- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- T-190-348/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- A. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko,
teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko M. Ž. teikimą dėl nuteistajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. M. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 5 ir 7 punktus, 105 straipsnio 5, 8, 12 punktus, 118 straipsnio 1 ir 2 dalis, 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 2 dalį bei 272 straipsnio 2 ir 3 dalis laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Bausmę paskirta atlikti kalėjime.
2. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 27 d. nutartimi iš Vilniaus apygardos teismo 2001 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio pašalinta nusikalstama veika pagal BK 105 straipsnį kvalifikuojantį požymį – 12 punktas, likusioje dalyje prašymas dėl veikų kvalifikavimo pakeitimo ir paskirtos bausmės sušvelninimo atmestas.
3. Bausmės pradžia – 2000 m. spalio 15 d. Bausmės pabaiga – iki gyvos galvos.
4. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko teikimas dėl nuteistajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
4.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyko 2021 m. gruodžio 7 d. iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo. Adaptacijos laikotarpiu nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiau atvirto tipo, lengvosios grupės sąlygomis. Nuo 2022 m. balandžio 4 d. vykdo individualią veiklą – medžio gaminiai (drožinėjimas). Nuo 2022 m. liepos 22 d. nuteistasis yra užregistravęs individualios veiklos vykdymą Sodros sistemoje. Nuteistojo nuostata į darbą yra teigiama, motyvuotas dirbti, darbo pobūdžiui neišrankus. Terminuotos bausmės paskyrimo atveju – po jos atlikimo planuoja tęsti individualią veiklą.
4.2. Bausmės atlikimo metu A. M. 10 kartų pažeidė nustatytą tvarką ir buvo baustas už pažeidimus. Paskutinį kartą įkalinimo įstaigos tvarką pažeidė 2019 m. liepos 16 d. (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas), 13 kartų skatintas, paskutinį kartą 2024 m. sausio 24 d. (už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje).
4.3. Pokalbio metu nuteistasis nurodo, jog iki laisvės atėmimo jo pagrindinis pajamų šaltinis buvo iš vykdomų nusikaltimų gaunamos pajamos, finansiškai buvo remiamas tėvų. Iš darbinių santykių gaunamos lėšos buvo nepastovios. Nuteistasis pripažįsta, kad dalį įvykdytų nusikaltimų įtakojo bendravimas su draugais taip pat darančiais nusikaltimus. Negauta duomenų, jog A. M. susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais, kurie būtų susiję su specifiniais veiksniais. Pagal vykdomuosius dokumentus išieškota 2046 Eur.
4.4. Nuteistasis nurodo, jog didžioji dalis smurtinių nusikaltimų buvo atlikta apsvaigus nuo alkoholio. Įkaltinimo įstaigoje nefiksuota apsvaigimo nuo alkoholio ar jo surogatų. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime nuteistasis dalyvavo įvairiose specialistų organizuojamose pozityvaus užimtumo veiklose, kurių tikslas skatinti ir motyvuoti asmenį ieškoti tinkamų laisvalaikio praleidimo būdų gyvenant ir nedarant teisės pažeidimų.
4.5. Teikime nurodoma, jog nuteistasis kalbėdamas apie įvykdytas nusikalstamas veikas, kaltę pripažįsta, atsakomybę prisiima. Asmens situacijos bei savęs analizė paviršutiniška, buitinio lygmens. A. M. yra ne kartą naudojęs smurtą – teistas už smurto (išžaginimas, žmogžudystė, plėšimas) naudojimą kitų asmenų atžvilgiu. Nuteistasis neigia savitvardos ir impulsų kontrolės problemas, tačiau padaryti nusikaltimai yra itin žiaurūs, pavojingi, sukėlę labai sunkias neigiamas pasekmes. Nuteistajam būdingas nenutrūkstamas dalyvavimas nusikalstamoje veikloje. Du kartus atlikęs laisvės atėmimo bausmę iš savo klaidų nepasimokė – tęsė nusikalstamas veikas. Dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę prisiima, tačiau ieško pateisinančių aplinkybių, daugiau kaltina savo jauną ir nebrandų amžių. Įkalinimo metu smurtinio elgesio ar agresyvaus elgesio nefiksuota. Nuteistojo mąstymas išskirtiniu konkretumu bei nelankstumu nepasižymi – geba įsisavinti bei pritaikyti naują informaciją, stengiasi išklausyti ir priimti kitų asmenų nuomonę, tačiau dažnai lieka prie savo pamąstymų.
4.6. Nuteistasis tęsia individualią kūrybinę veiklą. Stebima aukšta motyvacija veiklos tęstinumui. Nuteistasis laikotarpyje nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. dalyvavo 45 pozityvaus užimtumo užsiėmimuose bei renginiuose. 2024 m. rugsėjo 27 d. atliktu pakartotiniu, vertinimu, taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatomi devyni statiniai ir devyniolika dinaminių kriminogeninių veiksnių bei du apsauginiai veiksniai (individuali veikla įkalinimo įstaigoje, artimųjų parama bei palaikymas).
5. Teismo posėdyje Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atstovei pagarsinus teikimą, nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti. Prokurorė prašė teikimą atmesti.
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko M. Ž. teikimas netenkinamas
Šalies argumentai
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dydį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. M. atitinka BVK 88 straipsnyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. atlikęs įstatymo nustatytą privalomą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę (bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2000 m. spalio 15 d. nuteistasis yra atlikęs kiek daugiau nei dvidešimt keturis metus laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos). Nuteistasis A. M. laisvės atėmimo vietų įstaigai pateikė prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, vien šių formalių kriterijų nustatymo nepakanka. Teismas privalo įvertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo ir bausmės atlikimo metu, padarytos žalos ar reikšmingos jos dalies atlyginimą nukentėjusiesiems, bei jo norą ir dedamas pastangas tinkamai prisitaikyti prie visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių.
8. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis A. M. nuo 2022 m. liepos 22 d. yra užsiregistravęs individualios veiklos valdymą Sodros sistemoje. Nuteistojo individuali kūrybinė veikla nėra prilyginta darbinei veiklai. Stebima aukšta motyvacija veiklos tęstinumui. Nuteistasis laikotarpyje nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. dalyvavo 45 pozityvaus užimtumo užsiėmimuose bei renginiuose, kas leidžia manyti, jog nuteistasis stengiasi užsiimti teigiama veikla. Nuteistasis A. M. nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 13 kartų paskatintas. Nors nuteistojo asmens byloje esantys duomenys leidžia manyti, jog nuteistasis stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, tam tikras teigiamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nėra absoliuti sąlyga, galinti tiesiogiai įtakoti teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti jo elgesį bausmės atlikimo metu.
9. Nuteistasis A. M. iš dalies vykdo individualios socialinės reabilitacijos planą, kuris 2022 m. sausio 11 d. ir 2023 m. birželio 27 d. papildytas. Tačiau iš 2024 m. rugsėjo 27 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vertinimo metu negauta informacijos apie dalyvavimą Resocializacijos skyriaus psichologų rengiamuose užsiėmimuose skirtuose problemų su pykčio valdymu bei smurto apraiškomis analizei bei sprendimui; Resocializacijos skyriaus psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, siekiant spręsti problemas susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu; Resocializacijos skyriaus psichologų rengiamuose užsiėmimuose skirtuose asmens savianalizės įgūdžių gerinimui; Resocializacijos skyriaus psichologų konsultacijose siekiant spręsti problemas susijusias su mąstymu bei elgesiu (dėl impulsyvaus bei agresyvaus elgesio savitvardos problemų, taip pat problemų sprendimo įgūdžių bei pasekmių suvokimo stokos; Resocializacijos skyriaus psichologų organizuojamuose „Socialinių įgūdžių lavinimo programoje“. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo daromą teigiamą pažangą keičiant savo elgesį tinkama linkme, svarbu įvertinti nuteistojo elgesio rizikos vertinimą. 2022 m. gruodžio 9 d., 2022 m. kovo 10 d. A. M. nustatyta didelė nusikalstamo elgesio rizika, taikant OASys metodiką, o 2022 m. rugpjūčio 29 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki vidutinės, tačiau pakartotinai 2024 m. rugsėjo 27 d. atlikus vertinimą, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko ta pati, t. y. vidutinė, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad išimtinai nuteistojo elgesys teigiama linkme nekito. Juolab, įvertinus tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bei jos dinamika lyginant su paskutiniojo vertinimo rezultatais, išliko nepakitusi. Nors nuteistasis rodo pastangas koreguoti savo elgesį, nuo 2019 m. nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
10. Teismų praktikoje, sprendžiant klausimus dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimu į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, pasisakyta, jog asmens elgesio bei mąstymo keitimas yra sudėtingas bei ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nors šiuo metu pastebimas nuteistojo įsitraukimas dalyvaujant pozityvaus užimtumo užsiėmimuose, tačiau aktyvus, kuomet laikotarpyje nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. dalyvavo 45 užsiėmimuose bei renginiuose, nuteistojo elgesys pastebimas dar neilgą laiką, vertinant su atliktos bausmės dalimi. Be to, nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo pažangą mažinti nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, jog nuteistajam, atlikus kiek daugiau nei 24 metus laisvės atėmimo bausmės, vis dar yra nustatoma visa eilė tiek statinių (kriminalinė istorija; pirmas teistumas jauname amžiuje; smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas) tiek dinaminių (turi nestabilią, mažą darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; emocijų valdymo problemos; elgesio problemos vaikystėje; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas impulsyvus, agresyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu) kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis A. M. vis dar gali koreguoti. Didžiąją dalį nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos būtent ir sudaro minėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie priklauso nuo nuteistojo elgesio pokyčių ir dedamų pastangų jį koreguoti.
11. Netenkinant Institucijos teikimo įvertintina ir tai, kad A. M. praeityje jau buvo teistas, o šiuo metu laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atlieka už kelių smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, kurių pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės stadijoje, nors ir kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų prisiima, tačiau ieško pateisinančių aplinkybių, daugiau kaltina savo jauną ir nebrandų amžių, vengia analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis bei pasekmes. Šiame kontekste svarbu įvertinti tai, jog kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, jog būtent nusikalstamos veikos buvo labiausiai susijusios su nepakankamu problemų identifikavimu. Pastebimas negilus kaltės jausmas, empatijos trūkumus, impulsyvumas, taip pat orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą bei savitvardos praradimas. Šios aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia spręsti, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimui švelnesne.
12. Priešingos išvados neleidžia daryti ir tai, jog nuteistajam A. M. bausmės atlikimo metu 10 kartų paskirtos nuobaudos už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Vertinant šias aplinkybes svarbu pažymėti tai, jog nuteistasis darė pakartotinius pažeidimus, tai yra ne kartą buvo nubaustas už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, paskutinį kartą nuobauda paskirta 2019 m. liepos 16 d. Nors nuobaudos nebegalioja, tačiau aktualu tai, jog nuteistojo didžioji dalis užfiksuotų pažeidimų buvo padaryti jau atlikus ne vienerius metus laisvės atėmimo bausmės, kuomet nuteistasis buvo jau gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis. Šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo ir atskleidžia jo netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtas elgesio taisykles ar jų laikymąsi.
Motyvuojamoji dalis
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Socialinio tyrimo išvadoje nustatomi trys apsauginiai veiksniai, galintys turėti teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, t. y. individuali veikla įkalinimo įstaigoje; artimųjų parama bei palaikymas; šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais bei tai gali būti svarbiu veiksniu galinčiu palengvinti nuteistojo integraciją į visuomenę galimo terminuoto laisvės atėmimo paskyrimo atveju, tačiau vien ši aplinkybė, nesudaro pagrindo nuteistajam A. M. sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įvertinus tai, jog nusikalstamų veikų darymo metu, tai reikšmingos įtakos nuteistajam nepadarė. Be to, vertinant apsauginius veiksnius, galinčius turėti reikšmės nuteistojo elgesiui, svarbu įvertinti tai, jog nusikalstamos veikos buvo daromos siekiant gauti ir finansinės naudos. Nusikalstamų veikų darymo metu, nuteistasis susidūrė su lėšų tvarkymo kompetencijos stoka. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog teigiama, kad šiuo metu nuteistasis nesusiduria su finansiniais sunkumais, tai yra finansinė būklė yra stabili, visgi teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės vis dar yra reikšmingos vertinant tolesnį nuteistojo elgesį. Šiuo metu nuteistasis vykdo individualią kūrybinę veiklą, tačiau tai nėra prilyginama darbinei veiklai. Be to, 2024 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog išieškotina suma iš nuteistojo yra 2046 Eur. Turimi įsiskolinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, gali turėti reikšmingos įtakos pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikai.
14. Nuteistajam A. M. paskirtos bausmės pakeitimas švelnesne bausme jau buvo svarstytas du kartus, tačiau tiek 2022 m. gegužės 3 d., tiek 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimis teikimai buvo atmesti, motyvuojant tuo, jog nėra pagrindo spręsti, jog nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmė jo mąstymo ir elgesio pokyčiams jau turėjo reikšmingos teigiamos įtakos, jog būtų galima teigti, kad sušvelninus nuteistajam paskirtą bausmę, bausmės tikslai bus pasiekti. Įvertinus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo elgesys, po paskutinio teismo vertinimo dėl švelnesnės bausmės skyrimo, esmingai nepasikeitė. Nors yra įžvelgiamos tam tikros teigiamos, šioje nutartyje aptartos nuteistojo elgesio korekcijos, tačiau nepaisant teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, kitos aptartos aplinkybės neleidžia jo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. M. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra. Toks teismo sprendimas, įvertinus nuteistojo asmenybę, atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, bei joje akcentuotą valstybės pareigą apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,
nutaria:
netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.