Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-66-530/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
1S-66-530/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
K. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-66-530/2020Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam K. B..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. B. (toliau – K. B.) nuteistas Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 187 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta galutinė subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2005 m. gegužės 29 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 29 d.

2. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis K. B. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį ir patvirtinti 2019 m. lapkričio 25 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsisakius tvirtinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti kokių veiksmų/priemonių nuteistasis turėtų imtis, kad atsirastų pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

3.1. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nesant jokio objektyvaus pagrindo atsisakė tvirtinti Komisijos priimtą nutarimą, nurodydamas, kad lygtinis paleidimas yra taikomas tik įvertinus visas aplinkybes, tačiau pats šios pareigos teismas neįvykdė, t. y. neįvertino visų aplinkybių būtinų siekiant užtikrinti teisingumo įgyvendinimą ir teisėto sprendimo priėmimui. Nuteistasis K. B. nurodo, kad yra perkeltas į lengvąją grupę, jam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, daugiau kaip 5 metus nėra gavęs nuobaudų, yra 11 kartų skatintas, yra motyvuotas dirbti, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra sumažinta iki 38 balų iš 168 galimų balų, per bausmės atlikimo laiką nuteistasis įgijo 8 specialybes, moka susidariusias skolas, dalyvauja renginiuose ir pats juos organizuoja, nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, jo elgesyje yra tėra nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys, yra atlikęs 15 metų laisvės atėmimo bausmę, turi sūnų, su kuriuo nori palaikyti emocinį bei psichologinį ryšį, yra susitaikęs su nukentėjusiąja, su ja sudaryta susitarimas dėl žalos atlyginimo, išėjęs į laisvę turėtų kur gyventi bei galimybę įdarbinti, o dirbdamas galėtų greičiau atlyginti susidariusias skolas. Skunde nuteistasis nurodo, jog skundžiama nutartis priimta nesivadovaujant BVK 157 straipsniu, bausmių vykdymo teisės principais, taip pat ir BK 41 straipsnio 2 dalimi, nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika.

3.2. Skundo autorius pažymi, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija teikdama informaciją Komisijai bei teismui bei nurodydama, kad nuteistasis 2019 m. padarė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, klaidina teismą, nes Vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus pagal Bausmių vykdomo kodeksą (toliau – BVK) gali konstatuoti tik įgaliotas pareigūnas nutarimu arba įsakymu. Drausmės komisijos priimti sprendimai neturi lemiamos įtakos, nes galutinį sprendimą dėl padaryto vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo/nepažeidimo priima pataisos namų direktorius. Šiuo atveju Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius nėra priėmęs sprendimo, jog nuteistasis K. B. yra padaręs vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, apie kurios nurodoma nutartyje ir Komisijos nutarime. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3132-1063/2018, kurioje buvo nagrinėjamas nuteistojo skundas konstatavo, kad svarstymas Drausmės komisijoje nėra nuobauda, dėl ko nuteistajam negali sukelti neigiamų teisinių pasekmių. Atkreipia dėmesį, jog šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, be to, nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio apskritai nėra gavęs nė vienos nuobaudos.

3.3. Taip pat skunde nurodo, kad teismas atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą, savo sprendimą (jau net šeštą kartą) motyvavo nuteistojo padarytomis nusikalstamomis veikomis, jų skaičiumi bei ankstesniais teistumais. Pažymi, kad minėtų aplinkybių nuteistasis nepakeis net ir atlikęs visą laisvės atėmimo bausmę. Teismų praktikoje aiškiai konstatuota, kad teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą dėl praeities elgesio. Nuteistasis pažymi, kad anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygų jis nepažeidė. Pažymi, kad teismas spręsdamas dėl lygtinio paleidimo, negali jo netaikyti motyvuodamas vien nusikaltimų pavojingumu, nes tokiu atveju asmuo tarsi nuteisiamas antrą kartą, nes dar sykį yra vertinamos tos pačios aplinkybės. Dėl to sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, turi būti vertinami ne ankstesni teismų priimti sprendimai, o analizuojamos ir vertinamos aplinkybės, kurios leistų daryti vienokias ar kitokias išvadas dėl nuteistojo asmens pavojingumo visuomenei ir galimybės jį paleisti lygtinai.

3.4. Nuteistasis nesutinka su teismo pozicija, jog tinkamai elgtis yra nuteistojo pareiga, todėl tai nėra vertintinas kaip veiksnys, lemiantis lygtinio paleidimo taikymą. Priešingai teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad tai yra svarbus veiksnys lemiantis, jog asmuo daugiau nenusikals. Pažymi, kad, jeigu nuteistasis priklauso žemai nusikalstamo elgesio rizikai, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, savanoriškai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei glaudžius ryšius, yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, toks asmens elgesys turi būti vertinamas kaip jo iniciatyva ir noras keistis.

3.5. Skunde pažymima, kad šeštą kartą iš eilės atsisakius tvirtinti lygtinį paleidimą teismui atsiranda pareiga išaiškinti ir pateikti konkrečias priemones/veiksmus, kurių dar nuteistasis turėtų imtis, kad būtų pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. O jeigu teismas nėra kompetentingas nurodyti, kokių priemonės turėtų imtis nuteistasis, tai reiškia, kad teismas negali konstatuoti, kad nuteistajam lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Teismas gali tik patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir negali jo kvestionuoti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo K. B. skundas atmetamas.

5. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Aptariama BVK norma sudaro pagrindą spręsti, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam K. B. nustatyta žema – 38 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamos elgesio rizikos balai sumažėjo nuo 40 balų, kurie buvo nustatyti ankstesnio vertinimo pagal „OASys“ metodiką. Iš šiuo metu nustatytų 38 balų, 35 balus sudaro statiniai balai ir 3 balus dinaminiai, kuriuos nuteistasis gali ir privalo koreguoti, tokiu būdu parodydamas, kad siekia išimtinai teigiamos savo elgesio korekcijos. Aukštesnysis teismas, daro išvadą, kad vien tik esanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, neduoda pakankamo pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, ką pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šiuo metu nuteistajam nustatyta žema pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, tačiau visgi ir tokiu atveju būtina įvertinti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

7. Nuteistasis skunde nurodo, jog apylinkės teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam patvirtinimo klausimą, netinkamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo sąlygas, byloje esančius duomenis, nuteistojo pastangas gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, dėl ko tokiu būdu pažeidė baudžiamojo proceso principus, BVK normas, dėl ko priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Skundžiamoje nutartyje, apylinkės teismas atsižvelgė tiek į teigiamai, tiek į neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį pataisos įstaigoje, elgesio pokyčius apibūdinančius duomenis, juos apibendrintai įvardijo bei vadovaudamasis šiais duomenimis padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis daro pažangą, tačiau ji nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – tęsia darbinę veiklą, dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose pozityvaus užimtumo priemonėse. Pažymėtina, kad pozityvus užimtumas padeda nuteistajam keisti požiūrį į priežiūrą, Pataisos įstaigos nustatytą tvarką bei keliamus reikalavimus, įprasminti bausmės atlikimo laiką. Teigiamai nuteistojo K. B. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę nuo 2019 m. birželio 11 d. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Per visą bausmės laikotarpį yra 10 kartų skatintas, tačiau taip pat net 32 kartus buvo pažeidęs pataisos įstaigoje nustatyta tvarką ir už tai 28 kartus buvo baustas drausmine tvarka. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nors kitus 5 kartus, kai nuteistasis buvo pažeidęs pataisos įstaigoje nustatyta tvarką, buvo apsiribota tik jo elgesio svarstymu Drausmės komisijoje, tačiau šiame kontekste nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentu, jog teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo galimybę, negali vertinti ir pasisakyti dėl tų pažeidimų, už kuriuos nebuvo paskirtos nuobaudos, kadangi kiekvienas bausmės atlikimo vietos rėžimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymą buvo paskirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis K. B., net ir būnant laisvės atėmimo vietoje yra linkęs pažeidinėti nustatytą elgesio tvarką, kas rodo, jog K. B. nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.

9. Teisėjų kolegijos nuomone, abejonių, jog K. B. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir nuteistojo mąstymas bei elgesys. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis kai kada yra linkęs elgtis provokuojančiai, peržengdamas įprastas formalaus bendravimo ribas, be to, yra linkęs dominuoti. Diskusijų metu reiškia savo nuomonę ir ją gina, tačiau kartais per daug būna kategoriškas ir nekantrus. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenimo eigoje, nuteistasis būdamas supykęs ir/ar konfliktinių situacijų metu yra ne kartą naudojęs fizinę agresiją (dažnai tam, kad įtvirtintų tam tikrą statusą). Dažnai pirmenybę teikdavo veiksmui, o ne planavimui. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie mąstymo ypatumai, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir priežastis, parodo, kad asmuo nepilnai suvokia paskirtos bausmės paskirtį ir tikslus, dėl ko ši aplinkybė neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą.

10. Apeliantas skunde atkreipė teismo dėmesį, jog apylinkės teismas, vertindamas jo lygtinio paleidimo galimybę, vertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą, kurie jau buvo įvertinti nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje. Sutiktina su nuteistojo argumentu, jog šie požymiai jau buvo įvertinti, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau visiškai nesutiktina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą asmeniui, kuris buvo pripažintas kaltu už keturių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių vienas nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, teismas negali į tai atsižvelgti. Teismas nutartyje nurodė, kad šie aspektai nėra lemiantys lygtinio paleidimo taikymą, tačiau jie sudaro visumos aplinkybių dalį ir į juos atsižvelgtina. Apygardos teismo vertinimu, tuo nebuvo padarytas esminis pažeidimas, kas galimai nulemtų skundžiamos nutarties panaikinimą. Be to, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog taip nuteistasis yra baudžiamas antrą kartą, kadangi nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas įvertintas tik asmens elgesį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, jo dar kartą neteisiant ar neskiriant atitinkamų bausmių už tai.

11. Pažymėtina, jog apygardos teismo paskirtis yra patikrinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ką teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju ir atliko. Nuteistojo skunde formuojamas prašymas jo atžvilgiu netaikius lygtinio paleidimo nurodyti, ką nuteistasis dar turėtų konkrečiai padaryti, kad būtų paleistas lygtinai, nėra šio teismo nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo klausimu skundą nagrinėjantis teismas nepasisako.

12. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis K. B. padarė pakankamą pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo pačiu aukštesnysis teismas pažymi, kad nutarimas nebuvo priimtas vienbalsiai, vienas iš komisijos narių nuo balsavimo nusišalino, o Komisijos pirmininkas D. C. balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam K. B..

13. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas pagrindo pripažinti, jog apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl K. B. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir BPK 364 straipsnio 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėDaiva JankauskienėArūnas Paštuolis