Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. ir jam skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir jam skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 187 str. 1 d. ir jam skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl R. S. turto subendrintos apėmimo būdu esant idealiai nusikaltimų sutapčiai ir ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme dėl V. Š. turto ir skirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ str., R. V. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir R. V. paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 19 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), be savininkės V. Š. leidimo ir sutikimo, įsibrovė į V. Š. priklausantį sandėliuką ir pagrobė svetimą, A. V. priklausantį, turtą – odinį krepšį su įrankiais: plaktuku, replėmis, atsuktuvais, veržliarakčiais, vinimis, varžtais, kurių bendra vertė 20 eurų, bei 5 eurų vertės kirvį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. V. 25 eurų turtinę žalą.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: 2016 m. vasario 19 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme, turėdamas tikslą pagrobti svetimą, R. S. priklausantį, turtą – 100 eurų vertės automagnetolą „Sony“, atsuktuvu rakindamas automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų priekinių automobilio durelių spyneles, kurių bendra vertė 150 eurų, taip jas sulaužydamas, bei atsuktuvu ir kirviu išdaužė 40 eurų vertės automobilio bagažinės šoninį stiklą, tokiu būdu sugadino R. S. priklausančio turto už 190 eurų.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad pasikėsino padaryti svetimo turto vagystę, o būtent: 2016 m. vasario 19 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme, turėdamas tikslą pagrobti svetimą, R. S. priklausantį, turtą, atsuktuvu ir kirviu išdaužęs automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. S., bagažinės šoninį stiklą, įsibrovė į automobilio vidų ir pasikėsino pagrobti 100 eurų vertės automagnetolą „Sony“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas nukentėjusiojo R. S., tokiais veiksmais pasikėsino padaryti nukentėjusiajam R. S. 100 eurų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. V., jo atstovai pagal įstatymą J. V., S. V. ir gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės R. V. inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės, nusikalstamų veikų kvalifikacija, tačiau nuteistasis mano, jog jam yra paskirta per griežta bausmė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

BK 91 str. 2 d. reikalauja, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 str. 2 d. išvardytų aplinkybių atsižvelgtų ir į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 91 str. 3 d. nurodyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Kolegijos manymu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. V. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., ir bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumų, numatytų BK 91 str. 2 d., 3 d., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai ir vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kad nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka (1 t., 77–97, 104–107 b. l., LITEKO duomenys), nesimoko, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nedirbo (1 t., 101 b. l.), darbdavio pranešimas apie galimą įdarbinimą pateiktas tik po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo (2 t., 36 b. l.), psichikos ir priklausomybės ligų pacientų registruose neįrašytas (1 t., 99–100 b. l.), nuo 2015 m. lapkričio mėnesio įrašytas į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK (duomenys neskelbtini) PK profilaktiką, nuo 2015 m. gruodžio 29 d. nepilnametis R. V. įtrauktas į (duomenys neskelbtini) apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus registrą (1 t., 103 b. l.). Teismas taip pat įvertino R. V. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas – iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. tėvai J. V. ir S. V. nėra įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, duomenų apie šią šeimą (duomenys neskelbtini) rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi. Be to, apylinkės teismas įvertino ir anksčiau taikytų poveikio priemonių veiksmingumą, R. V. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nors yra jauno amžiaus, nusikalstamų veikų padarymo metu jau buvo teistas 2 kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, po 2016 m. vasario 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo ir kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimo, nepaisant to, kad teismo posėdžio metu dėl netinkamo elgesio gailėjosi ir teigė, kad padarė išvadas, teismui pažadėjo daugiau taip nebesielgti, praėjus vos 7 dienoms vėl nusikalto. Taigi akivaizdu, kad nuteistajam R. V. taikytos švelnesnės bausmės rūšys ir priemonės – laisvės apribojimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (2016 m. vasario 2 d. baudžiamasis įsakymas ir 2016 m. vasario 12 d. nuosprendis) nebuvo pakankamos bausmės tikslams pasiekti. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai R. V. už BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą skyrė laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, už BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams, o už BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimą 4 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokios bausmės yra teisingos ir ne per griežtos, jų švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas ir taip nuteistajam R. V., taikydamas BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš anksčiau aptartų aplinkybių aišku, jog nuteistasis R. V., nepaisant apeliaciniame skunde deklaruojamų pažadų, savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog R. V. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam kitą bausmės rūšį ar atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Skunde nuteistasis R. V. akcentuoja, jog nori būti su šeima, kad jo mama serga, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi, remiantis apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoti, kad apeliantui paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, nėra objektyvaus pagrindo.

Dėl nuteistojo R. V. prašymo atleisti jį nuo bausmės pažymėtina, jog pagal BK 76 str. asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jei suserga sunkia nepagydoma liga. Kadangi apeliantas R. V. tokių duomenų nepateikė, jo prašymas negali būti tenkinamas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti skundžiamą nuosprendį, kaip prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.