Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Rolandui Rutei,

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui D. G.,

išnagrinėjo E. S., gimusio Pakruojo r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Pakruojo mieste, dirbančio AB „M“ pagalbiniu darbininku, vidurinio išsilavinimo, neteisto, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. sausio 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko D. G. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 75-ANR_P-238-2019, E. S. yra kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. gruodžio 22 d., apie 17.40 val., Pakruojo rajono savivaldybėje, Karašilio kaime, būdamas blaivus (nustatytas 2,31 promilių girtumas), įvairiais įžeidžiančiais žodžiais žemino Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnų garbę ir orumą bei nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo – reikalavimo nustoti žeminti jų garbę ir orumą bei nustoti spardyti automobilio saloną. Protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais E. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas D. G. paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 22 d. 16.22 val. buvo sustabdytas automobilis „Volvo“, kurio vairuotojui E. S. buvo nustatytas 2,31 promilių girtumas. E. S. buvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, nes vairavo transporto priemonę neblaivus, kai neblaivumas viršijo 1,5 promiles. Jam buvo išaiškinta, kad bus sulaikomas ir jis buvo perduotas kitam ekipažui, kuriame dirbo K. M. ir I. Š.. Bevežant E. S. įvairiais įžeidžiančiais žodžiais žemino Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnų garbę ir orumą bei nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo – reikalavimo nustoti žeminti jų garbę ir orumą bei nustoti spardyti automobilio saloną. Ties Karašilio kaimu pareigūnai išlipo iš automobilio uždėti antrankius. E. S. priešinantis buvo uždėti antrankiai ir panaudotas elektroimpulsinis prietaisas. Pareigūnai buvo įžeidinėjami, jie prašė, kad nustotų įžeidinėti. E. S. galėjo pats susižaloti ir apgadinti automobilį. Iš pradžių antrankiai nebuvo uždėti, nes elgėsi normaliai ir nebuvo poreikio. Antrankiai buvo uždėti, kad nevykdė reikalavimo nustoti įžeidinėti ir spardyti automobilio apdailą. Buvo surašytas įtariamojo sulaikymo protokolas, kuriame buvo išaiškinta, dėl ko sulaikomas, kur ir kodėl vežamas. Asmuo naudojo keiksmažodžius, įžeidžiančius žodžius, prašo nubausti skiriant atitinkamą baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. paaiškino, kad kaltę dėl vieno pažeidimo pripažįsta visiškai, o dėl kito – ne. Pripažįsta dėl įžeidinėjimo, dėl nepaklusimo – ne, nes automobilio nespardė, iš pareigūnų reikalavimų neišgirdo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėjas advokato padėjėjas Rolandas Rutė paaiškino, kad yra prieštaravimų tarp pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių ir pareigūno administracinio nusižengimo protokole išdėstytų aplinkybių. Antrankiai buvo uždėti todėl, kad įžeidinėjo, sakė, kad išlips iš mašinos ir daužė apdailą. Kai sustojo ir bandė uždėti antrankius, žmogus nesutiko, kad jam būtų uždėti antrankiai. Uždėjus antrankius ir elektros šoku įžeidinėjimo nesustabdysi. Tarnybiniame pranešime parašyta, kad uždėjus antrankius pradėjo įžeidinėti. Nėra aišku, koks pareigūnas, kokius reikalavimus pareiškė. Neaišku, ar buvo išaiškinta, kaip turi elgtis automobilyje. Nesuprantama, kuo pasireiškė pareigūnų reikalavimų nevykdymas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia nusižengimo pagal ANK 508 straipsnį. Šis pažeidimas buvo ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Byloje nėra nei vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, kad pareigūnų reikalavimai būtų išreikšti ir asmuo būtų jų nevykdęs. Policijos pareigūnai privalo užtikrinti sulaikytų asmenų teises ir teisėtus interesus. Sulaikytam asmeniui nebuvo užtikrinta teisė žinoti, kur jis yra vežamas, šito atsakymo jis negavo ir įvyko konfliktas tarp transportuojamo asmens ir pareigūnų. Policijos pareigūnai turėjo aiškiai išreikšti reikalavimus ir jei jie nebūtų vykdomi, tik tuomet atsirastų pagrindas uždėti antrankius ir naudoti kitas priemones. Šiuo atveju jokie policijos pareigūnų reikalavimai nebuvo išreikšti, buvo tik pasakyta „duok ranką“. Taip pat nebuvo išreikštas reikalavimas nustoti įžeidinėti ir žeminti pareigūnus. Prašo administracinę teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį nutraukti, o už pažeidimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, ir skirti minimalią nuobaudą.

Liudytoja K. M. paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 22 d. vakare perėmė iš kolegų sulaikytą asmenį. Vedant į automobilį šiam asmeniui pasakė, kad yra sulaikytas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir kad bus vežamas į Šiaulius. Važiuojant į Šiaulius, asmuo pradėjo trankyti automobilio detales, tai suprato iš garsų. Atsisukusi pametė, kad jis muistosi. Kolegai pasakė sustoti. Kad neapgadintų policijos turto ir nesusižalotų savęs, uždėjo antrankius. Kolega paklausė „kodėl trankai automobilio apdailą“, šis atsakė, kad nori išlipti. Kadangi stangrino rankas, neleido uždėti antrankių, ji panaudojo elektros šoką. Vėliau pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, iki antrankių uždėjimo neįžeidinėjo. Atsisukusi matė, kad muistėsi ir girdėjo garsus, iš to suprato, kad spardo, nes garsas buvo didelis, buvo stiprūs smūgiai. Įžiūrėti, į kokią vietą buvo smūgiai – negalėjo. Išlipus iš automobilio buvo pareikalavimas. Neatsimena, ar iki išlipimo iš automobilio buvo koks nors reikalavimas, nes tai buvo senai. Išlipus, kolega pareikalavo rankas laikyti už nugaros, bet jis stangrino rankas ir todėl buvo panaudotas elektros šokas. Ji neatsimena ar vėliau buvo padarytas reikalavimas nustoti žeminti pareigūnų garbę ir orumą.

Liudytojas I. Š. paaiškino, kad asmuo buvo perduotas kito ekipažo pristatyti į Šiaulių VPK laikino sulaikymo kamerą. Ties Karašilio kaimu išgirdo, kad asmuo pradėjo daužyti automobilio detales. Sustojo, nuėjo uždėti antrankių, kad nesužalotų savęs ir neapgadintų automobilio. Iki tol elgėsi ramiai. Iš garsų suprato, kad daužo automobilį, nes skambėjo plastmasė. Pats to nematė, nes vairavo. Pareikalavo užlenkti rankas už nugaros, jis nelenkė, kolegė panaudojo „tazerį“, tada pavyko užlenkti rankas. Neatsimena, ar prieš sustojant ką nors sakė. Neatsimena, ar kaip nors į įžeidinėjimus reagavo. Vairuojant nestebėjo per kamerą, ką veikia sulaikytasis, nematė, ar kolegė stebėjo kamerą. Iš pradžių buvo patalpintas be antrankių, nes žmogus buvo ramus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 567 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. neginčija jam inkriminuojamo nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, padarymo, pripažįsta padaręs šį pažeidimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, tačiau jis ginčija jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

Iš byloje esančio kompaktinio disko su garso ir vaizdo įrašu peržiūros matyti, kad tarnybiniu policijos automobiliu vežant sulaikytąjį E. S., nėra girdima smūgių, trenksmo ar panašių garsų, girdimas tik vienkartinis bilstelėjimas. Policijos pareigūnai gabenamam asmeniui neišsako reikalavimų nustoti spardyti ar pan. tarnybinį automobilį. Sustojus policijos automobiliui ir policijos pareigūnams atidarius automobilio patalpą, kurioje buvo vežamas sulaikytasis E. S., yra girdimi reikalavimai „duodam rankas, rankos už nugaros, duodi rankas, ramiai“. Taip pat garso įraše nei iki automobilio sustojimo (siekiant uždėti antrankius) nei vėliau, nėra girdima, kad policijos pareigūnai būtų išsakę E. S. reikalavimą nesikeikti, nustoti vartoti necenzūrinius žodžius bei nustoti žeminti jų garbę ir orumą.

Teismo posėdžio metu apklausiama policijos pareigūnė K. M. parodė, kad ji neatsimena, ar iki išlipimo iš automobilio buvo koks nors reikalavimas, nes tai buvo senai, o išlipus iš automobilio, kolega pareikalavo rankas laikyti už nugaros. Taip pat ji neatsimena, ar vėliau buvo išreikštas reikalavimas nustoti žeminti pareigūnų garbę ir orumą. Teismo posėdžio metu apklausiamas policijos pareigūnas I. Š. parodė, kad sustojus pareikalavo užlenkti rankas už nugaros, E. S. nelenkė. Neatsimena, ar prieš sustojant ką nors sakė. Neatsimena, ar kaip nors į įžeidinėjimus reagavo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, be kita ko, yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos nagrinėjamos bylos ribos. Nagrinėjamu atveju protokole nurodyta, kad E. S. nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo – reikalavimo nustoti žeminti jų garbę ir orumą bei nustoti spardyti automobilio saloną. Nei tarnybiniame pranešime, nei liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymuose teismo posėdžio metu, nėra nurodyta jokių aplinkybių apie tai, kad E. S. atžvilgiu buvo aiškiai išreikšti būtent tokie reikalavimai, kurių nevykdymas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamas administracinio nusižengimo protokolu. Šios aplinkybės nepatvirtina ir vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio. Akivaizdu, jog tokiu atveju nėra galimybės spręsti apie reikalavimų turinį, o juo labiau apie veiksmus (neveikimą) tų reikalavimų nevykdant. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad kaltinimas dėl vengimo ar trukdymo policijos pareigūnams uždėti antrankius, E. S. protokolu nėra pareikštas, nors tiek tarnybinis pranešimas, tiek liudytojų parodymai koncentruojasi būtent į šias aplinkybes. Dėl minėtos priežasties pastarojo reikalavimo, jo teisėtumo bei reikalavimo vykdymo ar nevykdymo, teismas nagrinėjamos bylos kontekste nepasisako.

Atsižvelgęs į aukščiau aptartus ir byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog E. S. veiksmai neatitinka ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal minėtą straipsnį E. S. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

E. S. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą 508 straipsnyje, be jo paties kaltės pripažinimo, patvirtina ir kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Šie duomenys patvirtina, kad E. S. padaryta veika atitinka ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, kadangi jis 2018 m. gruodžio 22 d., apie 17.40 val., Pakruojo rajono savivaldybėje, Karašilio kaime, būdamas blaivus (nustatytas 2,31 promilių girtumas), įvairiais įžeidžiančiais žodžiais žemino Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnų garbę ir orumą.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

E. S. kaltu dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus (nustatytas 2,31 promilių girtumas) ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, E. S. už padarytą administracinį nusižengimą skirtina administracinė nuobauda – artima minimaliai straipsnio sankcijoje numatytai baudai (ANK 25, 32, 34 - 36 straipsniai).

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas neįžvelgia galimybės pažeidėjui paskirti švelnesnę baudą nei numatyta sankcijoje (švelnesnė nuobaudos rūšis (įspėjimas) atitinkamo straipsnio sankcijoje nenumatyta).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34–36 straipsniais, 630, 635–637, 646 straipsniais,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą dalyje, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, E. S. atžvilgiu nutraukti.

E. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, ir jį nubausti 95 Eur (devyniasdešimt penkių eurų) bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 18095976330.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.