- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-21
- Bylos Nr.
- II-54-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02104-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. R. (toliau – ir pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo M. B. (M. B.) 2021 m. spalio 28 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyresnysis tyrėjas M. B. 2021 m. spalio 28 d. nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal G. R. pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini), lojančio šuns, kuris kelia triukšmą ir trukdo ilsėtis.
Nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną motyvuojamas tuo, kad P. D. (P. D.) paaiškino, jog šuo dienos metu laikomas voljere namo kieme, o vakare ir naktį namuose. Būdamas voljere, šuo suloja tik tuo metu, kai svetimi žmonės vaikšto gatve netoliese. Dėl šuns lojimo jam skundėsi tik vienas kaimynas, kuris sakė, kad naktimis dirba, o ryte ir dieną ilsisi. Kiti kaimynai dėl šuns lojimo nesiskundžia. P. D. paaiškino, kad negali uždrausti šuniui loti dienos metu. Aplinkui yra daug šunų, kurie galimai savo lojimu ir trukdo kaimynui ilsėtis.
Apžiūrėjus G. R. pateiktą vaizdo įrašą, nustatyta, kad pateiktas 00.21 min. vaizdo įrašas nufilmuotas tamsiu paros metu. Matyti kelių namų languose degančios šviesos. Girdimas šuns lojimas.
Nutarime nurodyta, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę, tai yra kai įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Taigi, nenustačius bent vieno administracinio nusižengimo sudėties elemento, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
G. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos vyresniojo tyrėjo sprendimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir išspręsti problemą dėl šuns nuolatinio lojimo, trukdančio jo šeimos ir kaimynų darbui, poilsiui bei viešajai rimčiai.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2021 m. spalio 16 d. pateikė skundą dėl (duomenys neskelbtini), P. D. lojančio šuns ir pateikė informaciją, kad kaimynų šuo jau 2–3 mėnesius kelia nuolatinį triukšmą nuo ryto iki vakaro. Dienos metu šuo yra laikomas voljere, kuris yra priešais jo daugiabučio langus. Kelis kartus bandė asmeniškai kalbėtis su kaimynais ir kreipėsi į savivaldybę, tačiau situacija nesikeičia. Šuo laikomas lauke nuo 8–9 val. ryto iki 20–21 val., o būdamas voljere šuo loja po 1–2 val. be sustojimo. Tai trukdo darbui iš namų ir poilsiui vakare. Prie pareiškimo buvo pridėta filmuota medžiaga, kurioje girdima, kaip 2021 m. spalio 16 d. 19.18 val. šuo kelia triukšmą. Taip pat pranešė, kad turi valandos ilgio filmuotą medžiagą, kurioje šuo be sustojimo loja dienos metu, tačiau failas buvo per didelis pasidalinimui „epolicija.lt“ sistemoje ir niekas nesureagavo į paklausimą, kokiu būdu gali pateikti didesnės apimties vaizdo medžiagą.
Skunde pažymima, kad, praėjus porai dienų po skundo pateikimo, su juo susisiekė tyrėjas ir paklausė papildomų klausimų, 2021 m. lapkričio 25 d. buvo priimtas sprendimas pripažinti jį nukentėjusiuoju, tačiau 2021 m. lapkričio 28 d. šis sprendimas buvo pakeistas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nors bylą tiriantis pareigūnas nepaprašė jokios papildomos informacijos.
Toliau pareiškėjas savo skundą grindžią šiais motyvais:
Pirma, skundžiamame nutarime pareigūnas, nurodydamas, kad „2021 m. spalio 16 d. komisariate registruotas G. R. pareiškimas dėl (duomenys neskelbtini), lojančio šuns, kuris kelia triukšmą ir trukdo ilsėtis“, neužfiksavo, jog šuo trukdo ne tik ilsėtis, bet ir dirbti iš namų. Pasak pareiškėjo, jis dirba pagal individualią veiklą iš namų vakarais ir savaitgalio dienomis, o buto bendrasavininkė S. K. dirba pagal individualią veiklą nuo 9 val. iki 18 val. kiekvieną darbo dieną.
Antra, skundžiamame nutarime nurodytas teiginys apie tai, kad „dėl šuns lojimo P. D. skundėsi tik vienas kaimynas iš (duomenys neskelbtini) namo, kuris sakė, kad naktimis dirba, o ryte ir dieną ilsisi. Kiti kaimynai dėl šuns lojimo nesiskundžia“, pareiškėjo teigimu, neteisingas. Vienas kaimynas patvirtino, kad taip pat kalbėjosi su šuns šeimininku dėl šuns lojimo, kartu prideda 4 kaimynų liudijimus apie šuns lojimo keliamą diskomfortą.
Trečia, nors nutarime nurodyta, kad „P. D. paaiškino, kad negali uždrausti šuniui loti dienos metu“, pareiškėjo teigimu, jis kalbėjosi su šuns savininkais, kreipėsi į įvairias institucijas, taip pat ir į Vilniaus miesto savivaldybę, kuri informavo, kad pagal „Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių“ 7 punktą, auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo. Savivaldybė taip pat informavo, kad su jais susisiekė minėtą raštą gavęs asmuo ir paaiškino, kad šuo nuolat neloja, o jeigu konkrečiam asmeniui šuo kelia nepatogumų, jis yra kviečiamas išsakyti pastabas, į kurias šuns laikytojai geranoriškai atsižvelgs. Tačiau, pareiškėjo teigimu, po pokalbio su šuns savininku dėl problemos išsprendimo, niekas nepasikeitė, todėl buvo kreiptasi į policiją.
Ketvirta, skunde klaidingai nurodyta, kad „aplinkui yra daug šunų, kurie galimai savo lojimu ir trukdo kaimynui ilsėtis“. Pasak pareiškėjo, kiti šunys netrukdo, vaizdo įrašuose ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) matomas būtent šis kaimynų šuo, laikomas (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas prašo pakeisti skundžiamą nutarimą.
Institucijos atsiliepimas į pareiškėjo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
G. R. skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas (nukentėjusysis) G. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. birželio mėn. pabaigoje ar liepos mėn. pradžioje adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantys žmonės įrengė voljerą ir įsigijo vokiečių aviganį. Nuo jo namų iki voljero atstumas apie 30–40 metrų. Beveik kiekvieną dieną girdimas šuns lojimas be sustojimo. Kartais lojimas prasideda ryte nuo 8 val. ar po pietų, kartais prasideda tada, kai šeimininkai išvažiavę. Dienos metu šeimininkai kartais išsiveda šunį, bet paprastai šuo būna nuo 9 val. iki 21 val. voljere. Nors retais atvejais girdimas šuns lojimas iš jų namo, tačiau didžiausios pretenzijos, kai šuo loja voljere. Pasak pareiškėjo, po pranešimo policijai su juo susisiekė bylą tiriantis pareigūnas ir klausė, ar žino šuns savininko telefono numerį, ar asmeniškai pažįsta tą asmenį. Kiek žino, šuns savininkas ir pareigūnas bendravo, nes pareigūnas pateikė sprendimą ir nurodė, kad bendravo su šuns šeimininku. Pareiškėjo teigimu, kiti kaimynai taip pat turi pretenzijų. Vieni sakė, kad dirba iš namų su ausinėmis, nes negali susikaupti, kiti sakė, kad bendravo su šuns savininku, kuris nurodė, kad negali niekuo padėti, treti kaimynai nedetalizavo. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo pakeisti policijos priimtą sprendimą. Sutiktų, kad skundas būtų grąžintas tirti policijai.
Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra G. R. sugyventinė ir buto bendrasavininkė. Nuo 2021 m. birželio 1 d. dirba iš namų pagal individualią pažymą nuo 9 val. iki 18 val. Maždaug 2021 m. vasaros pradžioje ar viduryje kaimynai kieme pasistatė voljerą ir apgyvendino šunį. Nuo to laiko šuo loja nesustodamas, tai trukdo susikaupti ir vakarais ilsėtis. Kiekvieną dieną šuo kažkiek paloja, jei trumpais intervalais, tai netrukdo, bet kai loja iš voljero ilgai, trukdo. Žino, kad G. R. padavė skundą policijai, tačiau jos policija neapklausinėjo.
G. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad nori pateikti pretenziją dėl kaimynų vilkšunio keliamo triukšmo (nepertraukiamo lojimo), kuris drumsčia aplinkinių gyventojų ramybę. Šuo laikomas (duomenys neskelbtini) (b. l. 19).
I. V. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), nuosavo namo gyventojų turimas vokiečių aviganis, laikomas lauke dienos metu ir/ar vakare, be perstojo loja. Lojimas garsus, nuolatinis, dienos metu negalima atsidaryti langų, nes pažadinamas mažas vaikas (b. l. 20).
I. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo lauke laikomas šuo drumsčia ramybę. Šuo nuolatos ir įkyriai loja, kaukia. Šuns šeimininkas atsisako dėl to ką nors daryti (b. l. 21).
J. T. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 4, esančio gyvenamojo namo šeimininkai turi šunį, kurio nuolatinis lojimas trukdo kaimynams dirbti, mokytis ir ilsėtis. Šuo, būdamas lauke, nuolatos loja. Šeimininkų paprašius nuraminti šunį, sulaukiamas atsakymas, kad nieko negali padaryti. Todėl tenka kreiptis į oficialias institucijas dėl pagalbos, užtikrinant mažesnį triukšmą kaimynystėje (b. l. 22).
S. K. rašytiniame paaiškinime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir jos apklausos, vykusios teismo posėdžio metu (b. l. 23).
2021 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinės veiklos skyriaus rašte G. R. dėl skundo tyrimo nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. raštu kreipėsi į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkus ir supažindino su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio nuostatomis, Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-211 „Dėl Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimo“, 7 punktu, ANK 48 straipsnio 3 dalimi. Rašte nurodyta, kad siekiant ateityje išvengti galimos didesnės konfliktinės situacijos tarp kaimynystėje gyvenančių asmenų, siūlo laikytis minėtų teisės aktų reikalavimų bei imtis priemonių, kad minėtas šuo nesudarytų nepatogumų aplinkiniams gyventojams. 2021 m. rugpjūčio 23 d. su Vilniaus miesto savivaldybės administracija susisiekė raštą gavęs asmuo ir paaiškino, kad šuo nuolat neloja, o, jeigu konkrečiam asmeniui šuo kelia nepatogumų, šis asmuo yra kviečiamas ateiti pas žemės sklype (duomenys neskelbtini) gyvenančius asmenis ir išsakyti savo pastebėjimus, pastabas, pasiūlymus, į kuriuos šuns laikytojai geranoriškai atsižvelgs. Pastebėjus atvejus, kai asmenys galimai pažeidžia gyvūnų gerovės reikalavimus, informuojama kreiptis į atitinkamas institucijas (b. l. 42–44).
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.
ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.
Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamu atveju Institucija 2021 m. spalio 16 d. gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini), nuolat lojantis šuo kelia triukšmą ir trukdo ilsėtis (b. l. 3–6). Institucijoje 2021 m. spalio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu (b. l. 2). Pastebėtina, kad šiame nutarime nenurodyta, dėl kokio administracinio nusižengimo (ANK straipsnis, jo dalis) buvo atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas, kuris vėliau nutrauktas.
Iš skundžiamo nutarimo ir pateiktos skundo medžiagos matyti, kad Institucijos vyresnysis tyrėjas M. B., priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi tik G. R. pareiškimu, P. D. rašytiniu paaiškinimu ir nukentėjusiojo pateiktu vienu vaizdo įrašu, kurio trukmė 0.21 min. Daugiau jokių tyrimo veiksmų siekiant išsiaiškinti galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes nebuvo atlikta. Teismas konstatuoja, kad, esant tokioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo tyrimas buvo formalus. Skundo medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad G. R. buvo apklaustas įstatymų nustatyta tvarka. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu teigė, kad su juo telefonu susisiekė policijos pareigūnas, kuris uždavė kelis klausimus. Toks veiksmas nelaikytinas nukentėjusiojo apklausa ANK tvarka (pagal ANK 593 straipsnio 2 dalį, atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat ir atliekant apklausas, taip pat taikomos ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos). Pažymėtina, kad pareigūnas, užduodamas klausimus pareiškėjui, turi surašyti jo apklausos protokolą, su kuriuo turi teisę susipažinti apklausiamasis. Tai svarbu ir tuo aspektu, kad, atliekant pareiškėjo apklausą, gali būti nustatytos kitos administraciniam tyrimui reikšmingos aplinkybės, kurias privalu patikrinti. G. R. prie skundo pridėjo G. B., I. V., I. B., J. T. ir S. K., kurios galimai turi pretenzijų dėl to paties lojančio šuns, rašytiniai paaiškinimai (b. l. 19–23). Teismo posėdžio metu apklausiama S. K. nurodė, kad šuo loja nesustodamas, tai trukdo susikaupti dirbant dienos metu ir vakarais ilsėtis. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtos liudytojos nurodytomis aplinkybėmis. Taigi pareigūnas, išsamiai neapklausęs G. R., nesužinojo iš jo, kad ir kiti asmenys galimai turi pretenzijų dėl (duomenys neskelbtini), lojančio šuns. Tokie asmenys nebuvo apklausti arba iš jų nebuvo paimti rašytiniai paaiškinimai (ANK 593 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Kaip minėta, skundžiamame nutarime nurodyta, kad, peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurio trukmė 0.21 min., tamsiu paros metu matomos kelių namų languose degančios šviesos, girdimas šuns lojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad G. R. pareiškime nurodyta, jog jis turi valandos trukmės filmuotą medžiagą, kurioje šuo be sustojimo loja dienos metu, tačiau failas yra per didelis, kad galėtų juo pasidalyti per policijos elektroninę sistemą (b. l. 3–5). Taigi pareiškėjas, dar teikdamas informaciją dėl galimai jo teises ir teisėtus interesus pažeidžiamo įvykio, nurodė, kad jis turi papildomos medžiagos, kuri gali turėti reikšmės administraciniam tyrimui. Kita vertus, nenustatyta, kad pareigūnas, prieš priimdamas skundžiamą nutarimą, ėmėsi priemonių peržiūrėti G. R. turimą vaizdo įrašą. Skunde pateiktos dvi nuorodos (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), nukreipiančios į ilgos trukmės (apie 1 valandos) vaizdo įrašus, iš kurių matyti, kad šuo, esantis voljere priešais G. R. gyvenamąją vietą, nuolat loja šviesiu paros metu. Be to, skundą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis pateikė dar kelis vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kad ir po skundžiamo nutarimo priėmimo šuo, esantis voljere priešais G. R. gyvenamąją vietą, nuolatos loja (į bylą įdėtas kompaktinis diskas, kuriame įrašytas vienas iš tokių vaizdo įrašų; kiti vaizdo įrašai dėl jų dydžio nebuvo įrašyti; pareigūnas turi galimybę gauti juos iš paties nukentėjusiojo). Taigi pareigūnas, prieš priimdamas skundžiamą nutarimą, privalėjo išsireikalauti iš nukentėjusiojo jo turimą vaizdo medžiagą ir ją įvertinti. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad pareigūnas turėjo teisę imtis ir kitokių priemonių siekdamas išsiaiškinti nagrinėjamo įvykio aplinkybes (pavyzdžiui, kelis kartus nuvykti į nagrinėjamo įvykio vietą ir patikrinti, ar šuo yra voljere, ar jis nuolat loja, fiksuoti jo lojimo garsą atitinkamomis priemonėmis ir pan.).
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas formaliai, pažeidžiant ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesilaikant ANK 569 straipsnio 2 dalies ir 593 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tik išsamiai atlikus konkrečius tyrimo veiksmus, taip pat įvertinus jais gautus rezultatus, galima daryti atitinkamas išvadas, ar buvo padarytas galimas administracinis nusižengimas pagal nukentėjusiojo G. R. pareiškimą, ar ne.
Remiantis tuo, kas nustatyta, Institucijos vyresniojo tyrėjo M. B. 2021 m. spalio 28 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 21148301308) naikinamas kaip nepagrįstas ir grąžinama byla institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo G. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. B. (M. B.) 2021 m. spalio 28 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 21148301308) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.