Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. 2016 m. birželio 16 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. birželio 8 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. B., ir jį apgadino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, S. A. iš eismo įvykio pasišalino apie tai policijai nepranešė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 7, 9, 101, 222 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas S. A. paskyrė per švelnią administracinę nuobaudą, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino daugiau kaip trečdaliu.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 straipsnyje ir 32 straipsnyje. Tačiau ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Šilutės rajono apylinkės teismas pagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir S. A. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrė mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuobaudos individualizavimui reikšmingus faktus, S. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisės pažeidimą padarė būdamas 79 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka nebaustas.

Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, nenurodė. Iš bylos medžiagos galima spręsti, kad S. A. paskirta nuobauda pakankama ATPK 20 straipsnyje numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti (nubausti bei auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam S. A. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.