- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Data
- 2008-07-31
- Bylos Nr.
- 1-36-783/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Nukentėjusysis
- N. L.
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis, Vytautas Kupcikevičius
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kupiškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis A. R. individualioje įmonėje, gyv. (duomenys neskelbtini) Kupiškyje, ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, teistas 2006 m. balandžio 27 d. Vilniaus m. apylinkės I teismo pagal LR BK 300 str. 1 d. 10 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjo 2006-10-16, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. S. 2006 m. birželio 17 d. apie 6 val. 20 min., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) Kupiškio m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 68 punkte nurodytą reikalavimą, vairuodamas automobilį AUDI-100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui – važiuojamojoje dalyje ėjusiai N. L., automobilio nestabdė ir jos neapvažiavo, nesuvaldęs automobilio, judėdamas įstrižai važiuojamosios dalies iš kairės į dešinę, dešinės pusės ratais užvažiavo ant dešinio bordiūro bei žaliosios vejos ir automobilio priekinės plokštumos kaire puse partrenkė pėsčiąją N. L., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 172, 173 punktuose nurodytus reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio metu patirtų sužalojimų N. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, jog išvakarėse su draugais vartojo alkoholį Kupiškio rajone, prie piliakalnio, parvežtas namo nusprendė pasiimti automobilį ir su juo pasivažinėti. Įvažiavęs į Atgimimo gatvę, staiga pamatė važiuojamąja dalimi einančią N. L., kurią bandė apvažiuoti automobiliu iš dešinės, užvažiavo ant bordiūro, tačiau kliūties neišvengė ir partrenkė pėsčiąją. Po eismo įvykio sustojo, paskambino į policiją, pranešė apie eismo įvykį ir sulaukė policijos pareigūnų. Gailisi sukėlęs eismo įvykį, dėl įvykio kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji N. L. parodė, jog 2006-06-17 ryte tempdama karutį, kuriame buvo gėlės, Atgimimo gatve ėjo į turgelį, kur planavo gėles pardavinėti. Beeidama pamatė staiga atvažinėjantį automobilį, kuris judėjo tiesiai į ją, užvažiavo ant bordiūro ir ją partrenkė. Ji nespėjo išvengti susidūrimo. Matė, kad automobilį vairavo jai iš matymo pažįstamas R. S., be jo, automobilyje buvo dar vienas asmuo. Po eismo įvykio R. S. ir tas kitas asmuo išlipo iš automobilio, R. S. nebuvo priėjęs. Pradėjo rinktis žmonės, atvyko policijos pareigūnai.
Liudytoja R. U. parodė, jog anksti ryte išgirdo trenksmą, pro verandos langą matė, jog įvyko eismo įvykis, buvo partrenkta moteris, traukusi karutį su gėlėmis. Išėjusi į kiemą matė ir netoli vaikščiojantį R. S..
Liudytojas A. G. parodė, jog anksti ryte išgirdo triukšmą gatvėje, pro verandos langą pamatė eismo įvykio metu partrenktą moterį, karutį, gėles. Skambino į policiją, tačiau pareigūnai informavo, jog apie įvykį pranešta. Išėjęs į gatvę matė du jaunuolius, iš kurių vienas buvo pasilenkęs prie nukentėjusiosios.
Liudytojas J. Š. parodė, jog ryte anksti skubėdamas į darbą išgirdo pokštelėjimą, išėjęs į gatvę pamatė gėles, automobilį, gulinčią sužalotą N. L., šalimais vaikščiojančius R. S. bei jam nepažįstamą vaikiną, kurie kalbėjo, kas dabar bus. Pažinojo R. S. kaip savo buvusį mokinį. Kas vairavo, nei R. S., nei tas kitas šalia buvęs asmuo, nekalbėjo. Paskambino greitajai medicinos pagalbai, atvyko policija.
Liudytojas J. S. parodė, jog 2006-06-17 rytą ėjo K. Žekonio gatve iš parduotuvės nusipirkęs cigarečių, kai pamatė sankryžoje atvažiuojantį automobilį, išgirdo du smūgius. Užėjęs pamatė partrenktą moterį, apgadintą automobilį. Matė, jog iš automobilio vairuotojo sėdynės išlipo R. S..
Liudytoja Vaida Č. S. parodė, jog ji 2006-06-17 ryte buvo eismo įvykyje, kuriame dalyvavo automobilis AUDI-100, buvo partrenkta N. L., įvykio vietoje matė R. S., N. P..
Liudytojas S. S. parodė, jog jis pirmas pagal policijos komisariato budėtojo nurodymą atvyko į eismo įvykio vietą, kur rado partrenktą moterį, R. S., dar vieną jaunuolį. Tiek R. S., tiek kitas jaunuolis teigė, jog jie nevairavo – nurodė, jog tas, kas vairavo, pabėgo.
Liudytojas P. J. patvirtino, jog eismo įvykio išvakarėse kartu su R. S. vartojo alkoholinius gėrimus.
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 19-29) matyti, jog automobilis AUDI-100, rastas Kupiškio m., Atgimimo g., važiuojamojoje dalyje, 1.4 m. atstumu nuo kairio priekinio rato ir 1.8 m. atstumu nuo galinio kairio rato iki važiuojamosios dalies skiriamosios juostos; važiuojamojoje dalyje užfiksuotas automobilio važiavimo pėdsakas, prasidedantis 1.3 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, automobilio krypties važiuojamojoje juostoje, jis tęsiasi 3.9 m ilgyje iki dešinio važiuojamosios dalies bordiūro, ant bordiūro yra užvažiavimo pėdsakai, toliau važiavimo pėdsakas tęsiasi 7 metrus žaliąja veja ir baigiasi 0.5 m dešiniau važiuojamosios dalies dešinio krašto, po to pėdsakas nukrypsta į kairę ir tęsiasi 8,6 m iki stovinčio automobilio AUDI-100; nurodyta, jog automobilio AUDI-100, krypties važiuojamojoje dalyje, 9,7 m atstumu ir 3,0 m pločiu išsibarstę gėlių žiedai, karutis rastas ant žaliosios vejos, 6,0 m ir 5,6 m atstumu važiuojamąją dalį skiriančios juostos, važiuojamosios dalies plotis – 9,0 m, automobilio AUDI-100, krypties važiuojamosios dalies plotis – 4,5 m. Ties įvažiavimu į kiemą rasti išsibarstę nukentėjusiosios asmeniniai daiktai, gėlės. Eismo įvykio apžiūros metu, apžiūrint transporto priemonę AUDI-100, buvo nuimti pirštų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių, kvapų pėdsakai, ant lipnios juostos nuimtos mikrodalelės (nuo vairuotojo ir priekinio keleivio sėdynių) Iš transporto priemonės apžiūros protokolų (T. 1, b.l. 30-36, 44-50) matyti, jog automobiliui AUDI-100, suskilęs priekinis bamperis, įlenktas variklio dangtis, kairėje pusėje išdužęs priekinis kairės pusės žibintas, sulenkta priekinio kairės pusės žibinto apdaila, suskilęs priekinis stiklas, pramušta priekinė dešinės pusės padanga sulankstytas priekinis dešinės pusės ratlankis. Iš papildomos automobilio apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 37-39) matyti, jog iš automobilio išimtas vairas, pavarų perjungimo svirtelė, sankabos ir stabdžių pedalų gumos. Iš karučio apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 51-53) matyti, jog karučiui nulaužta rankena, sulenktas dešinės pusės ratas, sulenktas viršutinis apvadas. Iš daiktų apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 56-58) matyti, jog buvo apžiūrėti nukentėjusiosios eismo įvykio metu turėti daiktai – gėlės, mobilusis telefonas, piniginė, šlepetės, skrybėlė, rankinė, 4 plastmasiniai kibirai, šie daiktai pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajai (T. 1, b.l. 59). Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1997/06 (05) matyti, jog N. L. buvo konstatuoti odos nubrozdinimai veide, galvos smegenų sukrėtimas, dešinio žastikaulio lūžis, abiejų blauzdikaulių ir šeivikaulių lūžis, dėl šių lūžių nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, sužalojimai galėjo atsirasti 2006-06-17 eismo įvykio metu. Iš daiktų pateikimo protokolo (T. 1, b.l. 61, 64) matyti, jog R. S. pateikė džinsines kelnes, sportinius batelius, šie daiktai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (T1, b.l. 62-63, 65-66). Iš daiktų pateikimo protokolo (T. 1, b.l. 67, 70) matyti, jog N. P. pateikė šortus, sportinius batelius, šie daiktai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (T1, b.l. 68-69, 71-72). Iš specialisto išvados Nr. 11-2027 (06) (T. 1, b.l. 77-80) matyti, jog ant lipnių juostų su mikrodalelėmis, nuimtomis nuo automobilio AUDI-100, vairuotojo ir priekinės keleivių sėdynių sėdimųjų dalių, nėra pluoštų iš N. P. šortų, tačiau rasta pašalinių vienodų (bendro grupinio priklausomumo) pilkai rudos spalvos poliesterinių pluoštų. Iš specialisto išvados Nr. 6047 (T. 1, b.l. 90-93), ją papildančios išvados Nr. 140-(5039)-IS1-3546 matyti, jog pirštų pėdsakai, rasti ant automobilio AUDI-100, vairuotojo durelių, nepriklauso nei N. P., nei R. S. Iš specialisto išvados Nr. 6048 (T. 1, b.l. 107-108) matyti, jog ant pateiktos pavarų svirties rankenėlės rasti moters biologiniai pėdsakai, kurie tinkamai identifikavimui, tačiau ant vairo, nesusidarius DNR amplikacijos produktams, negalima atsakyti, ar yra žmogaus biologinių pėdsakų. Iš specialisto išvados Nr. 115 (T. 1, b.l. 115-117) matyti, jog atlikus odorologinį tyrimą nustatyta, jog kvapų pėdsake, kuris buvo nuimtas nuo medžiaginės vairuotojo sėdynės, rastas R. S. kvapas, nuo medžiaginės galinės sėdynes – rastas N. P. kvapas. Iš specialisto išvados (T. 1, b.l. 123-126) matyti, jog atlikus trasologinį tyrimą nustatyta, kad automobilio AUDI-100, priekinio dešinio rato ratlankis ir padanga buvo pažeisti eismo įvykio metu užvažiavus ant dešinio bordiūro, šio rato dehermetizacija neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Iš ekspertizės akto Nr. 11-1576 (07) (T. 1, b.l. 135-137) ir ekspertizės akto Nr. 11-2807 (07) (T. 1, b.l. 138-141) matyti, jog atlikus kompleksinę teismo medicinos – eismo įvykio ekspertizę nustatyta, jog nukentėjusioji N. L. buvo partrenkta važiuojamojoje dalyje, ne arčiau 1,2 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto; tikėtina, jog automobilis AUDI-100, priekinio bamperio priekinės plokštumos kaire puse kontaktavo su vertikalioje padėtyje buvusios pėsčiosios N. L. blauzdomis, šio kontakto metu lūžo abu blauzdikauliai ir šeivikauliai, po ko nukentėjusioji buvo užmesta ant variklio dangčio ir dešine petimi atsitrenkė į automobilio priekinį stiklą, šio kontakto metu lūžo dešinio žastikaulio kaklelis, nukentėjusioji buvo numesta ant kelio dangos, dėl ko susidarė nubrozdinimai veide, buvo sukrėstos galvos smegenys; aprašant tikėtiną eismo įvykio mechanizmą, ekspertai nurodė, kad tikėtina, jog nesuvaldytas automobilis AUDI-100, judėjo įstrižai važiuojamosios dalies iš kairės į dešinę, dešinės pusės ratais užvažiavo ant dešinio bordiūro ir žalios vejos, priekinės plokštumos kaire puse partrenkė pėsčiąją, atsitrenkė į už pėsčiosios buvusį karutį bei nubloškė jį į priekį bei dešinę, po ko automobilis buvo sugrąžintas į važiuojamąją dalį ir sustabdytas. Ekspertai akte priėjo išvadą, jog automobilio AUDI-100, vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, jei laiku būtų stabdęs automobilį arba saugiai ją apvažiavęs, tai, kad jis to neatliko, techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio sąlyga, ekspertai taip pat priėjo išvadą, jog ir pėsčiosios veiksmai eiti važiuojamojoje dalyje, kur yra šaligatvis, techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Iš informacijos žurnalo išrašo (T. 1, b.l. 150-152) matyti, jog apie eismo įvykį policijai pranešta 2008-06-17 6.20, pranešė R. S. Iš medicinės apžiūros neblaivumui nustatyti akto Nr. 20 (T. 2, b.l. 75) matyti, jog apžiūros metu konstatuojama, jog R. S. yra neblaivus, iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. T-A 4461/06 (01) matyti, jog atlikus R. S. kraujo tyrimą, jame rastos 2,66 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR BPK 20 str., jie laikytini įrodymais.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. S., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio metu sukeltų sužalojimų kitam asmeniui sunkiai sutrikdyta sveikata, tai yra R. S. vairavo transporto priemonę neblaivus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 68 punkte nurodytą reikalavimą, vairuodamas šią transporto priemonę pažeidė KET 53, 172, 173 punktuose nurodytus reikalavimus, - būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, vairuodamas transporto priemonę pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, atsiradus kliūčiai ar įkūlus grėsmei eismo saugumui, privalėdamas sulėtinti greitį ar visiškai ją sustabdyti arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, - atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui – važiuojamojoje dalyje ėjusiai N. L., automobilio savalaikiai nestabdė ir jos neapvažiavo nesukeldamas jai pavojaus, nesuvaldė automobilio bei, judėdamas įstrižai važiuojamosios dalies iš kairės į dešinę, dešinės pusės ratais užvažiavo ant dešinio bordiūro, žaliosios vejos, bei automobilio priekinės plokštumos kaire puse partrenkė pėsčiąją N. L., ją sunkiai sužalodamas. Tarp šio kaltinamojo veikos ir eismo įvykio, jo metu sunkiai sutrikdytos nukentėjusiosios sveikatos, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo R. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 4 d.
Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog padaręs nusikalstamą veiką prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Nors valstybinis kaltintojas neprašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo, kadangi tai buvo padaryta nenuoširdžiai, kaltinamasis tai padarė priremtas byloje esamų svarių įrodymų, siekdamas išvengti griežtesnės bausmės, negalima su tokia prokuroro pozicija sutikti: kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos, kaltinamasis iškart po eismo įvykio, vykusio ikiteisminio tyrimo metu nedavė jokių parodymų, tai yra jo teisė ir už tai jam neturėtų būti taikomos vienos ar kitos sankcijos, pirmą kartą parodymus jis davė tik teisme, pripažindamas kaltę ir paaiškindamas eismo įvykio aplinkybes, kritiškai vertino savo elgesį, neslėpė esminių aplinkybių, kurios turėtų reikšmės jo veikos kvalifikavimui, nurodė, kad gailisi dėl padarytos veikos, paskutiniame žodyje dar kartą atsiprašė nukentėjusiosios, ir nors prokuroras teigia, kad tai jis padarė priremtas svarių įrodymų, negali būti pagrindu nepripažinti kaltinamojo prisipažinimo ir gailėjimusi lengvinančia aplinkybe. Tačiau teismas nepripažįsta atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl žalos atlyginimo – LR BK 59 str. 1 d. 3 p. numato, jog kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą: kaltinamasis iš dalies atlygino padarytą neturtinę žalą, 1000 Lt pervesdamas nukentėjusiajai, tačiau LR BK 59 str. 1 d. 3 p. reikalauja visos žalos arba, vadovaujantis protingumo teisingumo principais, bent žymios dalies žalos atlyginimo ar pašalinimo, ar bent susitarimo dėl žalos atlyginimo, tačiau nedidelės neturtinės žalos atlyginimas, kad ir savanoriškas žalos atlyginimas, negali būti pripažįstama lengvinančia aplinkybe, tačiau teismas parinkdamas bausmę ar bausmės rūšį, taip pat gali į tai atsižvelgti. Negalima sutikti su valstybinio kaltintojo pozicija, jog 1000 Lt dydžio dalinis žalos atlyginimas buvo padarytas prievarta, nes tokiu būdu tektų pripažinti, kad kiekvienas savanoriškas žalos atlyginimas yra prievartinis aktas, kiekvienu atveju asmuo, atlyginantis žalą ar dalį žalos siekia nukentėjusiajam kompensuoti patirtą žalą, tuo pačiu siekia ir sušvelninti savo padėtį, tuo labiau, kad nors valstybinis kaltintojas ir teigė, jog tai prievartinis aktas, tačiau nepaaiškino, kokiu būdu kaltinamasis buvo priverstas iš dalies atlyginti žalą. Teismas taip pat nesutinka ir su kaltinamojo gynėjo pozicija, kad lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažįstama tai, jog kaltinamasis suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitai aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių: Kelių eismo taisyklių XXX taisyklių skirsnis „Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui“, būtent 269.2, 269.3 punktuose nurodyti reikalavimai, jog kaltinamasis turi imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą, nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Kaip matyti iš įvykio aplinkybių, kaltinamasis savo pareigą, kaip eismo dalyvis, atliko. Pareigos atlikimas teisinėje valstybėje negali būti pripažįstama kaip lengvinanti aplinkybė, priešingai, jei jis to nebūtų atlikęs, tai būtų atsakęs įstatymo nustatyta tvarka už pagalbos nesuteikimą nukentėjusiajai, kai jai yra iškilęs pavojus nukentėjusiosios gyvybei.
Teismas, skirdamas kaltinamajam R. S. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas baigtas neatsargus nusikaltimas (LR BK 11 str., 16 str.), kuriuo pažeistas transporto eismo saugumas, į kaltės formą – nusikalstamą nerūpestingumą (LR BK 16 str. 3 d.), tai yra privalėdamas laiku pastebėti ir atitinkamai reaguoti į kelyje susiklosčiusią situaciją, nenumatė, kad jo toks elgesys apvažinėjant nukentėjusiąją iš dešinės, kai yra kelio elementai, trukdantys tai daryti (bordiūras), gali sukelti pavojų nukentėjusiosios sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, eismo įvykį sukėlė neblaivus (sunkus girtumo laipsnis), taip pat atsižvelgia į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, sužalojimo pobūdį; į kaltinamojo asmenybę: nors nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau kadangi jis padarė neatsargų nusikaltimą, jis nelaikomas recidyvistu (LR BK 27 str. 1 d.), yra jauno amžiaus, dirbantis, pateikė charakteristiką, jog A. R. individualioje įmonėje, kurioje dirba vadybininku, užsirekomendavo kaip stropus darbuotojas, bendrovė jį charakterizuoja teigiamai, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia ir į tai, kad atlygino 1000 Lt neturtinės žalos, nėra sunkinančių aplinkybių, po 2006-06-17 sukelto eismo įvykio nebuvo baustas nei administracine, nei baudžiamąja tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga jam skirti laisvės atėmimo bausmę, sankcijos vidurkio ribose. Kadangi kaltinamasis yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymo, prieš tai buvo baustas nesunkiu tyčiniu nusikaltimu, kuris yra ne vienarūšis su naujai padaryta veika, bausmę yra atlikęs (paskirta bauda sumokėta), kaltinamasis po 2006-06-17 nėra padaręs administracinių teisės pažeidimų, nėra baustas baudžiamąja tvarka, yra charakterizuojamas teigiamai, manoma, kad kaltinamasis išvadas padarė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam, nors ir nėra išnykęs teistumas už ankstesnę nusikalstamą veiką, taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nustatant tam tikrus įpareigojimus. Taip pat, įvertinus tai, jog R. S. nusikalto naudodamasis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, jis vairuodamas transporto priemonę, grubiai pažeidė kelių eismo taisykles, ją vairuodamas būdamas neblaivus (sunkus girtumo laipsnis), jam taip pat yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (LR BK 67 str., 68 str.), terminą nustatant maksimaliam laikui.
Nukentėjusioji N. L. pareiškė civilinį ieškinį, prašo iš AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamojo R. S. priteisti solidariai 63425,33 Lt turtinės žalos bei iš kaltinamojo R. S. 498 273,60 Lt neturtinės žalos. Nurodo, jog turtinę žalą sudaro išlaidos gydymui, reabilitacijai: nuo 2006-06-17 iki 2006-07-03 gydėsi VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje, buvo daromos net 8 operacijos. Per tą laiką ją ligoninėje lankė sūnūs, jų žmonos, šių asmenų kiekvienam atvažiavimui ji sumokėdavo po 100 litų, viso buvo atvažiavę 16 kartų (1600 litų). Teigia, jog su sūnumi, kuris buvo kaip lydintis asmuo, nuo 2007-08-15 iki 2007-09-06 lankėsi Ukrainos Respublikos Jaltos „Sveikatingumo komplekse“, kur atliko reabilitacinę programą, tam išleido 30 000 litų. Be to, iki sužalojimo turgelyje kovo –lapkričio mėnesiai pardavinėdavo gėles, jos mėnesinės pajamos buvo apie 1000 litų, kadangi po sužalojimo to negalėjo daryti, ji patyrė 28 000 litų nuostolių. Eismo įvykio metu nepataisomai buvo sugadintas vežimėlis, dėl jo patyrė 700 litų materialinę žalą, vaistams išleido 4231 Lt (vaistų pirkimo čekius pateikė AB „Lietuvos draudimas“ ). Viso patyrė 64 451 Lt turtinės žalos, AB „Lietuvos draudimas“ yra atlyginęs 1025,67 Lt. Dėl neturtinės žalos ji reiškė 500 000 litų, tačiau kadangi AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 1726,40 Lt, likusią žalą prašo priteisti iš kaltinamojo R. S., nurodo, kad neturtinę žalą sudaro dėl kaltinamojo R. S. nusikalstamų veiksmų kilusios pasekmės – jai buvo padarytos 8 operacijos, dėl to ilgai jautė skausmą, gydėsi, negalėjo tinkamai bendrauti su šeima, artimaisiais, giminaičiais, pažįstamais, buvo sužlugdytas jos verslas, dėl ko labai pergyveno ir pergyvena dabar, pasijuto nelaiminga, pažeminta, pakriko savijauta, pablogėjo psichinė būklė, pasidarė nervinga, jautri, dar ir dabar jaučia skausmus, gyvena nepilnavertį gyvenimą. Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodo, kad nukentėjusioji kreipėsi į draudimo bendrovę, pateikė įrodymus, patvirtinančius padarytą žalą, draudimo bendrovė, remdamasi gydytojo eksperto išvada dėl padaryto sužalojimo, pateiktų įrodymų sietinumą su padaryta žala, ir atlygino įrodymais pagrįstą turtinę žalą, tai yra 1025,67 Lt, bei išmokėjo neturtinės žalos maksimumą – 500 eurų, arba 1726, 40 Lt. Kaltinamasis R. S., jo gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius taip pat nesutinka su tokio dydžio ieškiniais, mano, kad dėl turtinės žalos dydžio padarymo ieškovei, tai yra nukentėjusiajai N. L., turėtų būti pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, atitinkamai pasielgta ir su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nenustačius turtinės žalos padarymo masto, negalima nustatyti ir neturtinės žalos dydžio, kadangi vienas iš kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra padarytos turtinės žalos dydis. Ieškinys tenkinamas iš dalies. Nustatyta, kad po pirmo teismo posėdžio nukentėjusioji kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, apdraudusią kaltinamojo R. S. civilinę atsakomybę, pateikė dokumentus, pagrindžiančius jos padarytą žalą, draudikas išmokėjo dalį patirtos žalos, kitoje dalyje prašymą netenkino, nurodęs, jog iš pateiktų duomenų nematyti, kad pateikti žalą patvirtinantys dokumentai yra susiję su sužalojimu, nurodė, kad tolimesnio bylos administravimui būtina asmens sveikatos kortelė su gydytojo įrašais, diagnozė, įvardinti traumas liekamieji požymiai ir vaistų paskyrimai, lyg pripažindami, kad bylos administravimas nėra baigtas ir nukentėjusiajai pateikus papildomus dokumentus, turtinė žala gali būti perskaičiuojama. Kadangi teismas, neatidėjęs bylos posėdžio bei nepareikalavęs papildomų dokumentų, nukentėjusiajai nepateikus papildomų įrodymų, negali apskaičiuoti padarytos turtinės žalos dydžio ir atitinkamai išspręsti civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos, susijusios tiek su gydymui išleistų lėšų išieškojimo, tiek ir su kita turtine žala, civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.). Dėl neturtinės žalos. Kadangi nukentėjusiajai draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ atlygino maksimalią neturtinės žalos dydį (2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 5 p., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2007-06-11) – 500 eurų, arba 1726,40 Lt, nukentėjusioji prašo iš kaltinamojo R. S. priteisti 498 273,60 Lt. Nors kaltinamojo gynėjas advokatas V. Kupcikevičius prašo taip pat pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, dėl dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes nežinomas tikslus turtinės žalos, padarytos nukentėjusiajai, dydis, tačiau įvertinus tai, kad nusikalstama veika padaryta ne nuosavybei, o žmogaus sveikatai, materialinio pobūdžio pasekmės neturėtų būti sietinos su neturtinės žalos dydžio nustatymu, ir teismas toje dalyje sprendžia ieškinį iš esmės. Remiantis LR CK 6.250 str. 1 d. numato, jog neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, LR CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismo nustatyta, jog nukentėjusiajai N. L. sveikata buvo sutrikdyta nusikalstamais kaltinamojo R. S. veiksmais, ir nukentėjusioji turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos N. L. mastą, dydį, pripažįsta, jog nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų (abiejų blauzdų kaulų lūžių, dešinio žastikaulio kaklelio lūžimo) patyrė didelius nepatogumus, ilgą laiką negalėjo savarankiškai judėti, ilgą laiką buvo gydoma nuo patirtų sužalojimų, jos sveikata 2006-09-07 – 2006-09-27 buvo atstatinėjama Likėnų reabilitacinėje ligoninėje, iš medicininių procedūrų knygelės matyti, jog šioje ligoninėje N. L. juda vežimėliu, jai buvo atliekamos kineziterapijos, ergoterapijos, el.purvo aplikacijos, fizioterapijos, elektrinės raumenų stimuliacijos procedūros, masažas, be to, dėl sužalojimo N. L. buvo iškilęs pavojus gyvybei, be to, N. L. yra virš 60 metų, natūralu, kad rūpestis dėl sveikatos yra suprantamas ir tokio amžiaus žmonės į sveikatos būklę reaguoja jautriau nei jaunesnio amžiaus asmenys, labiau pergyvena dėl liekamųjų pasekmių. Nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, sveikatos problemų neturi, turi savarankiškas pajamas, apie savo turtinę padėtį duomenų nepateikė, teismas mano, jog kaltinamojo turtinė padėtis negali būti pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį, tuo labiau, jog kaltinamasis automobilį vairavo neblaivus (sunkus girtumo laipsnis), tuo šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jį vairuodamas elgėsi nusikalstamai nerūpestingai. Tačiau vertindamas, kokio dydžio neturtinė žala padaryta, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo padaryta veika yra priskiriama prie neatsargių nusikalstamų veikų, į kaltės formą, ir teismas mano, jog N. L. padaryta neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra 35 000 Lt. Kadangi nukentėjusioji ir pati pažeidė Kelių eismo taisykles - ėjo važiuojamąja dalimi, kur yra šaligatvis, kas prieštarauja Kelių eismo taisyklių 81 punkte nurodytą reikalavimą, neturtinės žalos dydis mažinamas 1000 Lt, pripažįstama, jog šis pažeidimas neturėjo lemiamos reikšmės eismo įvykiui kilti, ir negali būti mažinamas žymia verte, todėl nustatoma 34000 Lt padaryta neturtinė žala. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai yra atlyginęs 1726,40 Lt, pats kaltinamasis iki teismo posėdžio nukentėjusiajai atlygino 1000 Lt (pateikė mokėjimo pervedimą), iš kaltinamojo priteisiama 31 273,60 Lt neturtinės žalos. Tuo pačiu pripažįstama, kad nukentėjusiosios N. L. prašoma iš kaltinamojo priteisti 498 273,60 Lt neatitinka padarytos jai neturtinės žalos dydžio, tokios neturtinės žalos priteisimas neatitiktų ir protingumo, teisingumo kriterijus.
Daiktai, išimti proceso metu, automobilis, karutis, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinami teisėtiems savininkams (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Vadovaujantis LR BPK 103 str. 6 p., 105 str., iš kaltinamojo R. S. išieškoma valstybei 24 Lt proceso ( pašto ) išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. ir paskirti laisvės atėmimą 2 m. 4 mėn. (dvejiems metams keturiems mėnesiams).
Remiantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. 6 mėn. (dviejų metų šešių mėnesių) metų laikotarpiui, įpareigojant R. S. be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Remiantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., taikyti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, bei R. S. uždrausti 3 m. (trejų metų) laikotarpiui vairuoti kelių transporto priemones.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą R. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Pripažinti N. L. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio šioje dalyje perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareikštą N. L., tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. S. 31 273, 60 Lt (trisdešimt vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt tris litus 60 ct) neturtinės žalos, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Daiktą – karutį, saugomą Kupiškio rajono PK komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai N. L..
Daiktus – automobilio AUDI-100, dešinės pusės priekinį ratą su padanga, pedalų gumas, vairą, pavarų svirties rankenėlę, R. S. džinsines kelnes, sportinius batelius grąžinti R. S., N. P. šortus, sportinius batelius – N. P..
Automobilį AUDI-100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „Irolanas“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti automobilio savininkui R. S..
Išieškoti iš nuteistojo R. S. valstybei 24 Lt proceso (pašto) išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.