Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gruzinas, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respub­li­kos baudžia­mo­­jo kodek­­so (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. T. 2016 m. balandžio 19-20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, neteisėtai, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, išvengdamas patikrinimo pasienio kontrolės punkte, neturėdamas asmens dokumento, suteikiančio teisę teisėtai pereiti valstybės sieną, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Kaltinamojo L. T. parodymais (b. l. 49-51), kuriuose jis savo kaltę pripažino. Paaiš­kino, kad 2016 m. balandžio 7 d. atskrido iš Tbilisio į Minską. Su savimi turėjo Gruzijos pilie­čio pasą, kuriame nebuvo Šengeno valstybių vizos. Žino, kad vykstant per valstybės sieną reikia turė­ti asmens tapatybės dokumentą su Šengeno valstybių viza. Į Minską atskrido turėdamas tikslą Lenkijoje paprašyti politinio prieglobsčio. Terespolio pasienio kontrolės punkte kreipėsi dėl politi­nio prieglobsčio suteikimo, tačiau į Lenkijos Respubliką nebuvo įleistas, tai pažymėjo jo pase. Į Lenkijos Respublikos pareigūnus kreipėsi tris kartus, kad būtų įleistas į šalį. Būdamas Baltarusijoje, išanalizavęs žemėlapį, žinojo, kad kairėje pusėje yra valstybės siena su Lietuvos Respublika, o deši­nė­­je pusėje – su Lenkijos Respublika. 2016-04-13 atvyko prie Baltarusijos–Lietuvos valstybės sienos tikslu prašyti politinio prieglobsčio. Lietuvos pasieniečiai jam išdavė lapelį, pareigūnas pasa­kė, kad jo neįleidžia į Lietuvą ir reikia grįžti atgal. Suprato, kad Lietuvos Respublikoje jam politinis prieglobstis nebus suteiktas. Kai neįleido į šalį, grįžo atgal į Minską ir nusprendė važiuoti atgal į Lietuvą. Susirado nepažįstamą asmenį, kuris jį krovininiu automobiliu atvežė netoli Lietuvos vals­ty­­­­­­bės sienos ir pasakė, kad reikės eiti tiesiai apie 30-40 min. Jis ėjo mišku, vėliau priėjo asfal­tuo­tą kelią, matė važiuojančius automobilius su Lietuvos valstybinio numerio ženklais. Suprato, kad jau yra Lietuvoje. Susistabdęs pakeleivingą automobilį paprašė, kad nuvežtų į Vilnių. Iš Vilniaus vyko į Kauną, po to į Marijampolę, turėdamas tikslą nuvykti iki valstybės sienos su Lenkija, po to vykti toliau į Vokietiją. Kokioje vietoje tiksliai perėjo valstybės sieną nežino, tai galėjo būti 2016 m. balan­­džio 19-20 d. Jam nebuvo svarbu, kur prašyti politinio prieglob­s­čio, buvo nusprendęs keliauti, kol sulaikys ir tuomet prašyti prieglobsčio. Būdamas Kaune, Vilniuje jokioje valstybinėje instituci­jo­je prieglobsčio neprašė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) pareigūno A. K. parodymais (b. l. 13-14), iš kurių matyti, kad 2016-04-20 apie 15 val. Kalvarijos sav. Salaperaugio k., pasienio ruože, degalinės kavinėje, buvo sulai­kytas Gruzijos pilietis L. T., gim. (duomenys neskelbtini). Jo pase nebuvo Šengeno vizos, sutei­kiančios teisę legaliai atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, todėl asmuo buvo pristatytas į Kalva­rijos užkar­dą. Jis paaiš­ki­no, kad Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto nelegaliai, iš Balta­­rusijos į Lietu­vą, apeidamas pasie­nio kontrolės punktą, konkrečiai kurio­je vietoje paaiškinti nega­lėjo. Jo pase buvo 2016-04-13 atvykimo spaudas, kuriame nurodyta, kad minėtas asmuo per Lavo­riškių PKP nebu­­vo įleistas. Jis nei raštu, nei žodžiu politinio prieglobsčio neprašė.

VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus raštu Nr. (21/20)-12-1853 (b. l. 10-11), iš kurio matyti, kad VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos PKP 2016-04-13 apie 16.55 val. į Lietu­vos Respublikos teri­to­­riją (Šengeno erdvę) nebuvo įleistas Gruzijos pilietis L. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam vadovaujantis Šenge­no sienų kodekso nuostatomis buvo surašytas Atsisa­ky­­­mas leisti atvykti kertant sieną. L. T. prašymo suteikti prieglobstį nepateikė, jo atžvil­­giu prieglobsčio procedūra nebuvo pradėta.

Apžiūros protokolu (b. l. 21-28), kuriuo apžiūrėtas Gruzijos piliečio pasas Nr. 15BA17969, išduo­tas L. T., gim. 1979-12-17. Paso 4 puslapyje yra Lavoriškių PKP 2016-04-13 spaudas, prie kurio yra įrašas „C“, kas reiškia, kad asmuo buvo neįleistas į šalį, kadangi neturėjo Šengeno valstybių vizos. 5-6 puslapiuose yra Terespolio PKP 2016-04-09, 2016-04-10 ir 2016-04-11 spaudai, kurie yra nubraukti ir padaryti įrašai „C“. 48 puslapyje yra Baltarusijos Respublikos pasieniečių spaudai. Šengeno valstybių vizos nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad L. T. kaltė pa­da­­rius jam inkri­­mi­­­nuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl jo padaryta nu­si­­kal­stama vei­ka teisin­­­­­gai kvali­fi­kuo­ta pa­gal BK 291 straipsnio 1 dalį.

Už BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikals­ta­mos veikos padarymą gali būti skiria­ma bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skir­­­­­­­­­­ti areštą. Kaltina­ma­sis sutin­ka, kad procesas būtų už­­baigtas teis­mo bau­džia­­muo­­­­­ju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 68-71).

Kaltinamasis L. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę leng­vi­­nančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įsta­­ty­­­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsa­komybę sunki­nančių aplin­­­­­ky­bių nėra.

L. T. Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 66), nebaustas admi­nis­tracine tvarka (b. l. 67).

At­si­­žvelg­da­mas į tai, kad L. T. yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, paja­mų neturi ir realiai baudos sumokėti negali, teismas spren­­džia, kad proku­­­­rorės siūloma bausmė – areštas, ku­rio trukmė nu­statytina mažesnė negu vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis), yra tinkama bausmė kaltina­ma­jam (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisi­pa­­­žino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. balandžio 20 d. (BK 66 straips­nis).

Kaltinamasis sulaikytas ir suimtas dėl nusikaltimo, susijusio su neteisėtu vykimu per valsty­bės sieną, toliau vyko į kitą valstybę, Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi, būdamas laisvas gali išvyk­­­ti iš Lietuvos, pasislėpti ir ven­gti bausmės at­likimo, todėl švelnesnėmis kardo­mo­­sio­mis priemo­­­­­­­nėmis tei­smas nemato galimybės už­tik­rinti baudžiamojo įsakymo įvykdymo (Lietuvos Respub­­­li­kos baudžiamojo proceso ko­dek­so (toliau – BPK) 119 straip­s­­nis), kardomoji priemonė – suė­mi­­mas kaltinamajam paliktina galioti iki baudžiamo­jo įsakymo vykdymo pradžios, bet ne ilgiau nei iki bausmės pabaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nusta­tyti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti L. T. laikinajame sulaiky­me ir suėmime išbū­tą laiką nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki bau­­džiamojo įsakymo įsitei­sė­ji­mo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną pri­ly­gi­nant vie­nai arešto parai.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, bet ne ilgiau nei iki bausmės pabaigos.

Išaiškinti L. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžia­muo­ju įsaky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Laz­di­jų rajo­no apylinkės teismui prašymą reikalauda­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reika­­laujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgis teisi­nės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas bau­džia­muoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagri­nė­­jimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vyk­do­­mas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžia­masis įsa­ky­mas neskundžia­mas.