-1, nebuvo žinoma, ar yra užimta valstybinė žemė, tai nustatyta faktiškai naudojamo žemės sklypo duomenis sugretinus su turimais sklypo duomenimis, gautais iš VĮ Registrų centro bei palyginus su (duomenys neskelbtini) miesto skyriuje saugoma Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla. Šiuo atveju valstybinės žemės užėmimą lėmė pareiškėjo aktyvūs veiksmai. Pareiškėjas savo iniciatyva 2014-2015 metais inicijavo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų atnaujinimą (keitimą). Vilniaus mesto skyriaus 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta tenkinti V. S. 2015 m. rugpjūčio 5 d. ir patvirtinti „žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal V. Š. individualios veiklos, (duomenys neskelbtini) V. Š. 2015 m. gegužės 29 d., parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis“. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. buvo kitokios ir nebuvo valstybinės žemės teritorijos, kuri šiuo metu suformuota kaip žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kitaip tiriant, iki 2015-08-14 žemės sklypo ribos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojosi su šiaurinėje pusėje esančia tvora ir nebuvo ginčo valstybinės žemės tarpo. Tačiau iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjo pietinė riba nesiekė tvoros, t. y. tvora ir dalis pastato - garažo stovėjo valstybinėje žemėje. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjas ir siekė minėto 2015 metų kadastro duomenų atnaujinimo (pakeitimo). Pažymima, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui, turi būti žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos, juolab, kad pareiškėjas savo iniciatyviais veiksmais (lankydamasis Nacionalinė žemės tarnyboje, užsakydamas matininką, trindamas atnaujintą planą) 2015 metais pakeitė savo valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas. Savavališkai užėmęs valstybinę žemę subjektas ir be atskiro įpareigojimo turi pareigą atlaisvinti užimtą žemę. Duomenų, kad valstybinės žemės dalis, kurią pareiškėjas užima ir savavališkai naudojasi, būtų perleista pareiškėjui, kuriuo nors iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo numatytu būdu, todėl, kol nuosavybės teise valstybinės žemės dalis nepriklauso nuosavybės teise, pareiškėjas savavališkai naudotis negali, nes tokiais savo veiksmais pastarasis pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus. Pabrėžiama, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo metu neturėjo teisės valdyti / naudoti valstybinę žemę, todėl visi pareiškėjo teikiami pasiaiškinimai yra teisiškai nereikšmingi, teisė negali atsirasti iš neteisės. Tai, kad asmuo sodino sodinukus bei pastatė kompostinę, rodo, jog jis šią žemę naudojo kaip savo. Tai, kad asmuo ketino išsipirkti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), šiuo metu priklausantį Lietuvos valstybei, tačiau šio savo ketinimo dar neįgyvendino, Institucijos teigimu, rodo, jog V. S. suvokė, jog savavališkai užima ir naudojasi valstybine žeme. Be kita ko atsiliepime pažymima, kad administracinė nuobauda paskirta ir sankcionuota nepraleidus teisės aktuose įtvirtinto senaties termino. Kaip jau minėta, tarnyba reaguodama į V. S. pateiktus rašytinius paaiškinimus, atsižvelgdama į patikrų eiliškumą, organizavo faktinių duomenų nustatymą vietovėje, tačiau pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų neįsileido į savo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo pačiu užkirsdamas galimybę patekti į valstybinį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nacionalinė žemės tarnyba visapusiškai ir objektyviai stengėsi ištirti šį administracinį nusižengimą, tuo tarpu pareiškėjas tam tikrais atvejais nebendradarbiavo su valstybinės žemės patikėtiniu, dėl ko administracinės procedūros terminas užtruko, tačiau neviršijo minimalaus 2 metų termino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. skundą nagrinėjant teisme paaiškino, kad atvykęs į Instituciją sužinojo, jog yra kaltinamas vaismedžių sodinukų pasodinimu, kompostinės pastatymu, žolės pjovimu sklype. Šis sklypas, kaimynui užsitvėrus tvoras tapo prieinamas tik jam. Tvora yra vienodo medžiagiškumo. Iki 2017 metų abu sklypai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) priklausė vienam savininkui. Šiam asmeniui bankrutavus, sklypai buvo paimti valstybės nuosavybėn. Sužinojęs apie jam pateiktus kaltinimus, per dvi dienas, t. y. 2020 m. rugpjūčio 1 d., nuėmė kompostinę nuo valstybinės žemės, apie tai informavo Institucijos atstovus. Kompostinė yra pastatoma, ji duota pagal programą, kuria (duomenys neskelbtini) savivaldybė stengiasi mažinti buitinių atliekų kiekį ir kompostuoti atliekas į kompostines. Vaismedžiai, apie kuriuos labai daug rašoma nutarime, auga jo sklype. Vaismedžių stiebai tikrai nepatenka į valstybinę žemę ir niekur nėra nustatyta, kad jie auga valstybinėje žemėje. Jam žinomos jo sklypo ribos. Kaimynas yra pastatęs tvorą jo ir valstybinės žemė sklype, tačiau Institucija tame jokių pažeidimų nenustatė. Nesuprantama kokiu pagrindu buvo nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi jis jokios užgrobtos žemės neatlaisvino, o svetimų tvorų nugriauti negali. Jokių nuostolių neatlygino, nepašalino jokios žalos, nes nieko nebuvo padaręs. Pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) metų tvarkė ir prižiūrėjo tapusį valstybinį žemės ruožą, kuriame buvo daug šiukšlių. Neatliko jokių veiksmų, tam, kad už šiaurinės jo sklypo dalies esantis valstybinis žemės ruožas būtų priskirtas jam. Šiuo metu į tą sklypą yra du priėjimai, t. y. iš jo pusės ir iš kaimyno pusės, (duomenys neskelbtini). Jis neatliko jokių veiksmų, kad priėjimas prie šio sklypo būtų tik iš jo pusės. Anksčiau abiejų sklypų savininkas buvo vienas žmogus, kuriam bankrutavus, visa tai iš jo buvo atimta. Tas sklypas jau buvo seniai ir Institucijos atstovai tai turėjo matyti iš archyvinių duomenų. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus traukiamas administracinėn atsakomybėn V. S. paaiškino, kad 2019 m. kovo 5 d. patikrinime užfiksuotas tas pats pažeidimas. Jam nėra suprantami pareikšti kaltinimai, kadangi jis jokių tvorų netvėrė. Žemės sklypas yra adresu (duomenys neskelbtini). Jis ir jo žmona yra šio turto savininkai. Nei viename patikrinime jis nebuvo kaltinamas dėl kompostinės pastatymo ir vaismedžių sodinimo. Jam buvo žinoma, kad sklypas, kur stovėjo kompostinė priklauso valstybei, tačiau nebuvo žinoma, kad kompostinės pastatymas valstybinėje žemėje yra nusikaltimas. Patikrinimo akte nebuvo jokių pastabų dėl kompostinės pastatymo. Jis buvo kviečiams tik dėl tvoros, kuri sumontuota 2020 metais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininko prašymu. Tvora pastatyta apglėbiant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sklypus, taip pat įsiterpusi tarp (duomenys neskelbtini) ir apglėbiant valstybinės žemės sklypą, ir įsiveržusi į jo sklypo ribas. Vaismedžiai pasodinti jo sklypo šiaurinės dalies gale, du krūmeliai yra prie jo žemės sklypo ribos. 2019 m. kovo 5 d. patikrinimo akte nebuvo rašoma nei apie kompostinę, nei apie vaiskrūmius. Jokios pastabos jam išsakytos nebuvo. Jis nesinaudojo valstybine žeme, jis ją tik prižiūrėjo, kadangi kaimynui užtvėrus tvorą, ta valstybinės žemės dalis pateko prie jo sklypo, o priėjimą jie turėjo tik dviese. Bendros ribos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo, tarp jų yra įsiterpęs valstybinis žemės sklypas. Jo sklypas yra registruotas. Institucijos atstovai žino, kokios sklypo ribos buvo iki 2015 m. ir ten visą laiką buvo valstybinis žemės sklypas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darė topografinį planą. Jis atvyko į dvejus kadastrinius matavimus, dėl trečio matavimo, pranešimo negavo, todėl jame nedalyvavo.
Institucijos atstovas skundą nagrinėjant teisme paaiškino, kad gavus šį skundą, susidariusi situacija buvo ilgai analizuojama. Vyko konsultacijos su specialistais, kurie anksčiau nagrinėjo šią situaciją, nagrinėjama archyvinė dokumentacija. Iki 2015 metų asmuo daug kartų lankėsi Institucijoje prašydamas pagelbėti dėl to, kad jo riba ties gatve, tvora ir dalis pastato garažo patenka į valstybinio žemės sklypo ribas. Institucija atitrinkamai reaguodama šio asmens norus „perstūmė sklypą“. „Patraukus“ sklypą į kitą pusę, tokiu būdu atsirado dabartinė žemės sklypo riba. Garažas ir tvora, patenka į žemės sklypo ribas. Nagrinėjamoje šiaurinėje pusėje, viršuje, atsirado tam tikras tarpas, kuris yra suformuotas kaip valstybinis žemės sklypas. Asmuo bandė šį žemės sklypą privatizuoti tačiau to nepadarė. Remiantis pareiškėjo prašymu paremta kadastrinio matavimo atnaujinimo byla, buvo nuspręsta, kad toks kadastrų duomenų atnaujinimas neprieštarauja teritorijų planavimo nuostatoms. Pareiškėjui prašant, institucijai neprieštaraujant, buvo atnaujintos oficialios šio žemės sklypo priklausančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuosavybėje. Šiuo metu esančios ribos yra teisingos. „Perstūmimas“ buvo iš viršaus į apačią, tai buvo oficialiai registruota. Buvo atlikta eilė administracinių procedūrų. Pradžioje buvo nagrinėjamas asmens prašymas, priimtas įsakymas, po to priimtas sprendimas dėl kadastro duomenų patikrinimo, siunčiami dokumentai į VĮ Registrų centrą. Peržiūrėti tai, kas buvo ankščiau, nėra galimybės, galima pažiūrėti tik ankstesnę dokumentaciją. Teoriškai pagal koordinates galima nustatyti anksčiau buvusio sklypo ribas. Viešųjų registrų duomenys nurodo aktualų planą. Nėra fiksuojamas pats pasislinkimo dydis. Sklypo parametrai iš esmės lieka tokie patys. Sklypas gaunasi tokio pačio ilgio ir pločio, tačiau jis išsidėsto kitaip vietovėje. Atsekti ar kraštinės padidėjo ar pasiaurėjo turbūt neįmanoma ir negalima. „Pasistūmus sklypui“, atsirado valstybinis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), tam tikras tarpas. Institucija kiekvieną procedūrą veda laikydamasi teisės aktų nustatytos tvarkos. Ginčo, kad procedūra buvo neteisėta, nėra. Atnaujinant kadastro duomenis yra vadovaujamasi kadastro nuostatų įstatymu bei teritorijų planavimo dokumentais. Vadinasi, jeigu toks priimtas teritorijų planavimo dokumentas, žemės sklypo atnaujinimas, neprieštaravo, jis buvo patvirtintas. Kadastrinių matavimų atnaujinimas yra standartinė procedūra. Dažnai asmenys kreipiasi su prašymu atnaujinti kadastro duomenis, dėl specialiųjų sąlygų, dėl tam tikros pasikeitusios faktinės situacijos, dėl suvaržymų, ir visais šiais atvejais yra reikalinga atnaujinti kadastro duomenis, kad aktuali situacija atsispindėtų Registrų centre. Valstybinėje koordinačių sistemoje matavimų neatitikimai yra mikroskopiškai maži. Tiek šiuo metu, tiek minėtais 2010 metais jau buvo sukurta valstybinė koordinačių sistema. Institucija visais atvejais siunčia pareiškėjams duomenis tokiais adresais, kuriuos jie patys nurodo savo raštuose, jei tokiu duomenų neturi, tada raštai siunčiami pagal oficialią deklaruotą gyvenamąją vietą. Institucijos manymu, asmuo supranta dėl ko kokių jo veiksmų vyksta šis dalykas.
Liudytoja J. L. teismo posėdyje parodė, kad patikrinimas buvo atliktas 2019 metais. Buvo siekiama nustatyti į kurį plotą patenka tvora. Matavimus atliko ji. Nustatyta, kad tvora, tik dalis elementų patenka į įsiterpusį sklypą, o šiaip ten tas visas plotas, kuris yra įsiterpęs, patikrinimo metu nebuvo bendrai naudojamas. Jiems nebuvo suteikta galimybė patekti į sklypą, esantį už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje. Sklypas nebuvo atskirtas, ten buvo ir šienaujama, augo vaiskrūmiai, tuo metu ten buvo ir kompostinė, kuri vėliau buvo patraukta. Tai buvo pakartotinis patikrinimas, siekiant išsiaiškinti ar šiuo atveju buvo padaryti pažeidimai, ar nebuvo užimta valstybinė žemė. Atsakinėdama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja parodė, kad Nutarime stengiamasis kuo detaliau aprašyti visą situaciją. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) adresu, tiek įsiterpęs valstybinės žemės plotas, buvo naudojami bendrai, jie nebuvo išskirti. Gretimas sklypas, (duomenys neskelbtini), jo tvora nueina tiesiai ir pasilieka tarpas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Buvo matoma, kad tas plotas nėra naudojamas. Tik įsikėlus duomenis į sistemą, buvo matoma, kad (duomenys neskelbtini), ir šalia esantis plotas yra atskiri. Sistemoje buvo aiškiai matyti, kad pasodinti vaiskrūmiai, ir šienaujama žolė, tai ir yra tas pats įsiterpęs plotas, kurio vietoje plika akimi nebuvo galima išskirti. 2020 metais gruodžio mėnesį, nuvykus atlikti faktinių duomenų patikrinimo, iš nuotraukų matyti, kad kompostinė dėžė jau buvo patraukta, buvo likę tik pasodinti krūmai. Jai nėra žinoma dėl kokių priežasčių buvo patraukta kompostinė. Patikrinimų metu naudojama globalinės padėties stotis, t. y. GPS imtuvas, matininkų naudojamas prietaisas, kuris milimetru tikslumu nustato objekto padėtį vietovėje. Būtent tuo prietaisu išmatuoti matavimai naudojami patikrinimui, įvertinti, rezultatams pateikti. Kur pajuodintos linijos yra schemoje, čia buvo išmatuota su tiksliu prietaisu. Ir pirmojo patikrinimo metu, 2019 metais, dalyvavo ir pats pilietis, kuris matė atliktus patikrinimus, netgi medžio šakas padėjo man palaikyti, kad būtų patogiau išmatuoti. Tvora dalinai pastatyta gretimame privačiame žemės sklype, dalinai V. S. ir dalinai dar viršutiniame sklype ir dalinai įsiterpusiame plote. Yra neatitikimų, tvoros nestovi lygiai ant ribos, nors turėtų stovėti lygiai ant ribos. V. S. yra kreipęsis į instituciją norėdamas privatizuoti įsiterpusį plotą. Duomenys, kurie yra Registrų centre, jie yra teisingi. Pagarsinus 2019 m. aktą, liudytoja paaiškino, kad duomenys yra iš fotofiksacijos, pačioje pirmoje nuotraukoje matyti, būtent tie trys pasodinti vaiskrūmiai, yra ir kompostinė. Valstybinis žemės sklypas nebuvo paženklintas, buvo vienodai nušienauta žolė. Pats asmuo yra atsakingas už savo riboženklius. Buvo nustatyta, kad įsiterpęs valstybinės žemės plotas yra naudojamas bendrai kartu su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Į tą sklypą nėra galimybės kitaip pateikti, nes tai yra valstybinės žemės plotas. Ji gali nustatyti, kuriame sklype yra tvoros, bet ne kam priklauso. Jeigu tvoros pastatytos gretimame sklype ar valstybinės žemės plote, tai dar nereiškia, kad tam asmeniui ir priklauso. Valstybinę žemą galima tik aptvarkyti, bet joje sodinti, statyti kompostines – draudžiama. Pagal foto-fiksaciją nustatyti, kad vaismedžiai tikrai neabejotinai yra valstybinėje žemėje, ji galėtų. Kadangi ji neturėjo galimybės patekti į sklypą kitais būdais, tai į jį pateko per privačią teritoriją. Aš neturiu teisės vykti per kitą privatų sklypą, jeigu man nėra duotas tam leidimas. 2019 metais būtent pats (duomenys neskelbtini) sklypo savininkas ją pravedė per savo privatų sklypą į įsiterpusį plotą. Prie tvoros pateko per (duomenys neskelbtini) sklypą. Kadangi 2019 metais buvo nustatyta, kad jis yra naudojamas bendrai su (duomenys neskelbtini) sklypu, V. S. visą laiką rodė suinteresuotumą, kad tas plotas kažkaip būtų išspręstas, jam parduotas ir panašiai. Už tos tvoros yra (duomenys neskelbtini) sklypas, iki tvoros yra naudojama žemė V. S.. Krūmas pasodinti apie 1,5 metro nuo tos tvoros. V. S. sklypas baigiasi maždaug ten, kur buvo pastatyta kompostinė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą.
Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius vieno iš administracinio nusižengimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles, t. y. vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Byloje esantys įrodymai – 2019 m. kovo 6 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų priedai (fotonuotraukos) (t. 1, b. l. 15-22; 65-70), teismo posėdžio metu proceso dalyvių duoti paaiškinimai – patvirtina, kad valstybinėje žemėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), V. S. valstybinės žemės dalyje, esančioje ties šiaurine žemės sklypo dalimi, pasodino tris vaiskrūmius bei pastatė kompostinę, kurią po patikrino patraukė. Be to, Nutarime nurodytos tvoros neleidžia prieiti prie valstybės žemės, todėl visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad į minimą valstybės žemę galima patekti tik per V. S. žemės sklypą, kuris kartu su valstybes žeme, aptvertas bendra tvora.
Atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012). Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas.
Taigi iš ANK 110 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šiame straipsnyje nurodytas pažeidimas – savavališkas žemės užėmimas – konstatuotinas nustačius, jog ne žemės savininkui priklausanti žemė yra užimta ir tai gali būti padaryta įvairiais būdais – užstatant žemę statiniais, atsitveriant dalį žemės tvora, užsodinant augalais, užsėjant ir pan. Nors V. S. savo atsakomybę pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį neigia argumentuodamas tuo, kad valstybes žeme rūpinosi tiek, kiek yra reikalinga palaikyti tvarkingą ekosistemą; vaiskrūmių pasodinimas ar kompostinės pastatymas nebuvo orientuotas į valstybinės žemės užėmimą, o tik į priežiūrą. Tačiau teismas su tokiais motyvais nesutinka.
Institucija savo atsiliepime į skundą nurodė, kad valstybės žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) greta (duomenys neskelbtini), buvo formuojamas V. S. iniciatyva, kad neliktų tarpo tarp jo valdomo ir kaimyno sklypo. Taigi akivaizdu, kad į valstybės žemę galima patekti tik per V. S. valdomą žemės sklypą, kadangi valstybės žemės sklypą juosia bendra tvora.
Nors V. S. veiksmai – valstybės žemės tvarkymas, šienavimas, vertinami iš teigiamos pusės, tačiau akivaizdu, kad vaiskrūmių sodinimas ir komposto pastatymas valstybės žemėje, buvo padaryti pažeidžiant teisės aktų normas. Tiek iš V. S. skunde išdėstytų argumentų, tiek teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, nustatyta, kad pats V. S. suprato, kad vaiskrūmiai pasodinti (vaiskrūmių šakų buvimas valstybės žemėje) jo ir valstybės žemės riboje, o kompostas pastatytas valstybės žemėje (kompostas iš valstybės žemės buvo patrauktas).
Teismo vertinimu, V. S. veiksmai patvirtina, kad jis savavališkai, neturėdamas jokio teisinio pagrindo užėmė valstybės žemę (Nutarime nurodyta, kad užimtas bendras - 21 kv. m. plotas, pažeidimas užfiksuotas geodezine matavimo įranga GPS „TOPCON“ GRS-1). Tokią teismo išvadą patvirtina ne tik jau aptarti ir byloje ištirti įrodymai, bet liudytojos J. L. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai <...> valstybinis žemės sklypas nebuvo paženklintas, buvo vienodai nušienauta žolė. Asmuo yra atsakingas už savo riboženklius. Buvo nustatyta, kad įsiterpęs valstybinės žemės plotas yra naudojamas bendrai kartu su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) <...> (t. 2, b. l. 2-3). Taigi byloje nustatytos aplinkybės, jog valstybės žemės plotas yra šienaujamas, gerai prižiūrėtas, pasodinti vaiskrūmiai, nėra riboženklių, patvirtina, kad šiuo atveju būtų sunku atskirti kur yra V. S. žemės ir valstybės žemės riba. Akivaizdu, kad bet kuris asmuo būdamas šalia šių žemės sklypų negalėtų aiškiai suvokti, kur yra ir kur baigiasi V. S. privataus žemės sklypo riba.
Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, teismas pritaria Institucijos nustatytoms aplinkybėms, kad V. S. valstybinės žemės dalyje pasodindamas tris vaiskrūmius ir pastatydamas kompostinę, pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą, tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.
Teismas įvertinęs V. S. paskirtą administracinę nuobaudą – įspėjimą, nenustatė, kad jam paskirta nuobauda (ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkis) yra per griežta ar neproporcinga padarytam administraciniams nusižengimui.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti V. S. administracinio nusižengimo teiseną skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Vien pareiškėjo nesutikimas su skundžiamu nutarimu savaime neleidžia tenkinti jo skundo.
Pareiškėjas V. S. teismui su skundu pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, (1 tomas, b. l. 135-137). ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos baudžiamojo proceso kodekso BPK nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra netenkintinas. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjo M. J. 2021 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-216-2021 (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir V. S. advokato padėjėjos Lidžitos Kolosauskaitės skundo netenkinti.
V. S. prašymo dėl išlaidų, susijusių su administracinio nusižengimo byla priteisimo, netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.