Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-06 · Civilinė byla Nr. 2A-36-254/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-06
Bylos Nr.
2A-36-254/2015
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00026-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
Atsakovas
M. T.
Ieškovas
I. F.
Advokatai
Daiva Jurevičienė
Civilinė byla Nr. 2A-1772-254/2014;Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00026-2013-7;

Procesinio dokumento kategorijos: 76.4;77.4.2.;78.2.1; 121.21.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. T. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-633/2014 pagal ieškovės I. F. ieškinį atsakovui M. T., išvadą teikianti institucija Vilkaviškio raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą ir prašė nustatyti, kad atsakovas M. T. yra jos dukters A. F., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o ši yra jo dukra; nustatyti nepilnametės dukters A. F. gyvenamąją vietą su ja, ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą už 36 mėn., skaičiuojant po 300 Lt kas mėnesį - 10800 Lt, uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas nustatyti ieškovei. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu viena augina nepilnametę dukrą. Dukters biologinis tėvas yra atsakovas. Jokių abejonių dėl to nėra, kadangi nuo 2004 m. pavasario intymius (lytinius) santykius turėjo tik su atsakovu, su kuriuo draugavo, jis lankėsi jos motinos namuose, o nuo 2005 m. rudens iki 2007 m. kovo mėn. apytiksliai kartu gyveno kaip sugyventiniai faktine šeima atsakovo bute (duomenys neskelbtini). Tik sužinojusi apie 5 sav. savo nėštumą, ji iš karto pranešė atsakovui, šis neprieštaravęs, kad ieškovė gimdytų, jokių ginčų dėl savo tėvystės šiam vaikui nekėlė, medicininiuose dokumentuose vaiko tėvu ji nurodė atsakovą. Mergaitę 2007-03-06 d. iš ligoninės ji parsivežė į minėtą atsakovo butą, čia ją pirmą kartą po gimdymo aplankė vaikų gydytoja, atsakovas tuo laiku buvo Vokietijoje. Jis paskambinęs netikėtai liepė jai iš buto išsikelti, pasakė, kad vis tiek jų bendro gyvenimo toliau nebus, tačiau pažadėjo padėti išlaikyti dukrą. Jai buvo žinoma, kad šalims pradėjus kartu gyventi, atsakovas susituokė su kita moterimi, susilaukė su ja vaiko, tačiau atsakovas patikino gyvensiąs ne su žmona, o su ieškove. Nuo dukters gimimo atsakovas mergaitės neaugino ir neišlaikė, todėl ieškovė prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su motina ir priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė: kad M. T. yra A. F., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o ši yra jo dukra; nustatė šalių dukters (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ir priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai (duomenys neskelbtini)po 220 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-01-14) iki jos pilnametystės, taip pat 7920 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn. Uzufrukto teisę į vaiko išlaikymo lėšas nustatė ieškovei. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

1. Teismas, nustatydamas, kad atsakovas M. T. yra A. F. tėvas, o ši yra jo dukra rėmėsi tuo, kad atsakovas delsė atlikti DNR ekspertizę daugiau nei pusę metų, toks jo elgesys neatitiko nei sąžiningumo, nei protingumo kriterijų, nei rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio standartų. Teismas objektyvaus pobūdžio kliūčių, sutrukdžiusių atsakovui atlikti ekspertizei nenustatė, todėl vertindamas ieškovės paaiškinimus, liudytojos M. K. parodymus ir remdamasis CK 3.148 str. 2 d. norma, atsakovo nenuvykimą atlikti ekspertizę įvertino kaip jos atsisakymą ir kvalifikavo tai kaip tėvystės ieškovės dukrai įrodymą.

2. Teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, kadangi ji dukrą augina nuo gimimo, atsakovas ginčo dėl to nekėlė (CK 3.169 str. 1 ir 2 d. d.). Vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina visiškai pritarė ir Vilkaviškio raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvada.

3. Teismas nustatęs, kad atsakovas yra vaiko tėvas ir jo neišlaikė nuo pat vaiko gimimo, ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tenkino iš dalies atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti dar 4 nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus (dukra Karolina), o atsakovo dabartinė šeima šiuo metu yra socialiai remiama.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, šiais argumentais:

1. Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo iš esmės rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais (iš teismo sprendimo neaišku kokiais), kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Priešingai, atsakovo pateikti paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai: atsakovo santuokos įregistravimo laikas, sūnaus (duomenys neskelbtini) gimimo data, paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes. Atsakovo teigimu, jo su žmona M. R. santykiai buvo normalūs, tuo metu jie gyveno Šilutėje, vedė bendrą ūkį. Jis neneigė, kad turėjo atsitiktinių lytinių santykių su ieškove, tačiau niekada su ja negyveno ir bendro ūkio nevedė.

2. Apelianto vertinimu, teismas byloje buvo šališkas, nepagrįstai rėmėsi liudytojos M. K. parodymais, nes M. K. į šią bylą buvo pakviesta ir dalyvavo kaip institucijos, teikiančios išvadą - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos, atstovė ir viso bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdžio metu) buvo teismo salėje ir girdėjo tiek ieškovės, tiek atsakovo parodymus. Be to, po to kai ji buvo apklausta kaip liudytoja, ji teikė ir išvadą kaip savivaldybės institucijos atstovė, todėl atsakovui kyla klausimas kokioje procesinėje padėtyje M. K. dalyvavo šioje byloje ir kokiu teisiniu pagrindu teismo iniciatyva ji tapo liudytoja.

3. Apeliantas pažymėjo, kad niekada neatsisakė atlikti DNR ekspertizės, o jos atlikti nenuvyko todėl, kad neturėjo jokių finansinių galimybių už ją sumokėti, nes jis turi keturis nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas - dukra Karolina yra neįgali, abu su žmona yra bedarbiai ir pragyvena iš gaunamos socialinės pašalpos, todėl negali sumokėti teismo nutartyje nurodytą 1050 Lt sumą už ekspertizės atlikimą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo buvo nustatyta jo tėvystė ieškovės dukters A. F. atžvilgiu, prašo jį panaikinti, tačiau apeliaciniame skunde nurodė argumentus tik dėl sprendimo dalies dėl jo tėvystės nustatymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Nacionalinėje teisėje šios vaiko teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Apeliantas nurodo, kad jam nežinoma, kuo ieškovė grindžia savo ieškinį dėl jo tėvystės dukters (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nustatymo. Su tuo sutikti negalima. Ieškovė ieškinyje nurodė ir 2013-04-09 teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovui, paaiškino, kad su juo nuo 2004 m. kovo mėn. gyveno, pirmiausia pas savo tėvus, po to atsakovo bute Kybartuose. Kartu gyveno ir ieškovei laukiantis, todėl jam buvo žinoma apie jos nėštumą. Ieškovė tvirtino, kad santykių su kitais vyrais, gyvendama su atsakovu neturėjo, todėl jo tėvyste neabejoja. Tik dukrai gimus, atsakovas liepė jai iš jo buto išsikraustyti. Šiuos ieškovės paaiškinimus teismo posėdyje atsakovas girdėjo, jų neneigė, tik nurodė, kad dažnai išvykdavo į Vokietiją ir girdėjo kalbų, kad ieškovė bendrauja su kitais vyrais, todėl jam kilo abejonių dėl tėvystės, kurias galėtų išsklaidyti DNR ekspertizė (1 t., b.l. 44).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2013-04-09 nutartimi paskyrė ekspertizę giminystės ryšiui nustatyti, tenkindamas atsakovo prašymą (1 t., b.l. 46-47), bet atsakovas neįmokėjo užstato ekspertizės išlaidoms apmokėti ir į ekspertizę nenuvyko. Apeliantui ginčijant sprendimą dėl jo tėvystė, nepatvirtintos moksliniais įrodymais, ieškovė apeliacinės instancijos teisme prašė paskirti byloje DNR ekspertizę giminystės ryšiui nustatyti ir jos prašymas buvo patenkintas (1 t., b.l. 183-184). Tačiau ir šiuo atveju apeliantas į ekspertizę nenuvyko, bylos eiga apeliacinės instancijos teisme nesidomėjo, nors jo atvykimas į teismo posėdį buvo pripažintas būtinu, jam buvo paskirta teismo bauda, tačiau apeliantas į teismo posėdžius neatvyko. Šios aplinkybės yra pagrindu teisėjų kolegijai pripažinti, kad atsakovas atsisakė ekspertizės, todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą galima įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 straipsnio 2 dalis), nes byloje yra ir kitų įrodymų, kurie gali patvirtinti jo tėvystę.

Apelianto tėvystę patvirtina pirmiau nurodyti ieškovės paaiškinimai apie šalių bendrą gyvenimą vaiko pradėjimo metu, kurio atsakovas nepaneigė, tik kėlė abejones, remdamasis nenurodytų asmenų žiniomis apie ieškovės santykius su kitais vyrais. Ieškovės paaiškinimus apie atsakovo tėvystę patvirtina jos nėščiosios kortelės duomenys, kurioje vaiko tėvu nurodytas atsakovas, taip pat nurodyti duomenys apie jo kraujo grupę ((duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas iš VšĮ Šeimos sveikatos centro gavo tuos pačius duomenis apie apelianto kraujo grupę, kurios nustatymui kraujo tyrimai buvo atlikti 2014-11-26, jau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Kauno apygardos teismas, gavęs duomenis ir apie ieškovės ir jos dukters (duomenys neskelbtini) kraujo grupę, 2014-12-15 nutartimi paskyrė ekspertizę pagal kraujo grupes, siekiant išsiaiškinti ar šie duomenys nepaneigia apelianto tėvystės (2 t., b.l. 24-25). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2014-12-23 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodoma, kad apelianto tėvystės pagal pateiktus duomenis taip pat negalima paneigti (2 t., b.l. 28).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė liudytojų apklausos tvarką, kuomet M. K., būdama institucijos, teikiančios išvadą atstove teisme atstove, kartu buvo apklausta ir liudytoja, nors buvo teismo posėdžių salėje bylos nagrinėjimo metu ir teikė išvadą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad apklausiant šį asmenį liudytoju buvo pažeisti CPK 192 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Tačiau CPK 50 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pateikti prašymus. Šios atstovės paaiškinimai, kad vykdydama darbines pareigas, iš ieškovės motinos žinojo, jog ieškovė gyvena Kybartuose su draugu verslininku, kuris kartais vyksta į Vokietoją su ieškove, kad jie laukiasi vaiko bei, kad pagimdžius jai dukrą, šalys išsiskyrė, yra teisiškai reikšmingi ne kaip liudytojos parodymai, o kaip institucijos atstovės paaiškinimai, kuriuos vertinant su kitais byloje surinktais įrodymais galima buvo padaryti išvadą, kad atsakovas yra ieškovės dukters (duomenys neskelbtini) tėvas (CPK 61 str. , 177 str. 2 d., 185 str., CK 3.148 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.148 straipsnį ir tarptautinių konvencijų nuostatas ar nukrypo nuo šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Ieškovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-10-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, jos išlaidas apmokant 100 proc., todėl iš apelianto valstybei priteisiama 69,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 – 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto M. T. valstybei 69,48 Eur, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjos Aušra BaubienėDalė BurdulienėJolita Cirulienė