Utenos apylinkės teismo nutartis

2020-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. T-165-420/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-14
Bylos Nr.
T-165-420/2020
Teisminio proceso Nr.
1-58-1-00250-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Kategorijos
Teikimas Nr. T-165-420/2020
Proceso Nr. 1-58-1-00250-2014-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 2.5.11.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 14 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Rašinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs antstolės Aistės Mikulėnienės teikimą dėl J. Š. paskirtos baudos pakeitimo kita bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-420/2015, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant jį per bausmės laiką atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi prie šios bausmės buvo pridėta Utenos rajono apylinkės teismo 2014-10-09 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė, ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės apribojimas 10 mėnesių su 20 MGL dydžio bauda, įpareigojant per bausmės laiką atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Teikime nurodoma, kad antstolės kontoroje 2015-05-15 gautas vykdomasis dokumentas dėl 760 Eur išieškojimo iš J. Š. valstybės naudai. Išieškoti baudą iš J. Š. nėra galimybės, nes jis šiuo metu nedirba, pajamų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, todėl prašoma jam paskirtą ir neišieškotą baudą pakeisti kita bausme.

Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė teikimą tenkinti ir baudos bausmę J. Š. pakeisti laisvės apribojimu.

Nuteistasis J. Š. į teismo posėdį neatvyko.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 2 dalis numato, kad klausimą dėl baudos nuteistajam pakeitimo kita bausme teismas gali nagrinėti teismo posėdyje, į kurį šaukiamas ir nuteistasis, tačiau jo neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.

Nuteistajam J. Š. į jo nurodytą gyvenamąją vietą buvo išsiųstas teismo šaukimas, tačiau nuteistajam šaukimas įteiktas nebuvo, pašto darbuotojui nurodžius, jog teismo šaukimo jis neatsiėmė. Atsižvelgiant į tai, kad J. Š. buvimo vieta nebuvo žinoma, teismo 2020-06-26 nutartimi nutarta J. Š. atvesdinti į teismo posėdį, įvyksiantį 2020-07-14. Utenos apskrities VPK prieš posėdį informavo teismą, kad J. Š. atvesdinti į teismo posėdį nėra galimybės, nes jo buvimo vietos nustatyti nepavyko, nuteistojo tėvas nurodė, kad sūnus jau metai laiko nurodytu adresu negyvena, su sūnumi ryšių nepalaiko. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad buvo imtasi visų priemonių nuteistajam J. Š. pranešti apie teismo posėdį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad įstatymo nuostata leidžia neatvykus nuteistajam nagrinėti klausimą dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausme, teismas nagrinėja antstolės teikimą nuteistajam J. Š. nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 – 25 straipsniuose nustatyta, jog nuteistajam nesumokėjus nustatytu laiku baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. BK 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais (BPK 352 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Iki 2019 m. liepos 6 d. galiojusioje BK 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu, tačiau BK 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2019 m. liepos 6 d., nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Toks BK 47 straipsnio 8 dalies pakeitimas, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, nes numatytas baudos pakeitimas į švelnesnę bausmę, nei buvo anksčiau, turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais.

Susipažinus su antstolės Aistės Mikulėnienės teikimu ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0104/15/00710 medžiaga matyti, kad J. Š. Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-420/2015, paskirta 20 MGL dydžio bauda per penkerius metus išieškota iš dalies, likusi neišieškota baudos galis – 466,35 Eur. Nurodytu laikotarpiu antstolė ieškojo nuteistojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, šiuo tikslu priėmė atitinkamus patvarkymus, periodiškai tikrino viešųjų registrų duomenis, bandė susisiekti su J. Š. ir taikė kitas priverstinio vykdymo priemones, tačiau išieškoti visos baudos negalėjo. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad nuteistajam tiek savanoriškai, tiek priverstinai tinkamai ir laiku vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį trukdė susidėjusios konkrečios objektyvios nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės. Visa tai rodo nuteistojo vengimą savo noru sumokėti baudą ir galimybių ją išieškoti nebuvimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą J. Š. paskirtą ir nesumokėtą baudą pakeisti laisvės apribojimu.

BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio pagrindu viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1). Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio pagrindu bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti (1 dalis). Bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė (2 dalis). Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų.

Šiuo atveju J. Š. Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-420/2015, paskirta ir neišieškota baudos dalis yra 466,35 Eur. Tai sudaro pagrindą nuteistajam paskirtą ir neišieškotą baudos dalį pakeisti 9 (devynių) dienų laisvės apribojimo bausme (466,35 Eur ÷ 50 Eur = 9,327 d.), įpareigojant jį nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose.

Tai, kad 9 dienų laisvės apribojimo bausmė nesiekia įstatymo leidėjo BK 48 straipsnyje numatyto šios bausmės rūšies minimumo – 3 mėnesių, teismo vertinimu, neturėtų būti kliūtis pakeisti baudos bausmę į laisvės apribojimą. Analogiškai, teismų praktikoje taikant BK 47 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2019-07-06, ir nuteistiesiems keičiant vengiamą atlikti baudos bausmę į areštą, ta aplinkybė, kad nustatoma arešto bausmė dažnu atveju nesiekdavo įstatymų leidėjo numatyto šios bausmės rūšies minimumo (10 parų arešto už baudžiamąjį nusižengimą, 15 parų arešto už nusikaltimą), niekada nebuvo laikoma kliūtimi bausmės pakeitimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 352 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 362 straipsnio 2, 6 ir 7 dalimis, 364 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis,

nutaria:

Antstolės Aistės Mikulėnienės teikimą tenkinti.

J. Š. Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-420/2020, paskirtą ir neišieškotą 466,35 Eur baudą pakeisti 9 (devynių) dienų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusios nutarties vykdymo pradžios probacijos tarnyboje.

Išaiškinti J. Š., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas