- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- I1-3498-595/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00419-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai
- Kategorijos
- 22.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023-01-06 nutarimą Nr. N-I (toliau – ir Nutarimas), priimtą jo atžvilgiu teikiant prašymą teisėtai išvykai pas artimuosius bei įpareigoti Alytaus pataisos namus iš naujo nešališkai ir objektyviai išnagrinėti jo prašymą.
Nurodo, kad Nutarime nėra pripažįstamas faktas, kad pataisos įstaigos darbuotojai gavo, tikrino ar vertino bent kokią objektyvią informaciją ar duomenis, susijusius su nuteistuoju D. V., tačiau akivaizdu, kad ir jokių kitų, be šio taip vadinamo Nutarimo formalaus, deklaratyvaus ir nepagrįsto turinio teiginio, argumentų, duomenų nenurodyta. Nutarimas neatitinka viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, gerosios (Europos bausmių vykdymo standartais) paremtos Lietuvos teismų praktikos, susijusios su šiuo klausimu, todėl yra neteisėtas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti iki trijų mėnesių taikomos vienos ar kitos prevencijos priemonės, tame tarpe draudimas išvykti trumpalaikių atostogų. Tačiau to paties straipsnio 3 dalyje įstatymo leidėjo yra imperatyviai nustatyta, kad nutarime privalo būti nurodytos net tik taikomos prevencijos priemonės, bet ir jų taikymo motyvai ir trukmė, kitos aplinkybės, dėl kurių būtina taikyti šias prevencijos priemones. Todėl toks nemotyvuotas, neargumentuotas ir įstatymų reikalavimų neatitinkantis skundžiamas nutarimas dėl jam nesuteikimo išvykos pas artimuosius, aiškiai pažeidžia viešojo administravimo subjektų veiklos įstatymo viršenybės principą. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius, atstovaudamas ir savo nutarimais vykdantis aiškius valstybės kaip viešojo administravimo subjekto, uždavinius tiesiog privalo savo veikloje vadovautis pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucija, (privalo būti laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu).
Teigia, kad jam atimta teisė pasinaudoti teisėtai BVK 77 str. nuostatomis, nustatančiomis už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems skiriamų šių skatinimo priemonių galimybėmis. Teigia, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Nutarime privalėjo aiškiai nurodyti papunkčiui, kurių reikalavimų jis neatitinka.
Nurodo, kad jis atitinka visas nurodytas sąlygas. Be to, jis yra atlikęs minimalią bausmės dalį (minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis nuo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje pradžios), kurią atlikus nuteistiesiems suteikiama trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos. Be to, jis nėra priskiriamas prie asmenų, nurodytų BVK 68 str. 5 d., tai yra asmenų kategorijai, kuriems nesuteikiama trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos.
Be to, kaip matyti ir iš visai palyginus „šviežio“ Vilniaus apygardos teismo teisėjo P. V., pirmininkaujančio baudžiamosios bylos Nr. 1-11-1121/2022 vizos „neprieštarauti“ suteikiant galimybę išvykti, priešingos rezoliucijos asmens byloje nesant, akivaizdu, kad skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas. O tai reiškia, kad per tokį trumpą laiką, jokių objektyvių duomenų, dėl ko vieno ir to paties asmens vertinimas iš labai teigiamo, į neigiamą negalėjo pasikeisti. Pradžioje jo laisvės atėmimo bausmės atlikimas nebuvo nepriekaištingas, bet iš to yra seniai padarytos išvados ir sprendimai, yra skatintas 17 kartų už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, mokymąsi.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir LKT) atsiliepime nurodo, kad su pateiktu pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (aktuali suvestinė redakcija 2023-01-01 – 2023-05-04) 76 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti iki trijų mėnesių taikoma viena iš minėtoje dalyje nurodytų prevencijos priemonių - draudimas nuteistajam išvykti iš bausmės atlikimo vietos. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) pažymėjo, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus dokumentus, duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat konstatavo, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali būti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą (LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662–2595/2012; taip pat žr. 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–2266/2012).
Nurodo, kad Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis BVK 76 str. 1 d. 4 p., 2023-01-05 tarnybiniu pranešimu Nr. LV-270 ir 2022-12-09 tarnybiniu pranešimu Nr. 1(DS)-3563-RN. Minėti tarnybiniai pranešimai yra neatskiriama skundžiamo Nutarimo dalis, taip pat juose nurodyti motyvai, dėl kurių pareiškėjui buvo taikyta prevencinė priemonė. LKT Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo (atsakingo už įstaigą) T.P. 2023-01-05 tarnybiniame pranešime informuojama, kad LKT Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai disponuoja kriminalinės žvalgybos informacija apie tai, kad Alytaus kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekantis pareiškėjas, pasinaudodamas jam bausmių vykdymo kodekso nustatytomis teisėmis, susijusiomis su išvykimu iš bausmės atlikimo vietos, ketina atlikti nusikalstamą veiką. LKT Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2022-12-09 tarnybiniame pranešime Nr. 1(DS)-3563-RN išdėstytos svarbios aplinkybės, leidžiančios teigti apie pareiškėjo, galimai, ketinamą atlikti nusikalstamą veiką, tačiau šis Tarnybinis pranešimas yra pažymėta slaptumo žyma „Slaptai“, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka negali būti teikiamas byloje susipažinti. Vadovaujantis paminėto įstatymo 15 str. 5 d., su tokia informacija turi teisę susipažinti ir ja naudotis Lietuvos Respublikos teismų teisėjai, vykdydami savo įgaliojimus. Atsižvelgus į tai, pažymi, jog byloje reikšmingą Kriminalinės žvalgybos skyriaus Tarnybinį pranešimą, gali pateikti tik asmenys, atsakingi už jo surašymą ir disponavimą, nes ši informacija yra prilyginama slaptai ir ji leistų išsamiai ir visapusiškai išanalizuoti pareiškėjui taikytos prevencinės priemonės aplinkybes bei motyvus. Atsižvelgus į paminėtą ir į tai, jog buvo gauta informacija apie pareiškėjo, galimai, ketinamą atlikti nusikalstamą veiką, LKT direktorius vadovaudamasis BVK 76 str. 1 d. 4 p. priėmė skundžiamą Nutarimą ir nutarė pareiškėjui skirti prevencinę priemonę – draudimą 3 mėnesiams išvykti iš bausmės atlikimo vietos.
Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad dėl jam neaiškių aplinkybių, prieš keletą mėnesių iki Nutarimo priėmimo, buvo suteikta išvyka, tačiau vėliau nebesuteikta, pažymi, kad minėta aplinkybė, nesudaro pagrindo teigti, jog vėliau nepaaiškėjo informacija, dėl kurios ir buvo nuspręsta taikyti prevencinę priemonę, todėl pareiškėjo teiginys dėl ankstesnės išvykos suteikimo neturi būti laikomas kaip tinkama argumentacija Nutarimui panaikinti. Vadovaujantis paminėtu, LKT direktoriaus Nutarimas buvo priimtas teisėtai bei vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir ta aplinkybė, kad skundžiamas Nutarimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023-01-06 Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo išsprendimui.
Pareiškėjas D. V. atlieką laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose.
Alytaus pataisos namai 2022-10-07 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, į Kauno apygardos teismą, prašydamas pateikti informaciją, ar netrukdys teisminio proceso nagrinėjimui, jeigu nuteistasis taikant Bausmių vykdymo kodekso nuostatas bus išleistas į trumpalaikę išvyką į namus. 2022-10-10 rezoliucija Vilniaus apygardos teismo teisėjas nurodė neprieštarauti, 2022-10-10 raštu Kauno apygardos teismo teisėjas nurodė, jog neprieštarauja.
2023-01-06 Nutarimu Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius, vadovaudamasis BVK 76 str. 1 d. 4 p., 2023-01-05 tarnybiniu pranešimu Nr. LV-270 ir 2022-12-09 tarnybiniu pranešimu Nr. 1(DS)-3563-RN, kuriuose nurodyta, kad D.V. galimai gali įvykdyti nusikalstamą veiką, nutarė D. V. taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 76 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą prevencinę priemonė – draudimą nuteistajam išvykti iš bausmės atlikimo vietos trims mėnesiams.
LKT Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo (atsakingo už įstaigą) T. P. 2023-01-05 tarnybiniame pranešime informuojama, kad LKT Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai disponuoja kriminalinės žvalgybos informacija apie tai, kad Alytaus kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekantis pareiškėjas, pasinaudodamas jam bausmių vykdymo kodekso nustatytomis teisėmis, susijusiomis su išvykimu iš bausmės atlikimo vietos, ketina atlikti nusikalstamą veiką.
LKT Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2022-12-09 tarnybiniame pranešime Nr. 1(DS)-3563-RN išdėstytos svarbios aplinkybės, leidžiančios teigti apie pareiškėjo, galimai, ketinamą atlikti nusikalstamą veiką.
Teismui yra pateikta įslaptinta medžiaga iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos, su kuria teismas susipažino.
BVK 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti iki trijų mėnesių taikomos šios prevencijos priemonės: 1) nuteistojo laiškų išsiuntimo ir gautų laiškų įteikimo nuteistajam sustabdymas arba adresatų, kuriems nuteistajam leidžiama siųsti ir iš kurių leidžiama gauti laiškus, apribojimas; 2) pasimatymų suteikimo nuteistajam sustabdymas arba asmenų, su kuriais nuteistajam leidžiama pasimatyti, apribojimas; 3) nuteistojo skambinimo arba abonentų, kuriems nuteistajam leidžiama paskambinti, apribojimas; 4) draudimas nuteistajam išvykti iš bausmės atlikimo vietos; 5) nuteistojo kontaktų su kitais nuteistaisiais ribojimas bausmės atlikimo vietoje; 6) daiktų perdavimo nuteistajam sustabdymas arba apribojimas. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarime turi būti nurodytos taikomos prevencijos priemonės, jų taikymo motyvai ir trukmė, kitos aplinkybės, dėl kurių būtina taikyti šias prevencijos priemones. Apribojant nuteistajam pasimatymų suteikimą, skambinimą ir (ar) laiškų išsiuntimą (įteikimą), taip pat turi būti nurodomi asmenys ar jų grupė, su kuriais nuteistajam leidžiama pasimatyti, kuriems leidžiama paskambinti ir (ar) siųsti bei iš jų gauti laiškus, o apribojant kontaktus su kitais nuteistaisiais bausmės atlikimo vietoje, – kiti nuteistieji ar jų grupė, su kuriais bet kokios formos nuteistojo, kuriam taikomas šis ribojimas, kontaktai bausmės atlikimo vietoje yra negalimi.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas remiantis paminėtais tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodoma, jog pareiškėjas išvykęs iš laisvės atėmimo vietos gali padaryti nusikalstamą veiką. Tarnybiniai pranešimai šiuo atveju yra laikomi Nutarimo sudedamąja dalimi. Todėl pareiškėjo skunde nurodomi argumentai, kad Nutarimas priimtas neobjektyviai, nepagrįstai, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, yra deklaratyvaus turinio, yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius atsižvelgęs į gautą informaciją apie pareiškėjo galimai ketinamą atlikti nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BVK 76 str. 1 d. 4 p. priėmė skundžiamą Nutarimą ir nutarė pareiškėjui skirti prevencinę priemonę – draudimą 3 mėnesiams išvykti iš bausmės atlikimo vietos. Nutarime yra nurodyta aiški taikoma prevencijos priemonė, jos trukmė (trys mėnesiai), taip pat nurodyta aplinkybės ir motyvai, kuriais buvo remtasi dėl taikytinos prevencijos priemonės pareiškėjui.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam dėl neaiškių aplinkybių prieš keletą mėnesių iki Nutarimo priėmimo buvo suteikta išvyka, tačiau vėliau nebesuteikta, kad teisėjai neprieštaravo dėl išvykos. Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo pripažinti, jog, paaiškėjus naujai informacijai, nebuvo pagrindo taikyti pareiškėjo atžvilgiu prevencijos priemonės. Dėl ko ginčijamas Nutarimas turėtų būti pripažįstamas neteisėtu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje apibrėžti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai. Atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs skundo ir atsiliepimo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat susipažinęs su pateikta įslaptinta medžiaga iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos, sprendžia, jog Nutarimas yra priimtas pagrįstai, yra teisėtas ir pagrindo jį naikinti nėra. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. V. skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.