Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-561-932/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
AN2-561-932/2019
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00755-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
S. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-561-932/2019Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00755-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.7.; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimo, kuriuo S. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti atėmimu 3 (trejiems) metams;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimu S. R. nubaustas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 09.52 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, Švenčionių g. 46, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,45 prom. girtumas, vairavo automobilį „Skoda Octavia“, buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė šalia stovėjusį automobilį; eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais savo veiksmais S. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu S. R. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3. Pirmiausia skunde yra aptariama teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, cituojamos konkrečios bylos. Teismai yra išaiškinę, jog minėtos įstatymo nuostatos gali būti taikomos, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokie faktiniai duomenys yra - veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas; išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas; kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas; tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus; ilgas vairavimo stažas; pirmas tokio pobūdžio nusižengimas; neblaivumo laipsnis; asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas; administracinio nusižengimo padariniai; finansinė padėtis; ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn.

4. Apeliantas pažymi, jog skundžiamą nutarimą priėmęs teismas atmetė jo prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau visai neaptarė galimybės taikyti trumpesnį nei minimalus tokios poveikio priemonės terminą. Mano, kad teismo paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas yra per griežtas ir neproporcingas jo įvykdytam nusižengimui. Prašydamas sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, apeliantas akcentuoja iš karto prisipažinęs dėl įvykdyto nusižengimo, labai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Taip pat jo atsakomybę lengvina ir tai, kad yra tik iš dalies darbingas (nustatytas 50 proc. darbingumas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, per netrumpą vairuotojo stažą nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų, yra vedęs.

5. Atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

S. R. apeliacinis skundas netenkintinas

6. Kaip matyti iš pateikto skundo turinio, apeliantas neginčija savo kaltės dėl įvykdyto administracinio nusižengimo, pilnai jį pripažįsta, tad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokią poziciją bei tai, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai patvirtina S. R. įvykdžius jam inkriminuotą nusižengimą, pastarojo veiksmai kvalifikuoti teisingai, plačiau šiais klausimais nepasisako. Pateiktame skunde keliamas iš esmės vienintelis klausimas – ar yra pagrindas, taikant Lietuvos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Toks prašymas grindžiamas nustatytomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu, teigiama darbovietės charakteristika bei tuo, kad per ilgą vairavimo stažą nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų.

7. Apeliaciniame skunde S. R. išdėstė nuostatas, kada yra taikomas ANK 34 straipsnio 5 dalis, citavo teismų nutartis, kuriose buvo pasisakyta, konkrečiai kokie duomenys vertintini kaip reikšmingi, skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatytą, administracinę nuobaudą arba administracinio poveikio priemonę. Aptartos nuostatos yra teisingos, todėl teismas iš naujo jų nekartoja. Papildomai pažymėtina, kad skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytą, nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Toks reikalavimas nereiškia būtinumo nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes, tačiau ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

8. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, jokių aplinkybių, kurias būtų galima vertinti kaip išskirtines, rodančias mažesnį įvykdyto nusižengimo pavojingumą, nėra. Galima sutikti nebent tik su tuo, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip kelių eismo dalyvis, iki įvykio charakterizuotinas teigiamai (per ilgametį vairavimo stažą nėra padaręs nusižengimų). Vertinant jo asmenybę, matyti, kad yra vedęs, nurodė šeimoje augant vaikus, yra dirbantis. Pateikti dokumentai patvirtina, kad S. R. dėl sveikatos būklės yra tik iš dalies darbingas (iki 2019 m. spalio 22 d. buvo nustatytas 50 proc. netektas darbingumas; duomenų apie šiuo momentu esamą darbingumo lygį apeliantas kartu su skundu, kuris teismui išsiųstas 2019 m. lapkričio 8 d., nepateikė). Dėl padaryto nusižengimo kaltę pripažino ir gailėjosi. Pastarosios aplinkybės dėl kaltės pripažinimo bei konstatuoto neįgalumo pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, jos pagrįstai pripažintos kaip lengvinančios kaltininko atsakomybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai) ir kartu su asmenybės įvertinimu nulėmė sprendimą nustatyti S. R. minimalias įstatymo numatytas teisines pasekmes, t. y. minimalią baudą ir specialiosios teisės atėmimą minimaliam terminui. Tad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, jog nurodytos aplinkybės buvo įvertintos netinkamai, neturi pagrindo dar kartą vadovaujantis jomis grįsti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą ir atitinkamai mažinti teisės atėmimo vairuoti transporto priemones laikotarpį.

9. Kita vertus, būtina pažymėti, jog ankstesnis teigiamas elgesys kelyje (tiksliau nėra duomenų apskritai apie bet kokios kitos rūšies nusižengimų padarymą), kaltės pripažinimas bei dalinis darbingumas nenusveria kitų aplinkybių, dėl kurių šioje byloje teismas nemato galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, negalima nevertinti paties nusižengimo pavojingumo. S. R. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeldamas tiesioginį pavojų tiek sau, tiek ir kitiems, pats įvykis tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė kur kas didesnių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys į apeliantui nustatytą girtumą (1,45 prom. neatėmus paklaidos), kuris, kaip matyti, yra visai artimas neblaivumo ribai, kurią viršijus įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Be to, iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti (vyriausiojo patrulio J. S. tarnybinio pranešimo, T. Ž. rašytinio paaiškinimo), kad S. R. pirminis elgesys buvo nukreiptas į siekį išvengti atsakomybės – kliudęs svetimą automobilį, pastarasis bandė šalintis; įvykį mačiusių asmenį atsivestas į automobilių stovėjimo aikštelę, vengdamas aiškintis aplinkybes, sėdo į savo automobilį ir bandė išvažiuoti, tačiau tam sutrukdė aplinkiniai. Ir tik atvykus policijos pareigūnams, S. R. elgesys pasikeitė; pastarasis, matyt, suprato, kad esant įvykio liudytojams, taip pat matant apgadintus automobilius, nėra prasmės neigti kaltę, dėl ko vykdė visus įvykio ištyrimui reikalingus veiksmus ir pilnai pripažino kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo. Tad šių išdėstytų aplinkybių kontekste niekaip negalima išvada, kad nagrinėjamas nusižengimas yra mažesnio pavojingumo, kas būtų vienas iš pagrindų, lemiančių švelnesnio, nei ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto, administracinio poveikio priemonės termino taikymą.

10. Nors apeliaciniame skunde konkrečiai ir nenurodoma, tačiau iš pirmosios instancijos teisme išsakytų argumentų galima spręsti, kad būtinumą turėti teisę vairuoti transporto priemones, S. R. įrodinėjo tuo, kad nebegalės dirbti vairuotoju, be to, šeima gyvena ne miesto teritorijoje, susisiekimas su miestu viešuoju transportu yra ribotas, taip pat tikino esant būtinumą padėti uošviams. Pasisakydamas dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, jo paties ar jo šeimos narių sveikatos būklė ir kitos panašios aplinkybės, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, nagrinėjamo pobūdžio bylose savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išimtinai švelnios, atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos, taip pat ir administracinio poveikio priemonės skyrimą ar įstatyme numatytų lengvatų taikymą vien tik asmeniui formaliai atitinkant imperatyvius įstatymo reikalavimus. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl asmeninių bei buitinių priežasčių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialiosios teisės netekimą. S. R., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbui ar reikalinga, siekiant pasirūpinti šeimos nariais bei artimaisiais, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Suprantama, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels apeliantui nepatogumų bei neigiamų pasekmių, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinio poveikio priemonės pasekmė, tai yra jo paties neteisėtų veiksmų rezultatas ir tai nesudaro pagrindo jo atsakomybės švelninimui pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį.

11. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesvarstė transporto priemonės konfiskavimo klausimo, kaip tai numato ANK 423 straipsnio 5 dalis, o tai reiškia, kad S. R., turėdamas automobilį, dalį kilusių nepatogumų (dėl nuvykimo į miestą, rūpinimosi uošviais) galės spręsti bent kiek lengviau, kadangi esant transporto priemonei atitinkamai išlieka galimybė paprašyti pagalbos asmenų, turinčių teisę vairuoti, kad šie nuvežtų reikiamu tikslu. Galiausiai ir sutuoktinė gali svarstyti klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemonę, kuri jau yra ir kurios pirkimui nereikia jokių papildomų lėšų, įgijimo.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės 2019 m. spalio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o S. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė