Kauno apygardos teismo nutartis

dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui,

viešame teismo posėdyje, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedusiam, dirbančiam pagal individualios veiklos pažymėjimą, neteistam (toliau – E. B.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu, dėl to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. 24.00 val. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. 01.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, negyvenamajame apleistame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su M. S. ir L. Š., konflikto metu, bendrais veiksmais, tyčia kojomis ir kumščiais sudavė nukentėjusiajam J. P. mažiausiai 8 smūgius į galvą, mažiausiai 5 smūgius į pilvą ir kitas kūno vietas, o po to L. Š. į išangę įkišus metalinį strypą, padarė nukentėjusiajam šiuos sužalojimus: odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, dešiniame skruoste, kaktos kairės pusės – kairio skruosto srityje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose abiejose momens – smilkinio srityse ir pakaušio srityje, kraujosruvas abiejuose smilkininiuose raumenyse, nosies kaulų lūžimą, kraujosruvą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinio galvos smegenų pusrutulio visame paviršiuje, kraujo išsiliejimą ir susikaupimą po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujosruvą odoje ir poodyje kairio klubo srityje, odos nubrozdinimus abiejose plaštakose, pilvo kairėje pusėje ir kairiame klube, paviršinę muštinę žaizdą kairėje blauzdoje, tarpvietės srities sužalojimą su šlapimo pūslės sienelės pažeidimu bei užpilvaplėvinio tarpo minkštųjų audinių pažeidimu, ko pasėkoje dėl stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio veido kaulų lūžimu, galvos smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, galvos smegenų suspaudimu po galvos smegenų dangalais išsiliejusiu ir susikaupusiu krauju, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu, nukentėjusysis J. P. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu nužudė J. P..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, E. B. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. rugpjūčio 13 d., 18.30 val.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi E. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi E. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams. Nors minėtoje nutartyje nenurodoma nuo kada skaičiuoti pratęsto suėmimo taikymo terminą, tačiau, atsižvelgiant į Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi E. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pradžią (2017 m. rugpjūčio 14 d.), akivaizdu, kad ir vertinamu atveju ji skaičiuotina nuo 2017 m. lapkričio 14 d.

Teismo posėdyje prokuroras siūlė E. B. suėmimo terminą pratęsti 3 mėnesiams, kadangi suėmimo pagrindai nepakito. Kaltinamasis suėmimo pratęsimui neprieštaravo, kaltinamojo gynėjas prašė skirti švelnesnę kardomąją priemonę.

Suėmimo taikymo terminas kaltinamajam E. B. pratęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

BPK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (jų taikymo terminas gali būti pratęsiamas), siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo) klausimą, teismas nevertina baudžiamojoje byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo. Tokiu atveju pakanka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Įvertinus analizuojamos baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad kaltinamųjų – E. B., M. S. ir L. Š. parodymų visuma bei jų parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuoti duomenys, liudytojų D. G., A. Č., T. A., J. S., T. A., A. A. parodymai, reikalaujamų daiktų, dokumentų apžiūros metu gauti duomenys, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. 52-(169)-IS1-171, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadose Nr. G 820/2017 (06) ir Nr. M 254/2017(06) konstatuotos aplinkybės bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog tokių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pakanka.

E. B. yra kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, vadovaujantis BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, ir sukėlusių negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymu. Už šios nusikalstamos veikos padarymą E. B. gresia itin griežta, išimtinai tik su terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė, t. y. iki 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“, į kurias privalu atsižvelgti sprendžiant asmeniui paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, sąvokai. Be šios aplinkybės, būtina įvertinti ir kaltinamojo asmenybę, jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, vertinant jas kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumo, pobūdžio bei įvykdymo aplinkybių kontekste.

Analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad praeityje E. B. teistas nebuvo, tačiau administracine tvarka už įvairaus pobūdžio ir sunkumo administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų, padarymą jis buvo baustas ne kartą. Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kontekste įvertinus jo baustumus administracine tvarka matyti, kad daugeliu atveju kaltinamasis buvo baudžiamas už viešosios tvarkos pažeidimus, didžioji dalis jo praeityje įvykdytų teisės pažeidimų/nusižengimų susiję su alkoholio vartojimu (kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas taip pat buvo galimai įvykdytas E. B. apsvaigus nuo alkoholio), kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas elgesio ir moralės normas, rodo, kad kaltinamasis galimai nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos jo vertybių orientacijos. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuo 2017 m. kovo 28 d. E. B. ir vykdė individualią veiklą, tačiau, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų, jo darbinė veikla praeityje nebuvo nuosekli, jo darbo vieta nuolat keitėsi, vienoje darbo vietoje kaltinamasis nesugebėdavo išsilaikyti ilgesnį laikotarpį, kas neabejotinai jį charakterizuoja labiau neigiamai ir aukščiau aptartų duomenų visumoje leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog būdamas laisvėje E. B. prioritetą teikė ne darbinei veiklai, bet nereikšmingam savo laiko praleidimui, galimai paskatinusiam jį elgtis nusikalstamai ir vertinamu atveju, todėl manyti, jog darbo turėjimas jį gali sulaikyti nuo galimo jo slapstymosi, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šiuo aspektu be kaltinamojo darbinės veiklos įvertintina ir tai, kad jis nėra vedęs, jo deklaruota gyvenamoji vieta – Prienų r. savivaldybė. Kaltinamojo teigimu pastaruoju metu jis gyveno pas seserį, pas tėvus negyveno, kas visumoje leidžia pagrįstai spręsti, jog E. B. nėra saistomas nei stipriais šeiminiais, nei darbiniais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, todėl, siekdamas išvengti jam gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, jis gali bėgti, slėptis nuo teismo.

Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į jo elgesį po galimai įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo. Kaip matyti iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų (liudytojo T. A. parodymai), E. B. jau kitą dieną po jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo sunaikino galimai tinkamam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui reikšmingus daiktus – sportinius batus (kuriuos galimai buvo apsiavęs nusikalstamos veikos vykdymo metu), be to, ieškojo skrydžių, galimai ketindamas išvykti į kitą valstybę ir taip apsunkinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos tinkamą ištyrimą.

Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam E. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo sąlygos nėra pakitusios, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar net keletu jų, negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o būtent – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio vykdymą, todėl suėmimo taikymo terminas kaltinamajam pratęstinas, konstatuojant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į numatomą bylos nagrinėjimo trukmę teisme, suėmimo terminas E. B. pratęstinas 3 (trims) mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 127 straipsniu, 130 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

pratęsti kaltinamajam E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kardomąją priemonę – suėmimą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 14 d.

Nutartis, per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.