Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2022 m. sausio 16 d., apie 21.30 valandą, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu grasino savo motinai I. V. fiziniu susidorojimu - grasino ją nužudyti, pakarti, papjauti ją peiliu, tokiais savo veiksmais sudarydamas I. V. realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamuoju apklaustas D. V. savo kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo mama I. V. ir sese I.. Jis šiuo metu yra bedarbis, niekur nedirba, niekur nestudijuoja. Šiai dienai tiesiog būna namuose ir ieško darbo (yra registruotas užimtumo tarnyboje). 2022 m. sausio 15 d. susitiko su draugu, išgėrė porą alaus ir liko pas jį nakvoti. Sekančią dieną, 2022 m. sausio 16 d., apie 11.00 valandą, grįžo namo ir visą dieną prabuvo namuose. Tuo metu namuose buvo ir mama ir sesuo. Dienos metu jokių konfliktų tarp jo ir jo šeimos narių nebuvo. Jau su mama apie 19.00 valandą turėjo trumpą žodinį konfliktą, tačiau jis neįsiplieskė. Po ko jis išėjo į kambarį žiūrėti televizoriaus. Tada, apie 21.00 valandą, gal šiek tiek po 21 valandą, tikslaus laiko pasakyti negali, jis pakartotinai su mama susipyko dėl to, kad iš mamos negavo pinigų, už kuriuos norėjo nusipirkti cigarečių. Mama atsakė, kad jam jokių pinigų neduos. Todėl jis labai susinervino, apimtas pykčio išsakė necenzūrinius žodžius į jos pusę. Jis yra rūkantis, jo organizmui truko nikotino. Todėl labai supykęs išsakė grasinančio pobūdžio žodžius savo mamai I.: „Aš tave nužudysiu, pakarsiu ir supjaustysiu“. Po ko jis išėjo į laiptinės bendrą balkoną ir ten buvo, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Pabendravusi su policijos pareigūnais, mama parašė pareiškimą ir jis buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Labai gailisi dėl savo išsakytų žodžių, nesuvaldė savo emocijų (b. l. 59-62).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta I. V. parodė, kad 2022 m. sausio 16, apie 21.30 valandą, (duomenys neskelbtini), sūnus D. V., būdamas namuose, pradėjo reikalauti pinigų, tačiau ji atsisakė pinigus duoti, kadangi jau buvo davusi prieš tai. Tuomet sūnus pradėjo konfliktuoti, pasidarė agresyvus, įžūlus. Pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, taip pat jai pradėjo grasinti, kad ją nužudys, pakars, papjaus peiliu. I. V. išsigando ir paskambino į policiją. Mano, kad šie sūnaus grasinimai yra realūs, bijo dėl savo gyvybės. Visą įvykį matė ir girdėjo dukra I. V. (b. l. 11-15).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. V. parodė, kad ji yra D. V. mama. Jie kartu gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su jais gyvena ir jos dukra I. V.. I. V. yra dirbanti, dirba (duomenys neskelbtini)a. Jos sūnus D. V. jau nuo ankščiau buvo sunkus vaikas. Problemos prasidėjo jau nuo 8 klasės, įtakojo ir draugai. Vienas iš konfliktų buvo jau 8-oje klasėje. Turėjo konfliktą mokykloje su klasės draugu, kurį konflikto metu sumušė jos sūnus, po ko tas vaikas papuolė į ligoninę. Vėliau bandė D. padėti mokytis. Tačiau jam nesisekė. Pakeitė kelias mokyklas, tačiau vis jį iš visų mokyklų išmesdavo. Sūnus mokyklos nelankė, prisirinko skolų, todėl baigė tik (duomenys neskelbtini) klasių. Toliau bandė jį įkalbėti eiti toliau mokytis. Tačiau jos pastangos buvo veltui. Visą laiką išlaiko sūnų ji tiek finansiškai, tiek fiziškai. Sūnui bandė padėti laikytis ir vairuotojo teises, bandė ieškoti darbo, tačiau jis ką pradėdavo, viską mesdavo ir nieko nebedarydavo. Jos sūnus yra agresyvus, visą laiką, jis yra be galo piktas. Spalio mėnesi namuose D. buvo eilinis pykčio priepuolis, kuriuo metu jis paėmęs kompiuterį metė į sieną ir jį sudaužė. Su jos sūnumi labai dažnai vyksta konfliktai, yra jai trenkęs ne vieną kartą. Jai, kaip mamai, sunku apie tai kalbėti, tačiau jis jau senai naudoja prieš ją tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Tačiau šį kartą jau nebegalėjo kentėti, todėl kreipėsi į policiją pirmą kartą. D. jau seniai pradėjo iš namų nešti daiktus į lombardą - tiek jos auksinę grandinėlę, tiek I. auskarus bei kitus daiktus. Su sūnumi problemų yra daug. Eilinis pykčio priepuolis – konfliktas buvo ir dabar, kada kreipėsi į policiją. 2022 m. sausio 16 d. jai su dukra I. būnant namuose prieš pietus, apie 11 valandą, jos sūnus D. grįžo namo. Naktį namuose nenakvojo, kur buvo, nežino. Jis niekada nesako, kur išeina. Apie 19.00 valandą įvyko vėl eilinis žodinis konfliktas, kuriuo metu jis pradėjo reikalauti pinigų. Ji paklausė, kokiam tikslui pinigai reikalingi, jis atsakė, kad nori išeiti su draugais. Ji jam paaiškino, kad kiek galima prašyti pinigų, nes jis niekur nedirba, vis reikalauja pinigų, viską vagia iš namų, neša į lombardus, paskutinį kartą pavogė iš namų ir pinigus, ir kitus daiktus. Tuomet jis labai supyko ir pradėjo jai grasinti, kad ją nužudys, susidoros ir kitus baisius žodžius. Ji bandė gražiai šnekėti. Tačiau jis visada šaukė, atėjo į kambarį dukra I. Sūnus pradėjo į ją mėtyti lovos pagalves, pradėjo isterikuoti. Po jų konflikto jis nuėjo pas save į kambarį. Po ko, apie 21.00 valandą jis atėjo vėl prašyti pinigų cigaretėms. Tačiau vėl ji jam nedavė, kadangi tą dieną apie 17.00 valandą jis jos jau prašė cigaretėms. Vėl įsiplieskė žodinis konfliktas ir jis pradėjo jai grasinti, kad: „aš tave papjausiu, nužudysiu, pakarsiu, necenzūriniai žodžiai, kalė tu esi metų motina" ir daug kitų necenzūrinių ir baisių žodžiu. Ji jį perspėjo, kad ji jam iškvies policiją, bet jis atsakė: „man necenzūrinis žodis, man nieko nebus, nieko jam jie nepadarys“. Tada jai jau pasidarė neramu, ji tikrai išsigando ir visa drebėdama paskambino 112. Tuo metu sūnus pradėjo daužyti spinteles, ieškoti pinigų. Po ko išėjo iš namų į balkoną ir po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai. D. su pareigūnais labai gražiai bendravo ir sakė, kad nieko čia nebuvo, pasikarščiavo. Tačiau pareigūnai, parašius pareiškimą, sūnų išsivežė į areštinę. Bendrai apibūdinus, tas, kas vyksta jau porą metų, ji tikrai bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Kiekvieną kartą sūnus tampa vis įžūlesnis, piktesnis. Nebevaldo emocijų, viską daužo ir kelia ranką prieš ją (b. l. 30-33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. V. parodė, kad ji yra D. V. sesuo. Ji kartu su D. V. ir jų mama I. V. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jos santykiai su broliu yra keisti. Kiekvieną dieną vis kitaip. Tačiau jis nėra toks artimas, kad jeigu būtų kokia bloga situacija, ji eitų pas jį prašyti pagalbos ar patarimo. Kadangi ji yra dirbanti, turi automobilį, jos brolis D. ieško iš jos naudos, o būtent - kada mama neduoda pinigų, tada jis iš karto eina pas ją ir kiekvieną kartą sako, kad tam tikrą dieną gražins. Namuose pas juos žodiniai konfliktai vyksta labai dažnai, kadangi brolis visą dieną būna namuose arba būna taip, kad kažkur išeina ir negrįžta. Brolis niekur nedirba ir nesimoko. Kiek kartu bandė su mama padėti broliui, tačiau viskas buvo veltui. Brolis vagia iš namų, yra išnešęs aukso dirbinius, pinigus iš mamos yra pavogęs, buvo sudaužęs ir kompiuterį, ir kitus daiktus. Brolis prieš ją nėra fizinio smurto naudojęs, tačiau psichologinį naudoja. Jis visą laiką jau nuo mažens su mama elgiasi labai baisiai, visaip ją įžeidinėja. Kai tapo vyresnis, pradėjo prieš mamą ir smurtauti fiziškai bei grasinti. 2022 m. sausio 16 d. ji buvo namuose kartu su mama, kai apie 11.00 valandą jos brolis grįžo namo. Naktį brolis namuose nenakvojo, kur buvo, nežino. Grįžęs brolis nuėjo į dušą, tačiau tą dieną mažai valgė, o tai buvo labai keista, tačiau gėrė daug kavos. Po ko nuėjo pas save į kambarį. Apie 13-14 valandą jos brolis D. prašė paskolinti pinigų iš jos vaikino, kuris jai pranešė, kad jos brolis jam rašė sms žinutę su prašymu paskolinti pinigų. Ji savo vaikinui pasakė, kad neduotų ir neskolintų jokių pinigų. Tuo metu jai buvo keista, kodėl brolis dar nepaprašė pas ją su mama. Po kurio laiko ji su mama išėjo į parduotuvę. Po parduotuvės grįžo namo ir brolis D. paprašė, kad mama padarytų jam pavedimą, nes jam reikėjo nusipirkti cigarečių. Mama jam davė grynais pinigais 5 eurus ir viskas. Po to kelias valandas namuose buvo ramu. Apie 19.00 valandą, ji su mama buvo namuose, ji kambaryje kartu su mama ruošėsi egzaminui. Į kambarį atėjo brolis ir pradėjo reikalauti iš mamos pinigų, tačiau mama pasakė, kad neduos, nes jau tą dieną buvo duota. Tačiau jis prašė 30 Eurų motyvuodamas tuo, kad nori išeiti susitikti su draugais. Tada tarp mamos ir brolio įvykio konfliktas, kuriuo metu jis pradėjo įžeidinėti ją bei mamą, tuo pat metu ji pradėjo daryti garso įrašą, kur yra girdima, kaip jis nepagarbiai elgiasi su mama bei girdimi grasinimai mamos atžvilgiu. Kai brolis negavo pinigų, pasakė, kad išneš mamos kompiuterį iš namų, pradėjo grasinti, kad kompiuteryje yra mamos dokumentai, niekas jo neišpirks iš lombardo ir pan. Konflikto metu jis pradėjo mėtyti į mamą ant lovos esančias pagalves. Nieko nepešęs jis išėjo iš kambario, pradėjo dėtis daiktus ir pasakė, kad išeis iš namų. Tada atėjo apsirengęs dar kartą paklausti, ar tikrai neduos mama jam pinigų, tačiau mama atsakė, kad neduos. Tada jis išėjo į kambarį, pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad per jas jis neišeis niekur iš namų, kadangi negavo pinigų. Tada jau vakare, apie 21.00 valandą, prieš einant miegoti, brolis vėl atėjo prašyti pinigų, argumentuodamas, kad jam reik nusipirkti cigarečių. Tačiau vėl mama jam nedavė pinigų, kadangi tą dieną, apie 17.00 valandą, jis jau prašė cigaretėms pinigų. Vėl išsiplieskė žodinis konfliktas ir jis pradėjo mamai grasinti, kad: „Aš tave papjausiu, nužudysiu, pakarsiu, kalė, tu esi metų motina, necenzūriniai žodžiai" ir daug kitų necenzūrinių ir baisių žodžių. Jos brolis jau ne pirmą kartą taip elgiasi bei smurtauja prieš mamą. Šį kartą jau nebuvo įmanoma kentėti, todėl mama kreipėsi į policiją. Ji su mama jį perspėjo, kad jam bus iškviesta policija, bet jis atsakė: „man necenzūrinis žodis, man nieko nebus, nieko man jie nepadarys“. Tada mamai bei jai pasidarė neramu ir matė, kad mama tikrai yra išsigandusi ir paskambino 112 (b. l. 36-40).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta liudytojos I. V. apklausos metu pateikto 2022 m. sausio 16 d. daryto garso įrašo apžiūra. Apžiūrimas garso įrašas ir surašoma garso įrašo išklotinė. Garso įrašo pavadinimas: „(duomenys neskelbtini)“, įrašo trukmė yra 06.14 min. Liudytojos teigimu, ji darė garso įrašą, kaip brolis grasino mamai I. V. bei nepagarbiai elgėsi, šaukia ant savo mamos I. V.. Girdima, kaip D. V. (toliau – DV) atėjęs prašo iš nukentėjusiosios I. V. (toliau – IV) pinigų: DV – Paskutinį kartą aš tavęs klausiu, gali man paskolinti? aš vežu necenzūrinis žodis tą kompą necenzūrinis žodis… mama? Gali man paskolint? Mama? Iki trečiadienio, a girdi? Gali tu kalbėti??!!! IV- padėk pelytę, gerai? DV – Ar tu gali kalbėti su manim?!! O ne ignoruoti blemba (tyla)...ko tu nori? Man dzin .. man dzin yra davai. Man pofik ant jūsų dėl kažkokių pinigų, necenzūrinis žodis vežu aš tą kompą.. Aš neturiu iš kur daugiau … Mama...a girdi? Gali tu kalbėti su manim!! IV – Aš tau sakiau, kad pinigų neduosiu. DV- aš tavęs prašau paskolinti. IV – tuo labiau. DV- kodėl? IV – todėl nes baigėsi N. DV- tai man kompą vežti? Klausiu, alio!!! tai man kompą vežti? Nes tada aš vežu kompą ir necenzūrinis žodis veipu prisipirksiu nu ir necenzūrinis žodis to nori??? už 30 euru? Sesuo – tai tu neturėsi kompo, o ne mes, tai atsikabink nuo mūsų. DV- necenzūrinis žodis šeima necenzūrinis žodis. O tu gali paskolint? Sesuo- ne. DV- kodėl? Prašau. Gali tu duot? Sesuo – ne. DV- necenzūrinis žodis... (tyla)… a girdi tu mama? Alio.. Gali tu kalbėti su manim!!! IV – palik mano pelę. DV- tai tu gali kalbėt su manim necenzūrinis žodis? IV – aš tau pasakiau, ne ir viskas. DV- o kodėl? Ką? Kur tavo aš geriau tavo priduosiu necenzūriniai žodžiai čia 60 eurų. IV – Dink iš mano namų. DV- neaiškink, davai duok. IV – eik iš čia, gerai? DV – aš tada vežu kompą, gerai? IV – maža ką. DV- čia tavo kompas. Sese – mums vienodai, čia tavo galia, tu gi neturėsi, o ne mes. DV – 60 eurų gerai. DV 03:27 – necenzūriniai žodžiai jus necenzūriniai žodžiai, aš jus užpjausiu necenzūrinis žodis ir taip necenzūriniai žodžiai iš šito pragaro… necenzūriniai žodžiai kokia tu necenzūrinis žodis esi necenzūrinis žodis aš tave išjungčiau dabar… necenzūriniai žodžiai kalės gyvenimas. DV – reik kompą vežti necenzūriniai žodžiai, vachu vachu vachume… DV – necenzūrinis žodis tu… Kaip čia gražiai tartis necenzūrinis žodis tą necenzūrinis žodis ji dar ignoruoja!!!! Aš tave nudausiu!!! užmušiu necenzūrinis žodis už tokius prikolus!!! DV – Čia dėl 30 eurų man čia dabar... šita necenzūrinis žodis duok man 30 eurų necenzūriniai žodžiai iki trečiadienio necenzūrinis žodis… (nesuprantamas tekstas) užmušti tave tau proto įkrėsti čia motina necenzūrinis žodis … motina vadinai čia necenzūrinis žodis maldauti .. už pusvalandi necenzūrinis žodis … ir ta necenzūrinis žodis vis tiek nekalba necenzūrinis žodis!!!! oi necenzūrinis žodis aš tave užmušiu necenzūrinis žodis.. ( atsidusta) trenkčiau rimtai gera va… 30 eurų… 30 eurų necenzūrinis žodis … Neduosiu necenzūrinis žodis … nepaskolinsiu.. gaila necenzūrinis žodis.. Bandai gražiai, specialiai nervuoja dar daugiau necenzūrinis žodis, iš kur tokia parazitka išlindo necenzūrinis žodis žino necenzūrinis žodis. Necenzūriniai žodžiai (b. l. 42-44).

Iš policijos įvykių registro matyti, kad 2022 m. sausio 16 d., 21.31 valandą gautas I. V. pranešimas, kad sūnus D. V. grasina motinai nužudymu, elgiasi neadekvačiai (b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai, sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. V. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. V. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. sausio 16 d. vakare tarp jo ir jo motinos I. V. kilo žodinis konfliktas dėl piniginių lėšų perdavimo. Kaltinamasis, negavęs prašomos piniginių lėšų sumos, labai susinervino, supyko, dėl ko vartojo necenzūrinius žodžius bei grasino motiną nužudyti. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka tiek baudžiamojo proceso metu nustatytas faktines aplinkybes, tiek kitų proceso dalyvių – nukentėjusiosios I. V. ir liudytojos I. V. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu vykusių nukentėjusiosios I. V. apklausų metu pastaroji parodė, kad 2022 m. sausio 16 d. vakaro metu tarp jos ir D. V. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis iš jos reikalavo pinigų. Nukentėjusioji atsisakė sūnui duoti pinigų, dėl ko pastarasis labai supyko ir grasino ją nužudyti. Kaltinamajam vartojant necenzūrinius žodžius bei nurodant, kad jis motiną nužudys, nukentėjusioji I. V. pastarąjį perspėjo, kad iškvies policiją, tačiau jis savo elgesio nepakeitė, todėl I. V. kreipėsi pagalbos į policiją. Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti liudytojos I. V. parodymai taip pat patvirtina, kad 2022 m. sausio 16 d. tarp jos brolio – kaltinamojo D. V. ir jos motinos – I. V. įvyko žodinis konfliktas. Minėto konflikto priežastis – kaltinamojo D. V. nukentėjusiosios I. V. atžvilgiu išreikštas reikalavimas jo poreikių patenkinimui perduoti pinigines lėšas. Dėl atsisakymo įvykdyti šį reikalavimą kaltinamasis labai supyko, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, o galiausiai ir grasino motiną nužudyti. Šias proceso dalyvių nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir liudytojos I. V. 2022 m. sausio 16 d. daryto garso įrašo apžiūros protokolas bei policijos įvykių registro išrašo duomenys.

Visi anksčiau aptarti ir teismo įrodymais pripažinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. V., 2022 m. sausio 16 d., apie 21.30 valandą, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu grasino nužudyti savo motiną I. V..

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuotą ir teismo pripažintą įrodyta grasinimo realumo aplinkybę. Ikiteisminio tyrimo metu atliktų nukentėjusiosios apklausų metu I. V. parodė, kad tarp jos ir jos sūnaus D. V. sistemingai kyla konfliktai. I. V. ne kartą bandė pagerinti jų tarpusavio santykius, užimti sūnų, tačiau jo elgesys nesikeičia, tik blogėja. Kaltinamasis nuolat reikalauja piniginių lėšų, pasisavina jos ar sesers I. V. turtą, kurį vėliau realizuoja, taip pat ne kartą jos atžvilgiu buvo panaudojęs fizinį smurtą. Šias nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytoja apklausta I. V.. Anot jos, kaltinamasis nuolat konfliktuoja su motina I. V., pasisavina bei gadina pastarosios turtą, taip pat ne kartą nukentėjusios I. V. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą.

Anksčiau aptarti ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, susiję tiek su 2022 m. sausio 16 d. vakaro įvykio aplinkybėmis, tiek su kaltinamojo D. V. ir nukentėjusiosios I. V. santykiais, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad nukentėjusiai I. V. 2022 m. sausio 16 d. vakare buvo pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo grasinimas gali būti įvykdytas. Konfliktinis D. V. būdas, nuolatiniai pastarojo nesutarimai su motina, piniginių lėšų reikalavimas, kylančių konfliktinių situacijų eskalavimas bei kaltinamojo pastangų pakeisti elgesį nebuvimas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam inkriminuotais veiksmais nukentėjusiajai buvo sukelta baimė dėl savo gyvybės bei sveikatos. Būtent dėl šių aplinkybių nukentėjusioji turėjo pagrindo bijoti grasinimo, o kaltinamasis norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos.

Taigi, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis D. V. išsakė grasinančius žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu, vertintinos kaip sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo tyčinė nusikalstama veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu – laisvės apribojimu, jo terminu bei įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 77-84).

Nukentėjusiajai I. V. 2022 m. vasario 23 d. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti (b. l. 87). Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę D. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis - atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

D. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas baigtas, ši veika buvo padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turi jaustis saugus ir neliečiamas. Kaltinamasis jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka nebaustas, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė, dirbantis (b. l. 68-76). D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokuroro pasiūlyta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie ribotų pastarojo smurtinį elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – įpareigojimą per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų nemokamų darbų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Paskirtos bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam taip pat tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės visuma, yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. V. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2022 m. sausio 16 d., 22.00 valandos iki 2022 m. sausio 17 d., 14.52 valandos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas – viena diena, įskaitytinas į bausmės laiką, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam D. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - Kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. V. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 16 d., 22.00 valandos iki 2022 m. sausio 17 d., 14.52 valandos (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.