Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, byloje teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Gavėnei,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys B. N., A. J. N., institucija, byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje pateiktas suinteresuotų asmenų B. N. ir A. J. N. atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodoma, kad jie pripažįsta V. A. kaip savo anūkę. Sutinka, kad mergaitei būtų suteikta N. pavardė. Suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėja L. A. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad mergaitės tėvas žuvo kai ji buvo 5 mėnesį nėščia. Nori, kad dukra žinotų savo tėvą ir senelius. Per A. N. mirties metines nuvežė anūkę seneliams susipažinti. Tėvai žinojo, kad ji gyvena kartu su jų sūnumi, kad laukiasi, susipažino atvykę atostogų į Lietuvą.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodo, kad jie sutinka jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas tėvystės įregistravimo tikslu. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. N. yra mažametės V. A. tėvas, o juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas atitiks vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. A. gimė (duomenys neskelbtini) gimimo įraše jos motina nurodyta pareiškėja L. A., tėvas nenurodytas; Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. N., gimęs (duomenys neskelbtini) mirė 2020 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) byloje pateiktas ištuokos liudijimas, kad santuoka tarp pareiškėjos L. A. ir R. A. nutraukta (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 391 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

Pareiškėja prašo nustatyti vaiko tėvystės faktą. Byloje teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., gimęs (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini) yra V. A., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas.

CPK 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011 ir kt.).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs.

CK 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Šioje byloje rašytinių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių prašomą nustatyti juridinį faktą, pareiškėja nepateikė. Pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti suformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu. Nagrinėjamu atveju atlikti DNR ekspertizės šalys neprašė, suinteresuoti asmenys su pareiškėjos pareiškimu sutiko, jie nurodė, kad pripažįsta V. A. savo anūke. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys gali būti nustatomi remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais. Šiuo atveju pareiškėjos L. A. pareiškime nurodytoms aplinkybėms dėl vaiko tėvystės suinteresuoti asmenys, t. y. mirusiojo A. N. tėvai neprieštaravo ir su pareiškimu sutiko visiškai. Jie žinojo apie artimą savo sūnaus ir pareiškėjos bendravimą, gyvenimą kartu, nėštumą ir mergaitės gimimą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindo abejoti, kad A. N. yra V. A., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas.

Teismas pripažįsta, kad šioje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. N., gimęs (duomenys neskelbtini) yra V. A., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas.

Minėto juridinio fakto nustatymas reikalingas įgyvendinant Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vaiko teisę žinoti savo tėvus. Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo A. N. dukra V. A. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį,

Kai vaiko gimimas yra įregistruotas ir jame nėra duomenų apie tėvą, nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu (CK 3.167 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja prašo pakeisti dukros pavardę į tėvo pavardę, todėl V. A. nustačius tėvystę, suteikiama N. pavardė.

8Pareiškėjai 2022 m. sausio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-T-227-1009 suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, byloje paskirtas atstovauti advokatas Gvidas Byčius, ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos šioje byloje apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o V. A. yra A. N. dukra.

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteikti jos tėvo pavardę – N..

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra V. A. (N.), (duomenys neskelbtini) įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.