- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- e2-704-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00948-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dovainonių paukštynas“
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 2.53.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dovainonių paukštynas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dovainonių paukštynas“ ieškinį atsakovui R. S. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, tretieji asmenys antstoliai R. B., A. A., V. Š., A. L., M. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Dovainonių paukštynas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. S., prašydama nutraukti tarp jų sudarytą 2008 m. gegužės 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo; taikyti restituciją natūra, grąžinant ieškovei parduotus pastatus su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės atsakovui priteisiant 37 071,36 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 48 909,44 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
Šalys 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė taikos sutartį ir pateikė teismui prašymą ją patvirtinti ir nutraukti bylą. Taikos sutartimi šalys susitarė nutraukti Sutartį ir grąžinti parduotą turtą ieškovės nuosavybėn, o atsakovo sumokėtą 37 071,36 Eur kainos dalį įskaityti į atsakovo mokėtinas ieškovei 48 909,44 Eur palūkanas, ieškovei atsisakant savo reikalavimo dėl likusių 11 838,08 Eur palūkanų sumokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį.
Teismas nustatė, kad ieškinio dalyku esančiu sandoriu atsakovo įgytas turtas yra areštuotas siekiant užtikrinti atsakovo prievolių kitiems kreditoriams įvykdymą. Taip pat nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų UADBB „Eurogarantas“, R. S. ir D. N. ieškovui AB DNB bankas 125 602,07 Eur negrąžintos skolos ir šis sprendimas nėra įvykdytas. Minėtoje byloje Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuoti atsakovams priklausantys kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, uždraudžiant perleisti nuosavybės teisę į juos. Pasak teismo, tai patvirtina, kad Sutarties dalyku esančių pastatų nuosavybės teisės perleidimas sudarant taikos sutartį draudžiamas (CPK 18 str.). Teismas konstatavo, kad taikos sutartis prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, jos pagrindu atsakovo turimas turtas nepagrįstai sumažėtų nekilnojamojo turto verte, tai pažeistų visų atsakovo kreditorių interesus, tuo pačiu – viešąjį interesą, todėl teismas atsisakė patvirtinti taikos sutartį (CPK 42 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde ieškovė UAB „Dovainonių paukštynas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti ieškovės ir atsakovo 2015 m. gruodžio 30 d. sudarytą taikos sutartį. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Šalių sudaryta Sutartis 2008 m. birželio 10 d. įregistruota viešame registre, todėl ieškovė gali remtis jos sąlygomis prieš trečiuosius asmenis (CK 6.393 str. 3 d.). Sutarties 4.8 punktu ieškovė taikė draudimą atsakovui be atskiro pardavėjo sutikimo pagal sutartį įgytą nekilnojamąjį turtą nuomoti, įkeisti, parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti iki visiško atsiskaitymo už parduotą turtą. Dėl to nuo 2008 m. gegužės 27 d. atsakovui galioja draudimas laisvai disponuoti ginčo nekilnojamuoju turtu. Viešame registre nuo 2008 m. birželio 10 d. yra atlikta žyma „įsiskolinimas už įsigytą turtą“, kuri paviešina faktą, kad Sutartis nėra įvykdyta pirkėjui nesumokėjus visos kainos, o pardavėjui išlieka teisė Sutartį nutraukti ir išsireikalauti turtą iš pirkėjo. Ginčo nekilnojamasis turtas buvo parduotas atsakovui išsimokėtinai (Sutarties 3.1 p.), dėl ko, vadovaujantis CK 6.414 straipsnio 2 dalimi, laikoma, jog šis turtas yra įkeistas pardavėjui (ieškovei), taip užtikrinant pirkėjo (atsakovo) prievolės pagal Sutartį įvykdymą. Nors ieškovė viešai neįregistravo priverstinės hipotekos fakto, tačiau įstatyminis hipotekos pagrindas atsirado nuosavybės teisių į ginčo turtą perleidimo momentu, t. y. 2008 m. gegužės 27 d. Šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos negali pažeisti kitų kreditorių interesų, nes jų reikalavimų užtikrinimui taikyti areštai atsirado, kai atsakovui galiojo draudimas laisvai disponuoti ginčo turtu, o ieškovė turėjo priverstinės hipotekos teisę. Taikant restituciją natūra kitų kreditorių reikalavimo teisės į atsakovą nėra paneigiamos, nes savo reikalavimus jie gali nukreipti į kitą atsakovui priklausantį turtą ar pajamas. Be to, kitų kreditorių interesai negali būti prilyginami viešajam interesui, nes jų reikalavimai yra asmeninio turtinio pobūdžio, todėl atitinka privataus intereso sąvoką.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad taikos sutartis prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (CPK 18 str.), nes Sutartimi perleistas turtas yra areštuotas teismo nutartimi. Atsakovas de iure netapo ginčo nekilnojamojo turto savininku. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, kai atsakovui galiojo jo daiktinių teisių suvaržymai ir šis faktas tretiesiems asmenims buvo paviešintas. Be to, ieškovė nebuvo informuota apie vykstantį teisminį procesą, todėl negalėjo pareikšti savo nuomonės ir ginti savo pažeidžiamas teises. Šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutarčiai, nes atsakovas, neįvykdęs Sutarties, grąžina pardavėjui (ieškovei) turtą, kurio teisėtu savininku jis netapo vadovaujantis įstatymo normomis ir Sutarties sąlygomis.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas R. S. prašo ieškovės atskirąjį skundą tenkinti, jokių papildomų argumentų nenurodo.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Ši teisė išplaukia iš CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo ir ja šalys gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 3 d.). Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus ir tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais gali būti ribojamas. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad taikos sutarties sudarymo momentu nekilnojamieji daiktai, kurie pagal Sutartį buvo parduoti atsakovui ir kuriuos šalys susitarė grąžinti ieškovės nuosavybėn, yra areštuoti kitų atsakovo kreditorių reikalavimams užtikrinti bei vykdant išieškojimą kitų atsakovo kreditorių naudai, apribojant disponavimo šiuo turtu teisę. Tai reiškia, kad atsakovui yra draudžiama minėtą turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 7 d.). Patvirtinus taikos sutartį, civilinės bylos ginčo dalykas šalių suderintos valios pagrindu pereitų ieškovės nuosavybėn, o tai prieštarautų įsiteisėjusiems ir iki šiol tebegaliojantiems teismų bei antstolių, kurie į šią bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis, priimtiems procesiniams sprendimams apriboti atsakovo nuosavybės teises. Draudimo perleisti nuosavybės teisę į areštuotą turtą nesilaikymas paneigtų įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principą (CPK 18 str.). Todėl nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai sprendė, kad šalių pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.
Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Apeliantė teigia, kad atsakovas de iure netapo ginčo nekilnojamojo turto savininku. Pažymėtina, kad pagal Sutartį nuosavybės teisė į pastatus su priklausiniais perėjo pirkėjui nuo šių daiktų perdavimo momento (CK 6.393 str. 4 d.). Procesiniai sprendimai, kuriais pritaikytas atsakovo turto, įskaitant ir ginčo nekilnojamuosius daiktus, areštas, yra įsiteisėję ir nėra panaikinti. Taigi, nepaisant to, kad atsakovas, pasirašydamas taikos sutartį, sutinka grąžinti ieškovei įsigytą turtą, toks šalių susitarimas negali pažeisti apribojimų, susijusių su disponavimu atsakovo vardu registruotu turtu. Pagal taikos sutarties sąlygas šalys iš esmės susitarė dėl restitucijos taikymo natūra, tačiau teismo diskrecija yra nuspręsti, koks restitucijos būdas kiekvienu konkrečiu atveju gali būti taikomas (CK 6.146 str.).
Apeliantė, vadovaudamasi Sutarties 3.1 punktu, kuriame šalys susitarė dėl kainos sumokėjimo išdėstymo dalimis, teigia, kad nuo nuosavybės teisių į ginčo turtą perleidimo momento iki visiško kainos sumokėjimo jai atsirado priverstinės hipotekos teisė pagal CK 6.414 straipsnio 2 dalį. Dėl šio argumento pažymėtina, kad esant galiojančiam ginčo turto areštui, apeliantės įrodinėjamos priverstinio įkeitimo teisės į šį turtą įgyvendinimo klausimas spręstinas vykdymo procese, o ne pačių šalių atskiru susitarimu. Vien atsakovo įsiskolinimo už įsigytą turtą fakto paviešinimas registre savaime nepaneigia kitų kreditorių teisės nukreipti išieškojimą į šį turtą. Pritartina teismo išvadai, kad patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, sumažėtų atsakovo turimo turto vertė. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas yra areštuotas siekiant užtikrinti kitų atsakovo kreditorių reikalavimų įvykdymą bei vykdant išieškojimą jų naudai, šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimas joje nustatytomis sąlygomis pažeistų kitų atsakovo kreditorių interesus, kas iš esmės gali būti pripažįstama viešojo intereso pažeidimu, o tai taip pat sudaro pagrindą atsisakyti tvirtinti tokią taikos sutartį.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti šalių taikos sutartį, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.