Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

nukentėjusiosioms B. N. ir D. R.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirba UAB “ (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas , kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 310 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2013 m. gegužės 9 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame ūkiniame pastate, asmeninio konflikto metu, sudavė mažiausia septynis smūgius savo žmonai D. R. į įvairias kūno vietas bei suko rankas, dėl ko jai buvo nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame klube, dešinės alkūnės sąnaryje, poodinės kraujosruvos kairiame peties sąnaryje, dilbiuose, kairėje šlaunyje, dešinio antakio sumušimas, tuo padarant nukentėjusiajai D. R. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais R. R. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Be to, jis žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo, o būtent: norėdamas tyčia atimti gyvybę gyvūnui, 2013 m. lapkričio 15 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme įrengtoje nerakinamoje malkinėje, tyčia pastatė spąstus B. N. priklausančiam katinui gaudyti, kuris į juos įkliuvo ir žuvo. Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 310 str.

Kaltinamasis R. R., kaltu dėl padarytų nusikaltimų prisipažino iš dalies. Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais neprisipažino visiškai. Jis paaiškino, kad šiuo metu vyksta skyrybų procesas ir jie su žmona labai nesutaria. Dėl pirmojo kaltinimo gali paaiškinti tai, kad 2013-05-09 tarp jo ir žmonos D. R. įvyko konfliktas. Jis sulaukė iš žmonos pretenzijų, kad jos neįleidžia į ūknį pastatą, kur ji nori pasiimti kibirą. Jis pasakė, kad yra ir kitų kibirų, jis neis jai atrakinti durų, nes yra ne tarnas. Žmona tada nuėjo į jo kambarį , pradėjo ieškoti raktų. Jis pasakė žmonai, kad po jo daiktus nesiraustų. Tada jis gavo nuo žmonos smūgį į nosį. Jis parodė kamerą ir pasakė, kad jos poelgis nufilmuotas. Ji nuplėšė kamerą ir išsinešė. Tada jis įleido žmoną į ūkinį pastatą , ji pasiėmė kibirą. Jis norėjo atimti iš žmonos kamerą. Žmona kameros neatidavė. Jis nušė žmonai per rankas, į galvą nedavė. Jis buvo užsukęęs jai rankas, atėmė kamerą , ir ją paleido. Tada žmona griuvo ant įvairių daiktų ir taip galėjo susižaloti. Kadangi jis yra dešiniarankis, jis galėjo sužaloti tik kairę pusę, dešinės pusės negalėjo sužaloti. Ją buvo ištikęs isterijos priepuolis. Kaltas jaučiasi, nes iš isterijos apimtos žmonos jėga bandė atimti kamerą. Po to konflikto, gal po kokių 3 valandų, jie abu pasirašė su žmona taikos sutartį . Bet , žmonai pakalbėjus su sūnumi, jos pozicija pasikeitė, ji kreipėsi į policiją. Jis mano, kad pagrindinis ikiteisminių tyrimų iniciatorius yra sūnus.Su sūnumi ie nesutaria, nes sūnus provokuoa konfliktus su juo.Sūnus pažadėjo padaryti jį neveiksniu. Jis paprašė sūnų išregistruoti iš namo, tai sūnus sako – aš pas mamą priregistruotas. Dėl antro kaltinimo tai jis parodė, kad nėra prisidėjęs prie katino mirties. Viską suorganizavo jo sūnus. Jis tuo metu gulėjo ligoninėje. Jis nieko nežino apie jokius spąstus, kur jie buvo pastatyti, jokių spąstų nestatė. N. katino negaudė . Tačiau, jeigu N. mano, kad jis kaltas dėl jos katino žūties, jis jos atsiprašo. Taip pat paaiškino, kad jis buvo išsiėmęs pažymą iš psichikos sveikatos centro, nes jam tos pažymos reikėjo pneumatiio ginklo laikymui. Tikro ginklo jis neturi ir nežada įsigyti.

Teismui R. R. pateikė taikos sutartį, iš kurios matyti, kad R. R. neturi pretenzijų D. R. dėl jam suduoto smūgio į veidą, pasižada sunaikinti turimą įrašą, o D. R. atsiprašo R. R. dėl smūgio sudavimo jam ir neturi pretenzijų dėl jos sužalojimo. Žada į teisėsaugos instituciojas nesikreipti.

Motyvuojamoji dalis

R. R. kaltė įrodyta daliniu paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji D. R. paaiškino, kad 2013 m. gegužės 9 d. Ji ruošėsi važiuoti į Klaipėdą, norėjo nusiplauti automobilį. Kadangi jos vyras R. R. rakindavo ūknį pastatą , jos neįleisdavo, tai ji paprašė vyro, kad atrakintų ūkinį pastatą ir leistų jai pasiimti kibirą. Vyras atsakė, kad jis nėra tarnas ir jai durų nerakinės. Tada ji vyro kambaryje ieškojo ūkinio pastato raktų. Atėjo vyras , pradėjo iš jos tyčiotis. Ji sudavė vyrui vieną kartą oer veidą. Tada vyras parodė, kad kambaryje stovi kamera ir pasakė, kad šis įvykis nufilmuotas. Ji tada paėmė tą kamerą – tai buvo nedidelis rutulys - kad išsiaiškintų, ką vyras nufilmavo. Ji pamatė, kad tos kameros laidai nebuvo prijungti, reiškia niekas nebuvo nufilmuota. Po to vyras įleido ją į ūkinį pastatą , pats įėjo iš paskos ir užrakino duris. Ji ėjo atbula, o vyras ją mušė, daugiausia į galvą, daužė kaip kriaušę, laužė ir suko abiejų rankų riešus, kol atėmė kamerą. Ji pargriuvusi nebuvo. Po kiek laiko ji sutiko su vyru susitaikyti, jie pasirašė raštu susitarimą, kad nei ji , nei jis neturi venas kitam pretenzijų dėl šio incidento. Jos veide matėsi kraujosruvos. Visi trys vaikai buvo susirinkę , klausė, kas jai yra. Ji iš karto nesakė, bet vėliau vaikams papasakojo, kad vyras sumušė. Vaikai paskatino ją kreiptis į policiją. Tai buvo ne pirmas kartas, kai vyras ją sumušė. Kai visa tai įvyko , buvo ketvirtadienis. O kitą dieną, penktadienį, ji gėrė kavą, vyras atėjo į virtuvę ir išvadino ją nesveika. Jis pasakė, kad jis tai yra sveikas, nes turi iš psichikos sveikatos centro pažymą, kad yra sveikas,parodė jai pažymą. Dar jis pasakė, kad dabar įsigys ginklą. Tada ji tikrai išsigando, nes vyro yra ūmus būdas, jis greitai įsiplieskia. Tada ji dėl savo sumušimo kreipėsi į pliciją. Toliau ji paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 16 d. jos vyras R. R. susirgo ir buvo išvežtas į ligoninę. Kitą dieną iš ligoninės vyras paskambino ir pasakė, kad jis jau po operacijos. Taip pat vyras paprašė nueiti į malkinę ir tarp pjuvenų maišų patikrinti spąstus. Ji nuėjo į malkinę. Rado spąstus, pamatė balto katino galvą. Paskambino vyrui į ligoninę ir pasakę, kad spąstuose yra baltas katinas. Tada vyras jai pasakė, kad šio katino jam ir reikėjo, kad daugiau “nemaižios”. Ją toks vyro pasakymas labai pribloškė. Vyras liepė katiną išmesti į šiukšlių konteinerį. Be to liepė pasiprašyti, kad katiną iš spąstų padėtų išimti sūnus, nes ji viena to padaryti nepajėgs. Ji sūnų prisikalbino , kad padėtų jai išimti katiną. Iš karto sūnus nesutiko. Bet po truputį ji sūnų prisikalbino, nes suprato, kad negyvas katinas pradės irti. Abu su sūnumi nuėjo į malkinę. Sūnus vos pajėgė atidaryti spąstus. Spąstuose pamatė kažkieno prižiūrėtą, išpuoselėtą baltą katiną. Sūnus labai pasipiktino tokiu tėvo elgesiu, nufotografavo spąstus ir katiną. Katiną įdęjo į šiukšlių maišą ir įmetė į šiukšlių konteinerį, esantį namo kieme. Po poros dienų ryte į jos kiemą atėjo moteris, kaip dabar žino, kaimynė N. Ji paklausė, ar nematė prabėgančio balto katinėlio. Paprašė leisti pasidairyti po sodybą. Ji atsakė, kad katino nematė , leido pasidžvalgyti kieme, o pati išvažiavo. Ji sūnui papasakojo, kad buvo atėjusi moteris ieškoti balto katino. Vakare vėl atėjo kaimynė N. , klausė , kur yra jos vyras , nes norėjo paklausti, kodėl jis taip pasielgė su jos katinu. Tačiau sūnus jai pasakė, kad tėvas ligoninėje. Taip pat sūnus papasakojo apie spąstuose rastą katiną, parodė kaimynei katino nuotrauką. Kadangi kaimynė žadėjo kreiptis į policiją, tai sūnus jai atidavė spąstus. Dėl bausmės vyrui ji nepasisako, mano, kad gal užtektų vien tik bylos svarstymo.

Nukentėjusioji B. N. parodė, kad ji turėjo aštuonių mėnesių, baltos spalvos katiną. Katinas buvo labai mylimas, prie jos prisirišęs, labai meilus. Vakarais ji katiną išleisdavo laukan, o jis maždaug po poros valandų grįždavo namo. 2013 m. lapkričio 15 d., apie 18.00 val., išleido savo katiną į lauką. Tačiau katinas negrįžo. Naktį ji keletą kartų ėjo pasižiūrėti, ar katinas negrįžęs, tačiau jis taip ir negrįžo. Ryte pradėjo savo katino ieškoti. Aplankė artimiausius kaimynus, klausinėjo ar niekas katinėlio nematė. Iš vieno pažįstamo, kuris gyvena netoliese,tačiau jo pavardės ir vardo nežino, sužinojo, kad kaimynas R. pneumatiniu nšautuvu šaudo katinus. Vėliau dar keletas pažįstamų jai patvirtino, kad kaimynas R. naikina kaimynų katinus. Jų kvartale praktiškai nebelikę katinų. 2013m. lapkričio 20 d., ryte, ji pasirįžo nueiti pas kaimyną R. ir pasikalbėti apie jos dingusį katiną. Tiesiai atstumas nuo jos namo iki R. namo yra apie 100 metrų. Nuėjo. Kieme buvusios R. paklausė, ar nematė baltos spalvos katino, paprašė leisti pasižvalgyti po kiemą. R.sakė, kad katino nematė, leido jai pasidairyti po kiemą, o pati sėdo į automobilį ir išvažiavo. Ji nutarė patikrinti, ar šiukšlių konteineryje nėra jos katino. Atidariusi konteinerį, ji rado šiukšlių maiše įdėtą savo negyvą katiną. Bandant išsiaiškinti, kas katinui nutiko, ji vėl nuėjo į R. namus. Tada vakare rado tik R. sūnų Roką, tėvas buvo ligoninėje. Sūnus papasakojo, kad tėvas norėjo sugauti būtent jos katiną, kad buvo pastatęs spąstus. R. sūnus parodė jai tuos spąstus ir parodė nuotrauką, kur jis buvo nufotografavęs nebegyvą katiną, rastą spąstuose. Ji spąstus pasiėmė, kreipėsi į policijos komisariatą, policijos pareigūnams pateikė nuotraukas ir spąstus. Spąstuose buvo įdėta žalios mėsos. Tai žinoma, nors ir prižiūrėtas ir nealkanas buvo katinas, jis susigundė šia mėsa. Dėl šio įvykio ji patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, kadangi prie savo augintinio buvo labai prisirišusi, jis jos atžvilgiu buvo labai geras ir meilus, ją veikdavo raminamai, ji jį net vadindavo "gyduoliu", nes jai , kaip širdininkei, jo buvimas labai padėdavo. Asmeniškai su R. R. ir jo šeima ji nepažįstama, jie niekada nėra sukonfliktavę. Jai sunku suprasti, dėl kokių priežasčių R. taip pasielgė. Jai padaryta didelė neturtinė žala . Ji siekia užkirsti kelią ateityje panašiems žiaurumo protrūkiams su gyvūnais. Prašo priteisti 3000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo, kurį prašo pervesti Gyvūnų globos draugijai.

Liudytojas R. R. parodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesį jo tėvą R. R. skubiai išvežė į ligoninę. Tėvo nesant namuose, jo mama D. R. jam pasakė, kad iš ligoninės skambino tėvas ir jos prašė pažiūrėti, ar spąstuose nėra balto katino. Mama nuėjo pažiūrėti , pamatė, kad yra į spąstus įkliuvęs baltas katinas ir tai telefonu tėvui pasakė. Tėvas sakė, kad kaip tik tam katinui pastatė spąstus, kad jis daugiau “nemaižiotų”. Mamai liepė iš spąstų išimti katiną ir išmesti į konteinerį. Mama jo paprašė išimti iš spąstų katiną, nes tam reikia daug fizinės jėgos. Iš pradžių jis nesutiko, nenorėjo kištis į tėvo reikalus. Tačiau vėliau, prašomas mamos, jis sutiko jai padėti. Nuėjo į malkinę, kur tarp pjuvenų maišų rado tėvo paspęstuose spąstuose negyvą baltos spalvos katiną. Tą katiną jis išėmė iš spąstų. Jis buvo labai susijaudinęs, matydamas tokį vaizdą. Jis nufotografavo spąstus ir katiną. Kaltiną įėjo į šiukšlių maišą ir išmetė į konteinerį , esantį namo kieme. Jis nežinojo, kieno katinas buvo spąstuose. Kitą dieną jis kreipėsi į gyvūnų apsaugos draugiją, norėjo panešti apie tėvo tokį elgesį su gyvūnais. Bet ten jam paaiškino, kad jie dirba tik su gyvais gyvūnais. Tą dieną jam mama pasakojo, kad buvo atėjusi kaimynė, ieškojo balto katino. Vakare vėl buvo atėjusi ta pati kaimynė, klausė, kodėl su jos katinu taip pasielgė. Jis tada papasakojo kaimynei apie tėvo paspęstus spąstus, parodė katino nuotrauką , atidavė kaimynei spąstus. Kai tėvas grįžo iš ligoninės, pirmiausiai klausė, kur yra jo spąstai. Namo teritorija yra neaptverta, malkinė yra atvira. Dėl mamos sumušimo, tai jis paaiškino, kad jam yra žinomi du atvejai, kai tėvas sumušė mamą. Vienas kartas buvo seniai, dar vaikystėje. O antras kartas – prieš metus laiko. Mama buvo sudaužyta, matėsi veide ir ant rankų kraujosruvos. Buvo suvažiavę visi trys vaikai , klausinėjo mamos, kas nutiko, ji nesiskė, kad tėvas sumušė. Tik vėliau jam pavyko išklausti, kas atsitiko. Jis paragino mamą kreiptis į policiją dėl tokių tėvo veiksmų. Mama kreipėsi į policijos komisariatą. Nuo to laiko jo ir tėvo santykiai įtempti.

Iš 2013-11-29 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad B. N. pateikė policijos pareigūnams medinius savadarbius spąstus (b. l. 12)

Iš 2014-01-09 daiktų apžiūros protokolo ir foto kortelių matyti, kad apžiūrėti spąstai ir negyvas katinas (b. l. 13-17)

Iš 2014-04-13 specialisto išvados Nr. G 60/14(01) (b.l. 24) matyti, kad D. R. nustatyta odos nubrozdinimai dešiniame klube, dešinės alkūnės sąnaryje, poodinės kraujosruvos peties sąnaryje, dilbiuose, kairėje šlaunyje, dešinio antakio sumušimas. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš 2013-05-13 įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini)(b. l. 45-46).

Iš 2013-06-21 D. R. pareiškimo matyti, kad ji su vyru R. R. susitaikė (b. l. 51)

Iš medicinos dokumentų išrašo A-3479230 matyt, kad R. R. buvo ligoninėje 2013-11-16 – 2013-11-22 laikotarpiu (b. l. 62)

R. R. veika pagal LR BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nes jis ūkiniame pastate, asmeninio konflikto metu, sudavė mažiausiai septynis smūgius savo žmonai į įvairias kūno vietas, suko rankas, dėl ko jai buvo nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame klube, dešinės alkūnės sąnaryje, poodinės kraujosruvos kairiame peties sąnaryje, dilbiuose, kairėje šlaunyje, dešinio antakio sumušimas, tuo padarant nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

R. R. veika pagal LR BK 310 str. kvalifikuota teisingai, nes jis, norėdamas atimti gyvybę katinui, savo gvenamojo namo kieme esančioje atviroje malkinėje , pastatė spąstus, įdėjo žalios mėsos , taip priviliojo į spąstus B. N. katiną. Spąstuose katinas žuvo. Tokiu elgesiu jis žiauriai elgėsi su gyvūnu. Dėl tokios jo veikos gyvūnas žuvo.

Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. nurodo, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai: gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus; to paties įstatymo 5 str. 2 d. nurodyta, kad nugaišinti gyvūnus gali tik veterinarijos gydytojas, turintis veterinarijos praktikos licenciją, ar jo pavedimu – veterinarijos felčeris.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas numato išimtnius atvejus, kada gali būti žudomi gyvūnai – tai kai būtina nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias, likviduojant gyvūnų užkrečiamąsias ligas, kai gresia realus pavojus žmogui ar kitam gyvūnui.

Teisės aktuose numatytais atvejais gyvūnas nužudomas taip, kad kuo mažiau fiziškai ir psichiškai kentėtų. Pasirenkamas toks gyvūno nužudymo būdas, kuris sukeltų greitą gyvūno sąmonės netekimą ir mirtį;

pradedamas stipriu bendros nejautros sukėlimu ir baigiamas procedūra, sukeliančia galutinę ir tikrą mirtį.

Šiuo atveju R. R. elgėsi su katinu žiauriai, nes nebuvo nė vieno teisės aktuose numatyto pagrindo, leidžiančio atimti gyvūnui gyvybę, katinas žuvo patekęs į jo paspęstus spąstus.

Teismas laiko įrodytais faktus, kad R. R. pastatė spąstus, kad spąstus pastatė turėdamas tikslą būtent B. N. katinui nužudyti.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios B. N., nukentėjusiosios D. R. , liudytojo R. R. parodymais. Jų parodymai yra logiški, nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagriėjimo metu. Jų parodymai pilna atitinka kitą byloje surinktą medžiagą.

R. R. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

R. R. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarė du nesunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšt civilinį ieškinį ir reikalauti priteisti žalą.

Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas B. N. 3000,00 Lt. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatinėjant neturtinės žalos dydį, svarbu suprasti, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą ir kt.

Nukentėjusioji B. N. dėl nusikalstamų R. R. veiksmų neteko savo mylimo globotinio, kurį mylėjo, buvo prie jo prisirišusi . Dėl to ji patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus. Teismas nustatė, kad jai padaryta 1000,00 Lt. neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo R. R..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis LR BK 48 str. 7d. įpareigojant per laisvės apribojimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje . Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. ir skirti jam 1300,00 (vieno tūkstančio trijų šimtų litų 10 MGL) baudą.Vadovaujantis LR BK 63 str 1d., 3d., paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis LR BK 48 str. 7d. įpareigojant per laisvės apribojimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 1300,00 (vieno tūkstančio trijų šimtų litų ) baudą.

B. N. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti iš R. R. B. N. 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. R. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktinį įrodymą - spąstus, saugomus Raseinių rajono Policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.