Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-238/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-16
Bylos Nr.
1A-238/2012
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-00046-2011-21
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rūta Mickevičienė, Violeta Ražinskaitė, Albinas Bielskis (pran.)
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Darius Stalionis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-238/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.,1.1.8.1.2.Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00046-2011-2 1.2.14.5.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teisėjų Rūtos Mickevičienės ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Stankevičiui,gynėjui advokatui Dariui Stalioniui,nuteistajam A. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 160 MGL (20 8000 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir A. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 170 MGL (22 100 Lt) dydžio bauda.

A. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas nenustačius, kad buvo padaryta ši nusikalstama veika.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-00035-09, pasisavino jo žinioje buvusį UAB „A“ priklausantį turtą, tai yra svetimą, 120 000 Lt vertės turtą, o būtent:

Jis, būdamas UAB „A“(įm.k. (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas Nr.(duomenys neskelbtini), 2003-05-26 įregistruota Valstybės įmonės Registrų centre, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „A“ turtą, 2006 m. rugsėjo mėn., Vilniaus mieste, susitarė su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas kad šis, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks UAB „A.“ juridinio asmens vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas-faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB „A“naudai atliktas paslaugas.

Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, A. K. pateikė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, UAB „A“rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos bei kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose-faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „A.“. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, gautus duomenis perdavė UAB „A.“ direktoriui – kitam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas. Pastarasis, žinodamas, kad UAB „A.“ jokių paslaugų neatliko UAB „A.“, nurodė UAB „A.“ vadybininkei pagal gautus duomenis surašyti PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus. Pastaroji, nieko nežinodama apie nusikalstamą veiką, vykdydama asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, nurodymą, pagamino netikrus dokumentus, t.y. UAB „A.“ 2006-11-17 PVM sąskaitą faktūrą serija AVA Nr. 200406792, 2006-12-22 PVM sąskaitą faktūrą serija AVA Nr. 200406837, 2007-02-10 PVM sąskaitą faktūrą serija AVA Nr. 200406895 ir UAB „A.vameda“ kasos pajamų orderių kvitus 2006-11-7 serija AVA Nr. 770, 2006-12-22 serija AVA Nr. 803 ir 2007-02-23 serija AVA Nr. 831 į kuriuos kompiuterinės technikos pagalba įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „A“ir UAB „Alnevinus“, t.y. apie tai, kad UAB „A“tariamai suteikė paslaugas UAB „A“už 141600 Lt sumą ir patvirtinusi savo parašu, perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas ir kuris, vykdydamas bendrą susitarimą, žinodamas, kad pagal jam pateiktas sąskaitas-faktūras sandoris nėra įvykęs, žinomai suklastotus dokumentus per kitą asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, perdavė A. K..

A. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „A“realiai jokių prekių iš UAB „A“nepirko, tyčia, sąmoningai pagal asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, pateiktus netikrus UAB „A“kasos pajamų orderių kvitus 2006-11-7 serija AVA Nr. 770, 2006-12-22 serija AVA Nr. 803 ir 2007-02-23 serija AVA Nr. 831 iš UAB „A“kasos išėmė grynuosius pinigus, ir juos pasiliko sau, be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią jis perdavė bendrininkams – asmenims, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, už suklastotų dokumentų išrašymą ir tokiu būdu padedant bendrininkams pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „A“turtą - 120 000 Lt.

Be to A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, panaudojant UAB „A“nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šios įmonės dokumentus, apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – 21600 Lt mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, o suklastojant tikrus UAB „A“dokumentus ir juos panaudojant, apgaule UAB „A“naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 21600 Lt mokėtino į LR valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio už 2006 m.. lapkričio, gruodžio mėn., 2007 m. vasario mėn. sumokėjimo, o būtent:

Jis, būdamas UAB „A“(įm.k. (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas Nr.(duomenys neskelbtini), 2003-05-26 įregistruota Valstybės įmonės Registrų centre, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi, veikdamas UAB „A“naudai ir interesais, veikdamas tyčia, 2006 m. rugsėjo mėn., Vilniaus mieste, susitarė su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, kad šis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks UAB „A“juridinio asmens vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas-faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB „A“naudai atliktas paslaugas, o jis šiuos dokumentus įtrauks į UAB „A“buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu pinigines lėšas, tame tarpe ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, perves per UAB „A“ bankinę sąskaitą ar išlaidaus iš įmonės kasos kaip atsiskaitymą už tariamai suteiktas paslaugas ir tokiu būdu apgaule įgis Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – mokėtiną PVM, mokesčių administratoriui deklaruojant pirkimo PVM, UAB „A“naudai sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir tokiu būdu panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės.

Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, A. K. pateikė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, UAB „A“rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos bei kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose-faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „A.“. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, gautus duomenis perdavė UAB „A“ direktoriui – kitam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas. Pastarasis, žinodamas, kad UAB „A“ jokių paslaugų neatliko UAB „A.“, nurodė UAB „A“vadybininkei pagal gautus duomenis surašyti PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus. Pastaroji, nieko nežinodama apie nusikalstamą veiką, vykdydama asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, nurodymą, pagamino netikrus dokumentus, t.y. UAB „A“2006-11-17 PVM sąskaitą faktūrą serija AVA Nr. 200406792, 2006-12-22 PVM sąskaitą faktūrą serija AVA Nr. 200406837, 2007-02-10 PVM sąskaitą faktūrą serija AVA Nr. 200406895 ir UAB „A“kasos pajamų orderių kvitus 2006-11-7 serija AVA Nr. 770, 2006-12-22 serija AVA Nr. 803 ir 2007-02-23 serija AVA Nr. 831 į kuriuos kompiuterinės technikos pagalba įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „A“ir UAB „A.“, t.y. apie tai, kad UAB „A“tariamai suteikė paslaugas UAB „A“už 141600 Lt sumą, tame tarpe 21600 Lt PVM, ir patvirtinusi savo parašu, perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, ir kuris, vykdydamas bendrą susitarimą, žinodamas, kad pagal jam pateiktas UAB „A“PVM sąskaitas-faktūras sandoris nėra įvykęs, žinomai suklastotus dokumentus per kitą asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, perdavė A. K..

A. K. nuteistas ir už tai, kad žinodamas, jog UAB „A“realiai jokių prekių iš UAB „A“nepirko, tyčia, sąmoningai šiuos asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, pateiktus žinomai netikrus dokumentus patvirtino savo, kaip UAB „A“direktoriaus parašu ir perdavė UAB „A“buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, kuris nieko nežinodamas apie nusikalstamą veiką, vykdydamas UAB „A“direktoriaus A. K. nurodymą, įtraukė minėtas PVM sąskaitas faktūras į UAB „A“buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas už 2006 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2007 m. vasario mėn., kuriose padidinus įsigytų paslaugų ir darbų pirkimo PVM 21600 Lt sumai, minėtas PVM deklaracijas 2007-01-22, 2007-03-22 ir 2008-10-30 pateikė Vilniaus apskrities VMI dėl ko apgaule buvo panaikinta dalis UAB „A“turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 21600 Lt PVM.

Tokiu būdu A. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, panaudojant UAB „A“nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šios įmonės dokumentus, apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – 21600 Lt PVM, o suklastojant tikrus UAB „A“dokumentus ir juos panaudojant, apgaule UAB „A“naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 21600 Lt mokėtino į LR valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio tuo padarydamas Lietuvos valstybei 21 600 Lt turtinę žalą,

A. K. nuteistas ir už tai, kad apgaulingai organizavo UAB „A“buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006 ir 2007 metus, o būtent:

Jis, būdamas UAB „A“(įm.k. (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas Nr.(duomenys neskelbtini), 2003-05-26 įregistruota Valstybės įmonės Registrų centre, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi, veikdamas UAB „A“naudai ir interesais, vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. 1 d. nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šios įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei to paties Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už UAB „A“buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2006. lapkričio mėn. iki 2007 m. kovo mėn., pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, žinodamas, kad UAB „A“realiai jokių prekių ir paslaugų iš UAB „A“nepirko, įtraukė į UAB „A“ buhalterinę apskaitą UAB „A“2006-11-17 PVM sąskaitą faktūrą serija AVA Nr. 200406792, 2006-12-22 PVM sąskaitą faktūrą serija AVA Nr. 200406837, 2007-02-10 PVM sąskaitą faktūrą serija AVA Nr. 200406895, kuriose nurodytų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės bei PVM deklaracijas už 2006 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2007 m. vasario mėn., dėl ko buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos iš UAB „A“viso už 141600 Lt sumą, tame tarpe 21600 Lt PVM, tokiu būdu iškreipiant tikrąją UAB „A“ūkinę finansinę būklę bei duomenis apie turtą ir įsipareigojimus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „A“turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2007 metus.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. K. atžvilgiu pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskyrė švelnesnę, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę. Prokuroras nurodo, jog BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos tik nustačius išimtines aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, jog kaltininkui paskyrus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, būtų pažeistas teisingumo principas. Tuo tarpu A. K. atžvilgiu nuosprendį priėmęs teismas tokių išimtinių aplinkybių nenustatė. Teismo nuosprendyje aptartos A. K. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės (tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, byloje nepareikštas civilinis ieškinys, jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo metu atlygino valstybei padarytą žalą) negali būti pripažįstamos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, apelianto nuomone, nuosprendį priėmęs teismas nepakankamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, susijusių su A. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsniu, visumą. Nuteistasis padarė BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Savo nusikalstamais veiksmais A. K. sukėlė didelės vertės turtinę žalą, kuri ženkliai viršija 250 MGL, t.y. minimalų dydį, būtiną nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Šios aplinkybės, prokuroro nuomone, rodo didesnį A. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. atžvilgiu pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir A. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, A. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio bei visiško sudėjimo būdais ir A. K. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams ir 100 MGL (130 000 Lt) dydžio baudą.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

A. K. skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu be kita ko pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Šio BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje įstatymų leidėjas nustatė tik laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Pirmosios instancijos, įvertinęs byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu, jo asmenybe, sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. K. atžvilgiu pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskyrus jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį bausmės skyrimo dalyje ir A. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirti šio BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams. Apelianto teigimu, byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad A. K. paskyrus BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, būtų pažeistas teisingumo principas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistojo atžvilgiu taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė esti teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

Kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, A. K. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Jo įvykdytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, baigtos. A. K. neteisėtai pasisavino didelės vertės svetimą turtą – 120 000 Lt. Šias nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė veikdamas bendrininkų grupe ir ši aplinkybė pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad A. K. visiškai pripažino savo kaltę dėl valstybės biudžetui priklausančių lėšų įgijimo apgaule ir dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino visą padarytą turtinę žalą valstybei. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu A. K. buvo vienintelis UAB „A“ akcininkas, o bylos duomenimis iš esmės nepaneigtas A. K. aiškinimas, jog neteisėtai pasisavintas pinigines lėšas jis panaudojo šios bendrovės reikmėms. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo veiksmai pasisavinto turto atžvilgiu po nusikalstamos veikos padarymo reikšmės nusikalstamų veikų kvalifikavimui neturi. Tačiau ši aplinkybė reikšminga sprendžiant A. K. skirtinos bausmės klausimą.

Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimą, taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. A. K. iki šių nusikalstamų veikų padarymo teistas ir administracine tvarka baustas nebuvo. Po nusikalstamų veikų padarymo iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas – penkeri metai, ir per šį laikotarpį A. K. jokių naujų nusikalstamų veikų neįvykdė. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio, o ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas jau padarė jam teigiamą poveikį. Tai, kad nuteistasis A. K. dar ikiteisminio tyrimo metu visiškai atlygino valstybei padarytą materialinę žalą neabejotinai rodo kritišką savo veiksmų vertinimą bei norą kuo greičiau pašalinti jais sukeltas neigiamas pasekmes.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad A. K. turi šeimą bei mažametį vaiką. Svarbi aplinkybė, sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą A. K. atžvilgiu, teisėjų kolegijos nuomone, yra ir nukentėjusiojo pozicija. Nors A. K. pripažintas kaltu pasisavinęs svetimą, UAB „A“ priklausantį didelės vertės turtą, byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybe, susijusias su nuteistojo A. K. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuosprendį priėmusio teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – baudą, yra pagrįsta ir teisinga. Ši A. K. paskirtoji bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai bei, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenimis, yra pakankama bausmės tikslams pasiekti bei įgyvendinti teisingumo principą. Juolab, kad nuteistojo A. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, yra ekonominio pobūdžio, todėl manytina, kad nuteistojo atžvilgiu adekvatu taikyti tokio pobūdžio sankcijas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Rūta MickevičienėVioleta Ražinskaitė