- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- AS-146-196-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „Lietuvos energija“
- Pareiškėjas
- A. B., I. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir I. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos energija" dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
pareiškėjai A. B. ir I. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. Ž12-735 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo per pareiškėjams nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, yra nustatytas žemės servitutas, kurio paskirtis – 330 kW elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybai ir aptarnavimui.
Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą bei uždrausti atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui įregistruoti servitutą Nekilnojamojo turto registre. Prašymą grindė tuo, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, pareiškėjams gali būti padaryta itin didelė žala, nes trečiasis suinteresuotas asmuo gali pradėti vykdyti jiems priklausančiame žemės sklype miško kirtimo darbus. Pareiškėjų teigimu, dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo, nebus galima įvykdyti būsimo teismo sprendimo, jeigu jos skundas bus patenkintas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą.
Teismas iš dalies tenkino pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir paskyrė reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Įsakymo galiojimą. Kitą prašymo dalį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog ginčijamu Įsakymu pareiškėjų nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, esančiam Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime nustatytas žemės servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206, plotas 2.8984 ha ), teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Servituto naudotojas – akcinė bendrovė (toliau - ir AB) „Lietuvos energija", servituto paskirtis - 330 kW elektros perdavimo linijos Klaipėda - Telšiai statybai ir aptarnavimui. Teismas rėmėsi VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2010 m. birželio 22 d. kompensacijos už sunaikinamus pasėlius, mišką apskaičiavimo aktu Nr. 33B, kuriame nurodyta, kad tarnaujančio daikto savininkams, viešpataujančio daikto savininkas AB „Lietuvos energija" turi atlyginti už iškirstą mišką ir kitus nuostolius 26 909,87 Lt, ir pažymėjo, kad nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos energija" gali pradėti žemės sklype miško kirtimo darbus. Todėl tuo atveju, jeigu teismas pripažintų ginčijamą įsakymą neteisėtu ir jį panaikintų, realus buvusios padėties atkūrimas ir teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
Teismas netenkino pareiškėjų prašymo uždrausti atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui įregistruoti servitutą Nekilnojamojo turto registre, pažymėdamas, jog teismo nutartimi sustabdžius ginčijamo administracinio akto galiojimą, teisinės pasekmės kyla tiek tuo atveju, kai servitutas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tiek tuo atveju, kai jis neįregistruotas. Be to pastebėjo, jog ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždraudimas atlikti tam tikrus veiksmus gali būti taikoma tik atsakovui, bet ne trečiajam suinteresuotam asmeniui.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos energija“, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 31-33), kuriuo prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.
1. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes nėra grėsmės, kad galimai palankus pareiškėjams būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas ar pasunkėtų. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, tam, kad AB „Lietuvos Energija“ galėtų pradėti kirsti mišką, jai yra reikalinga (a) pakeisti miško žemę į kitas naudmenas ir (b) gauti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą miško kirtimui. Tam reikalinga atlikti teisės aktų nustatytas procedūras ir tik tada AB „Lietuvos Energija“ galėtų kirsti mišką ginčo sklype. Iš aukščiau paminėto teisinio reguliavimo akivaizdu, jog Įsakymu nustačius servitutą AB „Lietuvos Energija“ neįgyja teisės kirsti mišką pareiškėjų sklype.
2. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė pačią griežčiausią reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė ginčijamo Įsakymo galiojimą, nors pareiškėjų teisėms apginti užtektų tik uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, pvz., uždrausti miško kirtimo darbus.
3. Pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė pažeidžia proporcingumo principą ir viešąjį interesą. Pažymi, kad 330 kW elektros perdavimo linija Klaipėda-Telšiai yra ypatingos svarbos objektas, kurio statyba yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Lietuvos bendrajame plane. Ši linija būtina siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo Lietuvoje patikimumą ir saugumą, ypač po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, taip pat išspręsti Klaipėdos ir Telšių teritorijų užžiedinimo problemą, užtikrinti patikimą ir nepriklausomą Vakarų Lietuvos aprūpinimą elektros energija, kad Klaipėdos kraštas nebepriklausytų nuo Rusijos elektros energijos tinklų.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su atskirajame skunde išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis.
Papildomai nurodo, jog pareiškėjų skundas ir jame formuluojami reikalavimai yra ne dėl paties servituto nustatymo, o dėl teisingo atlyginimo už jų nuosavybės teisių suvaržymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (pvz., administracinės bylos Nr. AS15-183/2006, Nr. AS11-367/2007, Nr. AS8-488/2007, Nr. AS16-528/2007, Nr. AS146–125/2009, Nr. AS525–222/2010 ir kt.), ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis), taip pat turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų.
Byloje ginčijamu Įsakymu pareiškėjų nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, esančiam Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime nustatytas žemės servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas.
Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjų prašymą ir laikinai sustabdė Įsakymo galiojimą.
Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė ta aplinkybe, jog jų nepritaikius, teismo sprendimo įvykdymas nebebūtų galimas, kadangi AB „Lietuvos energija“ Įsakymo pagrindu iškirstų jai priklausančiame sklype medžius.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Įsakymo ir pareiškėjų prašymo turinį, sutinka su atsakovo atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad Įsakymas pats savaime nesuteikia trečiajam suinteresuotam asmeniui teisės kirsti mišką. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, tam, kad būtų galima kirsti mišką, privalomas leidimas, kadangi teisė kirsti mišką įgyjama, gavus leidimą, nuo leidime nurodytos datos. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad AB „Lietuvos energija“ tokį leidimą gavo. Pažymėtina, jog Įsakymo pagrindu, neatlikus papildomų veiksmų, pareiškėjų žemės sklype esantis miškas negali būti kertamas, todėl pareiškėjų argumentas, jog Įsakymo galiojimas turi būti sustabdytas, nes, priešingu atveju, bus iškirstas jiems priklausantis miškas, atskirojo skundo nagrinėjimo metu egzistuojančių aplinkybių kontekste atmestinas kaip nepagrįstas.
Vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje administracinėje byloje Nr. AS525-793/2010 yra konstatavęs, jog įsakymas dėl servituto nustatymo elektros linijai tiesti ir eksploatuoti per se nesuteikia trečiajam suinteresuotajam asmeniui teisės kirsti mišką.
Pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių kitų įrodymų ar motyvų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog, nesustabdžius skundžiamo Įsakymo galiojimo, galimai pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, negalėtų būti atkurta šalių padėtis, buvusi iki ginčijamo Įsakymo priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikino Įsakymo galiojimo sustabdymo – taikymo pagrįstumas nėra patvirtintas bylos medžiaga ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl toks prašymas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo nepagrįstai patenkintas.
Prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjai taip pat prašė uždrausti atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui įregistruoti Įsakymu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti iš Įsakymo turinio, būtent trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos energija“ turi atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato galimybę uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus tik atsakovui, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui atlikti prašomus veiksmus. Tuo tarpu pagrindas uždrausti atlikti analogiškus veiksmus atsakovui byloje nėra nustatytas. Pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje teisėta ir pagrįsta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nenustatyta ir pareiškėjai nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių jų prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai sustabdė Įsakymo galiojimą. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjų prašymas ir pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, naikintina ir pareiškėjų prašymas atmestinas, likusi nutarties dalis paliktina nepakeista.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ atskirąjį skundą patenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir pareiškėjų A. B. ir I. B. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.