- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-24
- Bylos Nr.
- e2-7047-446/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00811-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės GF bankas
- Atsakovas
- T. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
- 3.2.6.6.3Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarka
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės GF bankas ieškinį atsakovui T. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė GF bankas teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo T. Š. 6 750 Eur negrąžinto kredito, 2 090,39 Eur sandorio sudarymo mokesčio, 2 268 Eur tvarkymo mokesčio, 267,07 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, 1 934,70 Eur nuostolių, 17,28 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovui T. Š. teisėjos rezoliucija buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo ieškinio nuorašo įteikimo dienos pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – šeimos nariui, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2019 m. lapkričio 19 d. pagal vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sandoris) suteikė atsakovui 6 750 Eur kreditą iki 2027 m. sausio 17 d. Sandoriu taip pat nustatytas 607,50 Eur sandorio sudarymo mokestis, 1482,89 Eur draudimo mokestis, viso finansuojama suma pagal Sandorį sudarė 8840,39 Eur. Sandoriu šalys taip pat susitarė dėl 8 procentų metinės palūkanų normos, 22,9 procentų bendros vartojimo kredito kainos metinės normos ir 0,05 procentų delspinigių. Atsakovas suteiktą kreditą įsipareigojo grąžinti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, kartu mokėdamas Sandoryje nustatytas sutartines metines palūkanas. Kaip nurodė ieškovė, atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. gegužės 19 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir apie tai informavo atsakovą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.881 straipsnį, kredito gavėjas privalo grąžinti kreditoriui gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu; arba kreditus, įskaitant einamosios sąskaitos kreditą, bendrosios vienkartinės sumos kreditą ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiamą kreditą (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sandoriu 1 atsakovas įsipareigojo grąžinti vartojimo sutarties sumą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo nepateikė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinas 6 750 dydžio negrąžintas kreditas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 090,39 Eur Sandorio sudarymo mokesčio. Sandorio bendrųjų sąlygų 1.5 punkte sandorio sudarymo mokestis apibrėžiamas kaip kliento bendrovei mokamas mokestis už kliento asmens duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, surinktų duomenų apdorojimą, taip pat trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, būtinas sandoriui sudaryti, įskaitant ir kliento įsipareigojimų bendrovei vykdymo rizikos valdymo paslaugas, vienkartines Sandorio sudarymo išlaidas. Kaip matyti iš pateikto apibrėžimo, Sandorio sudarymo mokestis yra vienkartinis mokestis, padengiantis ieškovės išlaidas, patirtas iki sandorio sudarymo, jo dydis nepriklauso nuo to, ar klientas tinkamai vykdo sutartines prievoles ir yra žinomas iš anksto. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, byloje nesant duomenų apie tai kad atsakovas sumokėjo ieškovei Sandorio sudarymo mokestį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 090,39 Eur Sandorio sudarymo mokesčio tenkinamas.
Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 268 Eur tvarkymo mokesčio. Pagal Sandorio bendrųjų sąlygų 1.6 punktą, mėnesinis tvarkymo mokestis – tai kliento bendrovei mokamas mokestis už Sandorio priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Kaip matyti, tvarkymo mokestis yra kliento mokamas už konkrečius ieškovės atliekamus veiksmus, susijusius su įmokų paskirstymu. Nustatyta, kad tarp šalių sudaryta sutartis buvo ieškovės nutraukta 2020 m. gegužės 19 d. Ieškovė prašo priteisti mėnesinį tvarkymo mokestį, paskaičiuotą iki 2020 m. gegužės 17 d., t. y. iki dienos, kai atsakovas turėjo atlikti paskutinį mokėjimą pagal Sandorį. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti mėnesinį tvarkymo mokestį už laikotarpį po Sandorio nutraukimo yra nepagrįstas, kadangi po Sandorio nutraukimo ieškovė įmokų paskirstymo neatliko. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl tvarkymo mokesčio priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 108 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio už laikotarpį iki Sandorio nutraukimo.
Šalys sutarties finansavimo sandoryje susitarė dėl 8 procentų dydžio sutartinių metinių palūkanų. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 267,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. gegužės 17 d., ir 1 934,70 Eur nuostolių (negautų pajamų)
Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).
Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 267,07 Eur sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 19 d.) ir 1 934,70 Eur paskaičiuotų nuostolių (mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų) po sutarties nutraukimo.
Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (CK 6.70 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 17,28 Eur delspinigių.
Jeigu kreditorius dėl prievolės pažeidimo patiria nuostolių, tai išieškotinos netesybos (šiuo atveju delspinigiai) visais atvejais turi būti įskaitomos į bendrus nuostolius ir kreditorius gali išieškoti nuostolius tik tiek, kiek jų nepadengia išieškotos netesybos. CK numato tik vieną netesybų rūšį – įskaitines netesybas. Ši norma yra imperatyvi, todėl šalys negali susitarti dėl baudinių netesybų, t. y., kad bus išieškomos ir netesybos, ir visi nuostoliai. Kasacinės instancijos teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat nurodė, kad reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti ir delspinigius (netesybas), ir nuostolius, todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovės prašomi priteisti 17,28 Eur dydžio delspinigiai yra įskaitomi į nuostolius (1 934,70 Eur) ir papildomai iš atsakovo nepriteisiami.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro žyminis mokestis, kurį ji sumokėjo paduodant ieškinį teismui – 300 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiamas žyminis mokestis, paskaičiuotas nuo patenkintų reikalavimų dalies 250,88 Eur (6 750 + 2 090,39 + 108 + 267,07 + 1 934,70 = 11 150,16 x 3% x 75 % = 250,88).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei GF bankas, juridinio asmens kodas 300515252, 6 750 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) negrąžinto kredito, 2 090,39 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt eurų 39 ct) sandorio sudarymo mokesčio, 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) mėnesinio tvarkymo mokesčio, 267,07 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 07 ct) sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 1934,70 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt keturis eurus 70 ct) nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. birželio 3 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 250,88 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.