Utenos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui M. T. dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo (išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama neterminuotai apriboti M. T. tėvo valdžią jo vaikų L. T. ir F. T. atžvilgiu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nuo 2015 m. nesirūpina vaikais, jų nelanko, nebendrauja net telekomunikacijų priemonėmis, neprisimena vaikų gimtadienių, nuo 2017 m. balandžio mėnesio nebeteikia net dalinio išlaikymo, kurį teikdavo iki tol. Ieškovei kreipusis į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo atsakovas gąsdina, kad pasiims vaikus, išsiveš į (duomenys neskelbtini), grasina ieškovei fiziniu smurtu, susidorojimu. Atsakovė, siekdama išlaikyti vaikus, buvo išvažiavusi dirbti į užsienį, tačiau visuomet pasirūpindavo tinkama vaikų globa, per vaikų atostogas jos mama su vaikais vykdavo pas ieškovę į Airiją.

Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. 2018 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio metu M. T. pateikė ieškinio pripažinimą, nurodydamas, kad pripažįsta ieškinį.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad išvadą pateiks teisme po įrodymų ištyrimo. Pateikė duomenis apie šeimos gyvenimo sąlygas.

Teismo posėdžių metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas gyvena užsienyje, su vaikais nebendrauja. Būdavo, kad prižada atvažiuoti, pasiimti vaikus, tačiau nepasirodo. Nuo ieškovės naujos santuokos sudarymo išvis nebeteikia išlaikymo vaikams, teigia, kad juos išlaikyti turėtų dabartinis ieškovės vyras. Pilno išlaikymo, sutarto šalims nutraukiant santuoką, niekada neteikė, teikė mažesnį išlaikymą. Po 2018 m. rugpjūčio 20 d. įvykusio teismo posėdžio atsakovas buvo pasiėmęs vaikus, vežėsi juos į (duomenys neskelbtini). Vaikai atpratę, pradžioje nelabai norėjo bendrauti, vėliau sutiko. Dar po posėdžio keletą minučių kalbėjo telefonu su vaikais. Išlaikymo šiuo metu nemoka. Teigė, kad tėvo valdžia gali būti apribota ir laikinai, galbūt atsakovas susipras ir pradės vykdyti savo pareigas.

Ieškovės atstovė advokato padėjėja G. G. ieškinį prašė tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas tėvo pareigų tinkamai neatlieka, neišlaiko vaikų, su jais nebendrauja. Į teismą nesikreipta iškart, tik atsakovui pradėjus netinkamai vykdyti savo pareigas. Atsakovas rūpintis vaikais vengia jau pakankamai ilgą laiko tarpą.

Atsakovo atstovė advokatė Z. Aksionova ieškinį prašė visiškai atmesti. Išlaikymui priteista didelė suma, turėjo pats atsakovas sunkumų, turėjo įsiskolinimų, neturėjo pastovios gyvnamosios vietos, negalėjo pilnai teikti išlaikymo. Bendrauja su vaikais, grįžęs rugpjūtį, rugsėjį bendravo. Vaikai atsakovą priima noriai, nori bendrauti su juo. Ir atsakovas nori rūpintis vaikais.

Liudytoja A. R. (apklausta 2018 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje) parodė, kad yra ieškovės mama. Atsakovas su vaikais nebendrauja. Kai atvežė ieškovę iš (duomenys neskelbtini) su vaikais prieš skyrybas, tai ir pasibaigė bendravimas. Vaikai nuo tada gyvena jos namuose. Ant rankų pirštų galima suskaičiuoti, kiek kartų skambino, bendravo. Be to, būna, kad pažada, tačiau neatvažiuoja. Vaikais rūpinasi ieškovė su savo dabartiniu vyru.

Liudytojas A. B. (apklaustas 2018 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje) parodė, kad yra ieškovės vyras. Atsakovas su vaikais gyvai bendravo gal prieš du metus, nelabai dažnai ir skambina. Vaikus išlaiko jis ir jo žmona, tėtis nelabai kuo prisideda.

2018 m rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė A. R. teigė, kad neterminuotas valdžios ribojimas būtų per griežta sankcija, atvykęs į Lietuvą tėvas pasidomi vaikais.

2018 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas B. Varnas nurodė, kad šeima žinoma. Mama, šeimai trūkstant pinigų, buvo išvykusi į užsienį, vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, tačiau mamai paaiškinta, kad laikinoji globa negali tęstis amžinai. Mama 2018 m. liepą grįžo į Lietuvą. Institucija bendravo su vaikais, vaikai guvūs, lavinami, išsakė su tėčiu bendraujantys retai, tėtis paskambina retai. Neterminuotas tėvo valdžios ribojimas neatitiktų vaikų interesų, terminuotas valdžios ribojimas jam paliktų daugiau galių. Išreiškė nuomonę, kad galbūt byla galėtų būti stabdoma, sudarant galimybę tėčiui parodyti, kaip vykdys savo, kaip tėvo pareigas, o tada tik spręsti dėl tėvo valdžios ribojimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikams yra lygios ir tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis).

Tėvų pareigų ir teisių vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Šalių santuoka nutraukta 2014 m. birželio 12 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nutraukiant santuoką sutarta, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina, tėvas įsipareigoja kiekvieno iš vaikų išlaikymui per mėnesį mokėti po 231,70 Eur (800,00 Lt). Dėl bendravimo su vaikais sutarta, kad ieškovė netrukdys M. T. iš anksto sutartu laiku susitikti ir bendrauti su vaikais tiesiogiai ar susisiekiant internetu.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas pripažino ieškovės teiginius, kad jis pilno išlaikymo vaikams neteikęs, nuo 2017 m. balandžio mėnesio išlaikymo išvis neteikė. Tokį savo elgesį motyvavo per didele išlaikymo suma, teigė pats turėjęs problemų, išlaikymą galįs teikti tik pagal savo galimybes. Be to, nurodė buvus žodinį jo ir ieškovės susitarimą, kad metus pinigų nemokės, tačiau išlaikymą vaikams teiks ilgiau, iki jiems sukaks 19 metų. Dėl bendravimo su vaikais pripažino, kad realių trukdžių bendrauti su vaikais jam nebuvo sudaroma, tačiau vėliau ieškovė priekaištaudavo dėl jų traumavimo. Į Lietuvą atvyksta vienąkart į metus, vizitų su ieškove nederina. Ne visada jų metu pavyksta pasimatyti su vaikais.

Tiek pagal aukščiau paminėtus Lietuvos Respublikos teisės aktus, tiek pagal tarptautinius teisės aktus atsakomybė už vaiko išlaikymą visų pirmą tenka jo tėvams. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje numatyta, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (straipsnio 1 dalis). Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (straipsnio 2 dalis).

Taigi išlaikymas vaikui visų pirmą geranoriškai turi būti teikiamas tėvų. Atsakovas nepateikė duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, kitų išlaikytinių, dėl ko jo galimybės tinkamai pasirūpinti savo vaikais būtų suvaržytos, pasikeitę nuo santuokos tarp šalių nutraukimo. Iš atsakovo paaiškinimų akivaizdu, kad jis pirmenybę teikia savo interesų tenkinimui ir tik po to, pagal galimybes, galėtų teikti išlaikymą vaikams. Atsakovas nurodė, kad išlaikymo suma yra labai didelė, tačiau, įvertinus tai, kad atsakovas dirba Danijoje, duomenų apie savo pajamas neteikė, kiekvienam iš vaikų priteistas išlaikymas yra tik šiek tiek didesnis nei pusė minimalios algos Lietuvos Respublikoje, tokie jo teiginiai šiai dienai negali būti pripažinti pagrįstais. Pažymėtina, kad manydamas, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymas yra per didelis, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą CK 3.201 straipsnyje nustatyta tvarka dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta ir tai, kad atsakovas nuo 2015 m., t.y. daugiau nei trejus metus, nedalyvavo kasdieniniame vaikų gyvenime, nesidomėjo jų ugdymu, nesirūpino sveikata, jų neaugino, neauklėjo. Gyvai, ryšio priemonėmis bendravo tik po kelis kartus. Nors nurodė, kad po bendravimo su vaikais ieškovė jam vis reikšdavo priekaištus, pripažino, kad kliūčių bendrauti su vaikais nedarė.

Teismas sprendžia, kad pasyvus atsakovo elgesys, nesiekiant palaikyti nuolatinių santykių su vaiku, epizodiškas bendravimas su jais, vertintina kaip tėvo vengimas auklėti, rūpintis savo vaikais.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad atsakovas vengia auklėti savo vaikus, jais nesirūpina, taigi yra CK 3.180 straipsnyje įtvirtinti tėvo valdžios ribojimo pagrindai.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad taikytinas laikinas tėvo valdžios ribojimas, kadangi, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo teisme metu, vykstant procesui atsakovas kartą bendravo su vaikais, buvo juos pasiėmęs, vėliau kartą kalbėjo telefonu, išreiškė ketinimą, suderinęs su ieškove, spręsti dėl dažnesnio bendravimo, planuoja vėl pradėti teikti išlaikymą. Be to, vaikai atsakovą priėmė teigiamai, nenustatyta, kad bendravimas su tėvu būtų priešingas vaikų interesams. Tai leidžia tikėtis, kad ryšio tarp tėvo ir vaikų atkūrimas įmanomas, tėvas pradės rūpintis vaikais, taip pat ir teikti jų poreikius atitinkantį išlaikymą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas, todėl nagrinėjamu atveju tėvo valdžios ribojimas iš esmės taikytinas kaip prevencinė, auklėjamoji priemonė, siekiant, kad tėvas pakeistų požiūrį į savo, kaip tėvo pareigas, pirmenybę teiktų vaikų interesams, suprastų, kad išlaikyti vaikus ne tik motinos (beje, kuriai dėl pinigų stygiaus teko net palikti vaikus Lietuvoje ir vykti uždarbiauti į užsienį), bet ir tėvo pareiga.

Apribojus tėvo valdžią tėvui laikinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Apribojus tėvo valdžią išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.182 straipsnio 2 dalis).

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad byla galėtų būti stabdoma, siekiant tėvui sudaryti galimybes parodyti, kaip geba rūpinti vaikais. Tokių bylos stabdymo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163, 164 straipsniuose nėra numatyta, be to, bylos stabdymas teisinių požiūriu jokių įpareigojimų atsakovui nesukeltų. Tokiu būdu byloje tik būtų vilkinamas procesas, atidėliojant sprendimo iš esmės priėmimą, o tai neatitiktų ir vaikų interesų augti saugioje ir stabilioje aplinkoje. Tai patvirtina ir paties institucijos atstovo teiginiai, kuris nurodė, kad mamai išvykus dirbti į užsienį vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, tačiau tokios situacijos negali tęstis per ilgai. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, tėvas vaikais nesirūpino praktiškai nuo šalių skyrybų tik pastarąjį mėnesį parodė daugiau iniciatyvos bendrauti su vaikais, išreiškė ketinimą netrukus pradėti mokėti išlaikymą.

Teismo sprendimu laikinai apribojus tėvo valdžią atsakovui išliks pareigos ir teisės savo vaikų atžvilgiu, kiek tai atitiks vaikų interesus, be to, tuo pačiu tai bus ir įpareigojimas atsakovui atlikti savo, kaip tėvo, pareigas, kurio laikymąsi kontroliuos už tai atsakingos valstybės institucijos. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovė už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, taip pat 2018 m. liepos 9 d. prašymu prašo priteisti 800, 00 Eur atstovavimo išlaidų – 100, 00 Eur už konsultavimą, 700,00 Eur už ieškinio paruošimą (2018 m. vasario 28 d. nurodymu advokato padėjėjai sumokėta 800,00 Eur), 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymu prašo priteisti 950, 00 Eur bylinėjimosi išlaidų – 100,00 Eur už konsultavimą, 800,00 Eur už procesinių dokumentų paruošimą, 50, 00 Eur už atstovavimą teisme (pagal 2018 m. rugpjūčio 13 d. pinigų paėmimo kvitą advokato padėjėjai ieškovė yra sumokėjusi 150,00 Eur, kvite nurodyta, kad mokama už atstovavimą, dokumento surašymą ir patarimą).

Ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos paskirstytinos vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 bei 98 straipsnių nuostatomis, įvertinus pareiškėjos pateiktus įrodymus dėl šių išlaidų pagrindimo.

Įvertinus bylos baigtį, tai, kad ieškovės reikalavimas, kurio tikslas tėvo valdžios ribojimas, yra iš esmės patenkintas, advokato padėjėja ieškovę konsultavo, ruošė ieškinį, prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atstovavo dvejuose teismo posėdžiuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste – Rekomendacijos) numatytais maksimaliais dydžiais, Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.7, 2.10 punktais, įvertinus pareiškėjų elgesį procese, tai, kad byla nėra itin sudėtinga, specialių žinių jai nereikia, keliami klausimai nėra itin nauji, ieškovei iš atsakovo priteistina 700, 00 Eur jos patirtų atstovavimo išlaidų, taip pat 75,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (toks pat žyminio mokesčio dydis būtų ir už reikalavimą dėl laikino tėvo valdžios ribojimo).

Ieškinį tenkinus iš dalies, įvertinus, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovui, iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 9,89 Eur (Utenos apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 96 straipsniai). Šios išlaidos privalo būti sumokėtos į pasirinktą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 259-270 straipsniais, 405, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo vaikų L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 775, 00 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9, 89 Eur (9 eurus ir 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.