Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-02-01 · Civilinė byla Nr. 2A-6-71/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-01
Bylos Nr.
2A-6-71/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
V. L.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Civilinė byla Nr. 2A-6-71/2010Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.18 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės,kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės,sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,dalyvaujant ieškovei D. B.,

kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui V. L. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. B. ieškiniu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. L. materialinį išlaikymą jo sūnui G. B. periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį, mokamomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki sūnaus pilnametystės, bei išieškoti iš atsakovo 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 14 d. iki 2008 m. gruodžio 16 d. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ieškinio reikalavimus sumažino ir prašė priteisti išlaikymą po 250,00 Lt kas mėnesį bei 750 Lt išlaikymo įsiskolinimą už tris mėnesius.

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo V. L. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. B. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Lt (indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2008-12-15 iki jo pilnametystės; priteisė iš atsakovo V. L. 750 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-09-14 iki 2008-12-14; nepilnamečio G. B. išlaikymo lėšas uzufrukto teisėmis pavedė tvarkyti D. B.; priteisė iš atsakovo V. L. valstybei 13,20 Lt teismo išlaidų ir 90,00 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, jog nustatydamas vaiko poreikių turinį atsižvelgia į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Vadovaudamasis bylos medžiaga, teismas konstatavo, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra sunki, tėvas yra darbingas ir turi galimybę uždirbti lėšas, reikalingas protingiems minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad tėvas išlaiko dar vieną vaiką. Nustatydamas proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties teismas atsižvelgė į tai, kad vaiko išlaikymo dydis atitiktų protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Teismo nuomone, tai atitiktų 250 litų per mėnesį mokamos periodinės išmokos nepilnamečiui vaikui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. L. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo po 130 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį sūnaus išlaikymui bei sumažinti priteistą įsiskolinimą iki 390 Lt.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Priteista suma 250 Lt kiekvieną mėnesį yra per didelė, nes neatsižvelgta, kad atsakovas į rankas gauna tik 477 Lt. Tokiu būdu atskaičius dar 250 Lt, jam nebelieka lėšų pragyvenimui. Tai pažeidžia protingumo kriterijų, nes atsakovas sutinka mokėti 130 Lt sūnaus išlaikymui. Nagrinėdamas bylą teismas kritiškai neįvertino to fakto, kad ieškovė gauna didelę motinystės pašalpą – vien per 2008 m. 11 mėn. ieškovei išmokėta 4799,04 Lt. Be to, jai nereikia mokėti jokių komunalinių mokesčių ar panašiai. Byloje pateiktas paskaičiavimas apie išlaidas vaiko išlaikymui neatitinka tikrovės, nes neparemtas jokiais pirkimo čekiais ir taip toliau.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo siūloma sūnaus išlaikymui skirta pinigų suma negali patenkinti net minimalių vaiko poreikių. Atsakovas V. L. yra darbingo amžiaus, sveikas žmogus, todėl gali teikti priteisto išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, tuo tarpu atsakovas elgiasi priešingai. Išlaikymo priteisimo metu V. L. dirbo Raseinių priešgaisrinės saugos tarnyboje. Teismui priteisus išlaikymą, 2009-02-09 atsakovas išėjo iš darbo. Darbo sutartis buvo nutraukta darbuotojo pareiškimu. Akivaizdu, kad V. L. sąmoningai blogina savo padėtį, siekdamas gauti įrodymų dėl pajamų neturėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Įstatymas įtvirtina nuostatą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 formuodamas teismų praktiką išaiškino, kad nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Vaiko teisių apsaugos konvencija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, LR CK 3.155 str., 3.165 str. reglamentuoja, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai ne tik maistui, būstui, sveikatai, bet ir mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsižvelgiant į šias nuostatas, pripažintina, jog atsakovo siūlomas mokėti išlaikymas sūnui po 130 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš esmės negalės užtikrinti net pačių būtiniausių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog teisminio ginčo nagrinėjimo metu ieškovės iniciatyva ieškinio reikalavimai buvo sumažinti ypač daug (netgi dvigubai – pradinis reikalavimas priteisti išlaikymą po 500,00 Lt kas mėnesį bei 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimą galutiniu reikalavimu buvo sumažintas iki 250,00 Lt dydžio išlaikymo kas mėnesį bei 750 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo). Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog buvo atsižvelgta į atsakovo turtinę padėtį ir įvertintos jo galimybės teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės būtų skirtinga, preziumuotina, kad kiekvienos šalies galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui yra vienodos. Šiuo atveju atsakovui tenka pareiga teikti sūnui 250 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pripažįstant, kad panašaus dydžio lėšas sūnaus išlaikymui skirs ir ieškovė. Tokio dydžio išlaikymas pripažintinas atitinkančiu įstatyme numatytą proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principą bei užtikrinančiu būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Be to, nustatant priteistino materialinio išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti ne tik į atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas ir turimą turtą, bet ir į atsakovo objektyvias galimybes dirbti bei gauti didesnes už šiuo metu gaunamas pajamas. Įvertinant bylos medžiagą, darytina išvada, jog atsakovas turi galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas: atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jo sveikatos sutrikimus, sumažėjusį darbingumą ar negalėjimą dirbti tam tikro pobūdžio darbų.

Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis yra protingas, iš esmės atitinkantis nepilnamečio vaiko būtiniausias išlaidas bei atsakovo objektyvias galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Pažymėtina, jog teismo priteistas išlaikymas yra žymiai mažesnis už tokį, kuris būtų apskaičiuojamas vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu kriterijumi – LR CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrįstų priežasčių sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą. Teismo priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laikytinas pagrįstu ir protingu, atitinkančiu įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 2 d.). Apeliacinio skundo motyvais pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,

nutari a:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Regina Agota GutauskienėTeisėjai Rasa BartašienėBirutė SimonaitienėTikra:Teisėja R.A.Gutauskienė