Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, 2-2533-122/2011

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-11-24
Bylos Nr.: 2-2533-122/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00808-2011-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Elena Pauliukienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Noble group“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio viešbučiai“
Trečiasis asmuo: I. D.
Advokatai: Vilius Karolis, Ričardas Noreika

Kategorijos

35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-2533-122/2011.Proceso Nr. 2-06-3-00808-2011-1.Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.; 35.4.; 35.5.; 42.10.; 54.; 54.1.; 99.5.; 114.11.; 116.1.; 116.4. (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, verčiant Svetlanai Agafonovai, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Noble group“ atstovui advokato padėjėjui Viliui Karoliui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio viešbučiai“ atstovui advokatui Ričardui Noreikai, trečiojo asmens I. D. firmos „Finartas“ atstovei direktorei I. D., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Noble group“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio viešbučiai“, trečiajam asmeniui I. D. firmai „Finartas“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio viešbučiai“, trečiajam asmeniui I. D. firmai „Finartas“, prašydama priteisti iš atsakovės 5397,92 Lt skolos, 2962,24 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5). 2011-05-09 ieškovė ieškinį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės 5397,92 Lt skolos, 1149,75 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 54-55).

Ieškovės atstovas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė, jog 1998-04-09 atsakovė su trečiuoju asmeniu sudarė Personalinių kompiuterių ir jų periferijų techninio aptarnavimo sutartį. Tretysis asmuo vykdė įsipareigojimus pagal sutartį ir išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras už atliktus darbus bendrai 5500,00 Lt sumai. Dalis skolos buvo užskaityta ir atsakovė liko trečiajam asmeniui skolinga 5397,92 Lt sumą pagal PVM sąskaitas-faktūras: Nr. 3013101, Nr. 3013108, Nr. 3013116, Nr. 3013126, Nr. 3013135, Nr. 3013145, Nr. 3013153. Pažymėjo, jog 2010-11-30 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. NOBLE/PV/10/11/30 tretysis asmuo visas reikalavimo teises, kylančias iš 1998-04-09 Personalinių kompiuterių ir jų periferijų techninio aptarnavimo sutarties, perleido ieškovei, todėl ieškovė tapo atsakovės kreditore, tačiau atsakovė skolos ieškovei iki šiol nesumokėjo. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į teismą teisminės gynybos. Pažymėjo, jog atsakovė su trečiuoju asmeniu atsiskaitydavo tik vasaros sezonu, nes žiemos metu atsakovės pajamos sumažėdavo, todėl nebūdavo galimybės atsiskaityti už paslaugas. Paaiškino, kad 2001 metais trečiajam asmeniui buvo susidariusi didelė atsakovės skola, tačiau paslaugos ir toliau buvo teikiamos bei išrašomos sąskaitos. Atsakovė pervesdavo tokias pinigines sumas, kokias galėdavo skirti atsiskaitymui, ir tretysis asmuo iš gautų piniginių lėšų dengdavo atsakovės pirmines skolas. Tačiau, pasikeitus atsakovės vadovams, buvo pasakyta, kad jokių atsakovės skolų nėra ir atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove, kuriai tretysis asmuo yra perleidęs reikalavimo teisę. Prašė patikslintą ieškinį pilnai tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė patikslintą ieškinį atmesti. Teigė, kad ieškovė prie ieškinio nepridėjo jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog kompiuterių aptarnavimo paslaugos buvo realiai atliktos. Patikino, jog šios paslaugos apskritai nebuvo suteiktos. Taip pat nebuvo užvestas formuliaras kiekvienam kompiuterinės technikos vienetui pagal sutartį, todėl neaišku, kokie darbuotojai ir kokius kompiuterius prižiūrėjo, ką konkrečiai taisė ir už kokias paslaugas buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Yra įsitikinę, kad, nesant darbų pridavimo akto, nėra įrodytas paslaugų suteikimo faktas, todėl nėra teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui. Paaiškino, kad netesybos sutartimi nebuvo numatytos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas yra nepagrįstas, o, be to, netesyboms yra taikytinas sutrumpintas 5 metų senaties terminas, kurį teismo prašo taikyti. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodytos sąskaitos yra atsakovės apmokėtos, įmonė mokėjo trečiajam asmeniui abonentinį mokestį. Taip pat, 2001 metais visos pateiktos sąskaitos yra apmokėtos. Mano, kad skolos likutį galima nustatyti pagal skolos suderinimo aktą. Nurodė, jog atsakovė, apmokėjusi pateiktas sąskaitas, liko neapmokėjusi senų įsiskolinimų, susidariusių prieš 10 metų, todėl prašo ir šioje dalyje taikyti ieškinio senatį. Taip pat pažymėjo, jog ieškovė neteisingai sudarė skolos suvestinę, nes neįtraukė į ją atsakovo sumokėtos 1000,00 Lt dydžio sumos.

Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovės pusėje ir su ieškovės reikalavimais sutinka. Pažymėjo, jog atsakovės skolą perleido ieškovei, kadangi atsakovė su ja neatsiskaitė. Prašė patikslintą ieškinį visiškai patenkinti. Pažymėjo, jog tuo metu, kai atsakovė buvo valstybinė įmonė, visi dokumentai buvo kruopščiai saugomi archyvuose, tačiau, įmonei tapus privačiu juridiniu asmeniu, ji jokių dokumentų nebesaugoja. Prisimena, kad atsakovė buvo patenkinta įmonės kompiuterių specialisto darbu, jis vykdavo dirbti pagal iškvietimą ir jam buvo mokamas ne abonentinis mokestis, o atlyginimas už atliktą darbą. Paaiškino, jog, atsakovei susidūrus su finansiniais sunkumais, mokestis už paslaugas buvo sumažintas. Uždarojoje akcinėje bendrovėje besikeičiant direktoriams, buvo jos prašoma dengti visas nuo 1999 m. gegužės mėnesio susidariusias skolas. Patvirtino, kad paskutinę 1000,00 Lt sumą atsakovė sumokėjo 2001-12-04, o po to mokėjimų nebegavo. Tuomet, paraginus atsiskaityti, atsakovė atliko kelis mokėjimų pavedimus, tačiau šios piniginės sumos buvo panaudotos senų skolų užskaitymui, o nuo 2002-08-29 jokie mokėjimai nebebuvo atlikti. Nurodė, jog prieš 4 metus tretysis asmuo kreipėsi į teismą dėl skolos ir ji buvo priteista, tačiau procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti ir tas teisminis procesas pasibaigė.

Liudytojas S. D. (S. D.) paaiškino, jog jis dirbo savo sutuoktinės I. D. įmonėje kompiuterių specialistu. Teigė, kad atliktų darbų niekur neatžymėdavo, nes niekas to nereikalavo. Be to, vienoje vietoje neprivalėjo sėdėti, nes dirbdavo laisvu grafiku pagal iškvietimus. Kai atsirasdavo gedimų, tai jį iškviesdavo naktį, išeiginėmis ar švenčių dienomis. Aptarnaudavo apie 15-20 kompiuterių. Be „Pajūrio viešbučiai“ dar dirbo ir atsakovo viešbučių filialuose „Lugnė“ ir „Nida“. Teko pradžioje aptarnauti tik kelis kompiuterius buhalterijoje, registratūroje ir pas direktorių. Vėliau jų daugėjo, todėl pagal kiekvieną naujai atsiradusį kompiuterį buvo sutarta į sąskaitą įrašyti 100 Lt daugiau, o dėl darbų perdavimo aktų nebuvo susitarta. Yra įsitikinęs, kad visuomet, atlikęs darbą, kiekvienam kompiuteriui formino formuliarus. Taip pat nebuvo derinta, kad už kiekvieną iškvietimą būtų sumokėta. Buvo aišku, kad net ir neiškvietus, už kompiuterių priežiūrą kas mėnesį turėjo būti išrašomos sąskaitos – faktūros.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 1998-04-09 tarp trečiojo asmens I. D. firmos „Finartas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio viešbučiai“ buvo sudaryta personalinių kompiuterių ir jų periferijų techninio aptarnavimo sutartis (b. l. 18). Šia sutartimi tretysis asmuo įsipareigojo atlikti atsakovės kompiuterinių sistemų priežiūrą, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. 2010-11-30 tretysis asmuo su ieškove uždarąja akcine bendrove „Noble group“ pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. NOBLE/PV/10/11/30, kuria visi trečiojo asmens reikalavimai atsakovei buvo perleisti ieškovei (b. l. 9-11). 2010-11-30 pranešimu I. D. firmos „Finartas“ savininkė, vadovaujantis reikalavimo teisės perleidimo sutartimi bei 2001-12-27 tarp trečiojo asmens ir atsakovės sudarytą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pareikalavo iš atsakovės atsiskaityti už atliktas paslaugas pagal PVM sąskaitas-faktūras (b. l. 13). 2001-06-05 atsakovei trečiojo asmens buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013101 1000,00 Lt sumai (b. l. 20); 2001-07-05 – PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013108 1000,00 Lt sumai (b. l. 21); 2001-08-13 – PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013116 1000,00 Lt sumai (b. l. 22); 2001-09-24 - PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013126 1000,00 Lt sumai (b. l. 23); 2001-10-11 – PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013135 500,00 Lt sumai (b. l. 24); 2001-11-14 – PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013145 500,00 Lt sumai (b. l. 25); 2001-12-10 – PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013153 500,00 Lt sumai (b. l. 26), kurių pagrindu ieškovė kildina savo reikalavimus. Iš trečiojo asmens sudarytos atsakovės skolos suvestinės matyti, jog dalis sumos pagal 2001-06-05 PVM sąskaitą-faktūrą yra apmokėta ir pagal šią sąskaitą atsakovė yra skolinga 897,92 Lt, o likusių sąskaitų nėra apmokėjusi ir galutinė skola yra 5397,92 Lt (b. l. 27). Byloje esantys duomenys pagrindžia, jog kreditorė I. D. firma „Finartas“ 2009 metais kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio viešbučiai“, tačiau teismas 2009-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-16047-777/2009 kreditorės pareiškimą paliko nenagrinėtu ir priimtą teismo įsakymą panaikino, kadangi paaiškėjo, jog skolininkės buvimo vieta yra nežinoma (b. l. 28). 2000-12-19 trečiojo asmens ir atsakovės vyr. buhalterių pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas parodo, jog atsakovės skolos likutis už kompiuterių priežiūros paslaugas 2000-10-31 dienai sudaro 13100,00 Lt (b. l. 69). 2001-12-27 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nurodo atsakovės skolą 2001-11-30 dienai 10897,92 Lt sumą (b. l. 70). 2002-02-19 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nurodo atsakovės skolą 2001-12-31 dienai 10397,92 Lt sumą (b. l. 71). 2000-11-13 I. D. firmos „Finartas“ akte, patvirtintame atsakovės, pažymima, jog atsakovė nėra sumokėjusi įmonei tokių sumų: 100,00 Lt pagal 1999-09-06 sąskaitą Nr. 362880; 1000,00 Lt pagal 1999-10-13 sąskaitą Nr. 362889; 1000,00 Lt sumą pagal 1999-11-10 sąskaitą Nr. 362894; 1000,00 Lt sumą pagal 1999-12-13 sąskaitą Nr. 362900; 1000,00 Lt sumą pagal 2000-01-05 sąskaitą Nr. 362912; 1000,00 Lt sumą pagal 2000-02-08 sąskaitą Nr. 362922; 1000,00 Lt sumą pagal 2000-03-15 sąskaitą Nr. 362933; 1000,00 Lt sumą pagal 2000-04-19 sąskaitą Nr. 362944; 1000,00 Lt sumą pagal 2000-05-17 sąskaitą Nr. 362952 (b. l. 72). Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog tretysis asmuo iš atsakovės už suteiktas paslaugas 2002-08-05 yra gavęs 1000,00 Lt banko pavedimu (b. l. 73, 120); 2002-08-13 – 2000,00 Lt banko pavedimu (b. l. 73, 119); 2002-08-29 – 1000,00 Lt banko pavedimu (b. l. 74); 2002-07-18 – 1000,00 Lt banko pavedimu (b. l. 118); 1998-06-26 – 800,00 Lt už paslaugas pagal 1998-04-29 sąskaitą-faktūrą Nr. 327614 (b. l. 75); 1100,00 Lt už paslaugas pagal 1998-06-04 sąskaitą-faktūrą Nr. 327615 (b. l. 76); 1100,00 Lt už paslaugas pagal 1998-06-22 sąskaitą-faktūrą Nr. 327620 (b. l. 77); 1350,00 Lt pagal 1998-08-25 sąskaitą-faktūrą Nr. 327632 (b. l. 78); 1200,00 Lt už paslaugas pagal 1998-07-28 sąskaitą-faktūrą Nr. 327625 (b. l. 79); 1400,00 Lt už paslaugas pagal 19980-9-30 sąskaitą-faktūrą Nr. 339702 (b. l. 80); 1400,00 Lt už paslaugas pagal 1998-10-26 sąskaitą-faktūrą Nr. 339707 (b. l. 81); 1400,00 Lt už paslaugas pagal 1998-11-25 sąskaitą-faktūrą Nr. 339717 (b. l. 82); 1000,00 Lt už paslaugas pagal 1998-12-07 sąskaitą-faktūrą Nr. 339721 (b. l. 83); 2001-07-10 – 1000,00 Lt banko pavedimu (b. l. 123); atsakovė yra ir grynaisiais pinigais sumokėjusi trečiajam asmeniui už suteiktas paslaugas (b. l. 124-126).

Pagal 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalį, esant civiliniams santykiams, atsiradusiems iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Ieškovė savo reikalavimus kildina pagal neapmokėtas 2001-06-05, 2001-07-05, 2001-08-13, 2001-09-24, 2001-10-11 2001-11-14, 2001-12-10 PVM sąskaitas-faktūras. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, 1998-04-09 sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir trečiojo asmens, nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.53 straipsnio nuostatomis, šalių teisiniams santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, įsigaliojęs nuo 2001-07-01 (2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 2 str.).

Pažymėtina, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Remdamasis šia norma ir spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tarp trečiojo asmens I. D. firmos „Finartas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio viešbutis“ 1998-04-09 personalinių kompiuterių ir jų periferijų techninio aptarnavimo sutarties pagrindu buvo susiklostę paslaugų teikimo sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1 – 6.4, 6.716 straipsniai). Paslaugų teikimo sutarties dalykas – tai nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus daikto sukūrimu, teikimas (Civilinio kodekso 6.716 str. 1 d.). Analizuojant šalių sudarytos sutarties turinį, nustatyta, jog tretysis asmuo įsipareigojo teikti atsakovei kompiuterinės technikos visapusišką priežiūrą, taisyti gedimus, konsultuoti ir t.t., o atsakovė įsipareigojo pagal sutartį atlikti kasmėnesinį apmokėjimą iki kiekvieno einamojo mėnesio dešimtos dienos iš skaičiuojamųjų 100,00 Lt už kiekvieną kompiuterio darbo vietą (b. l. 18-19). Tretysis asmuo paslaugas atsakovei teikė nuo 1997-12-24 (vadovaujantis trečiojo asmens detaliu periodinės pirkėjų būklės išrašu, paslaugos atsakovei faktiškai buvo pradėtos teikti iki sutarties pasirašymo dienos) iki 2002-08-29 (b. l. 102). Atsakovė šio fakto, kad tretysis asmuo jai nuo 1997 metų teikė kompiuterių priežiūros paslaugas, neginčijo (Civilinio proceso kodekso 187 str.), todėl atsakovės išdėstyti argumentai, jog ieškovė neteisėtai reikalauja apmokėti skolą pagal nurodytas 2001 metų PVM sąskaitas-faktūras, kadangi nėra jokių įrodymų, jog paslaugos buvo teikiamos, atmestini kaip nepagrįsti (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Byloje esantys duomenys pagrindžia, jog atsakovė, būdama sutartiniuose santykiuose su trečiuoju asmeniu, apmokėdavo pateiktas sąskaitas-faktūras, mokėjimų nurodymuose pažymėdama, jog mokama už suteiktas paslaugas, ir nedetalizuodama, už kokias konkrečias paslaugas sumokama (b. l. 73-83).

Ieškovė savo reikalavimus kildina pagal atsakovės neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras (2001-06-05 - PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013101 1000,00 Lt sumai (b. l. 20); 2001-07-05 – PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013108 1000,00 Lt sumai (b. l. 21); 2001-08-13 – PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013116 1000,00 Lt sumai (b. l. 22); 2001-09-24 - PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013126 1000,00 Lt sumai (b. l. 23); 2001-10-11 – PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013135 500,00 Lt sumai (b. l. 24); 2001-11-14 – PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013145 500,00 Lt sumai (b. l. 25); 2001-12-10 – PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013153 500,00 Lt sumai (b. l. 26)). Ieškovė teigia, jog dalis 2001-06-05 PVM sąskaitos-faktūros sumos, t. y. 102,08 Lt, yra apmokėta ir pagal šią sąskaitą atsakovė yra skolinga 897,92 Lt, o likusių sąskaitų nėra visiškai apmokėjusi ir galutinė skola yra 5397,92 Lt. Tačiau atsakovė atsikirsdama nurodo, jog ieškovė yra pateikusi tik 4 atsakovės mokėjimus įrodančius dokumentus, atliktus 2001-2002 metais, o atsakovė tais metais įvykdė žymiai daugiau mokėjimų, tik negali pateikti juos patvirtinančių duomenų, nes jie per tiek metų neišliko (b. l. 126).

Tačiau tretysis asmuo byloje yra pateikęs išsamią periodinės pirkėjų būklės lentelę, kurioje nurodytos visos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio viešbučiai“ per laikotarpį nuo 1997 metų iki 2002 metų išrašytos sąskaitos, jų dydžiai, sumos, atsakovės atlikti mokėjimai bei susidariusios skolos (kreditas; debetas) (b. l. 100-102).

Teismas, išanalizavęs šią lentelę, ją vertina kaip svarią įrodomąją galią turintį dokumentą, pagrindžiantį tarp įmonių susiklosčiusių sutartinių santykių faktinę būklę (Civilinio proceso kodekso 197-200 str.). Iš šio dokumento matyti, jog atsakovei 2001-06-05 buvo išrašyta sąskaita Nr. 3013101 1000,00 Lt sumai; lentelės grafoje „kreditas“ matyti, kad atsakovė 2001-06-26 yra sumokėjusi 400,00 Lt pagal šią sąskaitą (b. l. 101), 2001-06-26 – 600,00 Lt (b. l. 102). Taigi darytina išvada, jog sąskaita-faktūra Nr. 3013101 yra pilnai apmokėta. 2001-07-05 atsakovei išrašyta sąskaita Nr. 3013108 1000,00 Lt sumai; 2001-07-09 paslaugų teikėjai pervesta 597,92 Lt ir 402,08, t. y. 1000,00 Lt (b. l. 102). Iš dokumento matyti, jog atsakovė trečiajam asmeniui 2001-07-09 taip pat pervedė 1000,00 Lt, 2001-07-11 – 1000,00 Lt, 2011-07-24 – 1000,00 Lt, 2011-07-31 – 202,08 Lt (b. l. 102). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pastaruosius mokėjimus atliko ne pagal pateiktas sąskaitas-faktūras, darytina išvada, jog atsakovė dengė senus įsiskolinimus. 2001-08-13 atsakovei buvo išrašyta sąskaita Nr. 3013116 1000,00 Lt sumai, atsakovė 2001-08-17 pervedė 997,92 Lt ir 2,08 Lt, iš viso 1000,00 Lt (b. l. 102). 2001-09-24 atsakovei išrašyta sąskaita Nr. 3013126 1000,00 Lt sumai; 2001-10-11 – sąskaita Nr. 3013135 500,00 Lt sumai (b. l. 102). Atsakovė 2001-10-30 pervedė 397,92 Lt ir 602,08 Lt; iš viso 1000,00 Lt, taip apmokėdama 2001-09-24 sąskaitą Nr. 3013126 (b. l. 102). Tuomet 2001-11-14 buvo išrašyta sąskaita Nr. 3013145 500,00 Lt sumai, atsakovė 2001-12-04 sumokėjo 1000,00 Lt, apmokėdama tiek 2001-11-14 sąskaitą Nr. 3013145, tiek 2001-10-11 sąskaitą Nr. 3013135 (b. l. 102). 2001-12-10 atsakovei buvo išrašyta sąskaita Nr. 3013153 500,00 Lt sumai (b. l. 102). Atsakovė 2002-07-18 atliko tris mokėjimo pavedimus (397,92 Lt; 500,00 Lt; 102,08 Lt), pilnai apmokėdama 2001-12-10 sąskaitą Nr. 3013153 ir dar papildomai skirdama lėšų senų skolų dengimui (b. l. 102). Taigi, vadovaujantis trečiojo asmens pateiktos lentelės duomenimis, konstatuotina, jog atsakovė pilnai apmokėjo sąskaitas Nr. 3013101, Nr. 3013108, Nr. 3013116, Nr. 3013126, Nr. 3013135, Nr. 3013145, Nr. 3013153, kurių pagrindu ieškovė kildina savo patikslinto ieškinio reikalavimus.

Išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, jog atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio viešbutis“ su trečiuoju asmeniu I. D. firma „Finartas“ pagal 7 pateiktas PVM sąskaitas-faktūras (Nr. 3013101, Nr. 3013108, Nr. 3013116, Nr. 3013126, Nr. 3013135, Nr. 3013145, Nr. 3013153) yra visiškai atsiskaičiusi, todėl konstatuotina, jog ieškovės reikalavimai, kildinami pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras, yra nepagrįsti. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovės patikslintas ieškinys, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovė pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį, kadangi, kaip teigia ieškovė, ji nėra apmokėjusi senų įsiskolinimų, susidariusių prieš 10 metų. Paminėtina, jog ieškovė savo reikalavimus kildina pagal konkrečias PVM sąskaitas-faktūras (2001-06-05 - PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013101 1000,00 Lt sumai (b. l. 20); 2001-07-05 – PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013108 1000,00 Lt sumai (b. l. 21); 2001-08-13 – PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013116 1000,00 Lt sumai (b. l. 22); 2001-09-24 - PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013126 1000,00 Lt sumai (b. l. 23); 2001-10-11 – PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013135 500,00 Lt sumai (b. l. 24); 2001-11-14 – PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013145 500,00 Lt sumai (b. l. 25); 2001-12-10 – PVM sąskaita-faktūra serija GSA Nr. 3013153 500,00 Lt sumai (b. l. 26)). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų numatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdama ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalis nurodo, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų; 127 straipsnio 2 dalis nurodo, jog jei prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senatis prasideda, pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo reikalavimus kildina pagal atsakovės neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras (paskutinė atsakovės neapmokėta PVM sąskaita faktūra yra 2001-12-10, kuri turėjo būti apmokėta, vadovaujantis 1998-04-09 sutarties 4 punkto bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.53 straipsnio nuostatomis), vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, taip pat 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 10 straipsniu, darytina išvada, jog ieškinio senaties taikymui ieškovės reikalavimams nėra teisinio pagrindo. Svarbu paminėti, jog prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (Civilinio proceso kodekso 1.128 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys yra atmestinas, atsakovei iš ieškovės turėtų būti priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau pažymėtina, jog atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų turėjimą, todėl klausimas dėl šių išlaidų atlyginimo nespręstinas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Ieškovei 2011-01-24 pateikus ieškinį, jos reikalavimų įvykdymo užtikrinimui teismas 2011-01-26 nutartimi ieškinio ribose areštavo atsakovės turtą (b. l. 31-32). Ieškovei 2011-05-09 pateikus patikslintą ieškinį, teismas 2011-05-11 nutartimi pakeitė 2011-01-26 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydamas, jog ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuojamas atsakovei priklausantis turtas už 6547,67 Lt (b. l. 58). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys yra atmestinas, nebėra pagrindo atsakovės turtui taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, todėl jos naikintinos (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio viešbučiai“, trečiajam asmeniui I. D. firmai „Finartas“ dėl skolos priteisimo.

Panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio viešbučiai“, į. k. 110070197, buveinė – Šlaito g. 18A, Klaipėda, turto areštą, taikytą civilinėje byloje Nr. 2-2533-122/2011 Klaipėdos miesto apylinkės teismo2011-01-26 ir 2011-05-11 nutartimis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Elena Pauliukienė