Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus miesto savivaldybėje, faktiškai gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas 2020 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys

Alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK0140 neblaivumo patikrinimo kvite Nr. 765 nurodoma, kad 2024 m. sausio 1 d. 11.35 val. J. P. nustatytas 2,49 prom neblaivumas (t. 1, b. l. 80).

Alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK0140 neblaivumo patikrinimo kvite Nr. 766 nurodoma, kad 2024 m. sausio 1 d. 11.42 val. K. B. nustatytas 3,06 prom neblaivumas (t. 1, b. l. 81).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį arba šeimos narį sukelia jam fizinį skausmą, nežymiai jį sužaloja ar trumpam susargdina. Ši nusikalstamos veikos sudėtis numato vieną kvalifikuojantį požymį – nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo yra veiką padariusio asmens šeimos narys ar artimas giminaitis. BK 140 straipsnio sudėčių saugoma vertybė (objektas) – kūno neliečiamumas ir (ar) sveikata. Iš BK 140 straipsnio 1 dalies turinio matyti, kad pavojingos veikos požymis gali būti įgyvendintas alternatyviais būdais – mušant ar smurtaujant. Įstatymas nedetalizuoja, kokiais konkrečiais veiksmais turi būti mušama ar smurtaujama, tačiau teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad mušimas ar smurtavimas suprantamas kaip vienkartinis ar daugkartinis fizinis, mechaninis, cheminis ar kitoks poveikis žmogaus kūnui. Nagrinėjamo straipsnio sudėtis yra materialioji, todėl norint patraukti asmenį atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti šiame straipsnyje nurodytus padarinius – fizinio skausmo sukėlimą, nežymų sužalojimą ar trumpalaikį susargdinimą. Kartu reikia nustatyti priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimą. Kaltės požymis BK 140 straipsnio sudėtyse pasireiškia tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo atsako pagal BK 140 straipsnį ir tada kai suvokia pavojingą veikos pobūdį, numato padarinius, tačiau jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti, t. y. yra abejingas padarinių atsiradimui.

Iš byloje esančių kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad tiriamas įvykis atsitiko po naujų metų, kuriuos K. B. ir J. P. šventė kartu. Baudžiamojo proceso metu K. B. neneigė padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą ir neginčijo prokurorės pareiškime nurodytų veikos padarymo aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu K. B. parodė, kad nėra sudaręs santuokos su J. P., tačiau kartu su ja gyvena jau virš 15 metų. Šią aplinkybę taip pat patvirtino pati nukentėjusioji. Nors ikiteisminio tyrimo ir teisiamo posėdžio metu K. B. negalėjo nurodyti aiškios konflikto priežasties, nes įvykio dieną buvo neblaivus, jis prisipažino, kad sudavė sugyventinei kumščiais į veidą ir galimai smaugė ją megztiniu. Aiškios žodinio konflikto priežasties, po kurio K. B. pradėjo smurtauti, taip pat negalėjo nurodyti ir J. P. Vis dėlto, iš karto po to, kai nukentėjusiajai pavyko pabėgti iš įvykio vietos, ji pranešė apie jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą teisėsaugos institucijoms, todėl jos parodytas nusikaltimo aplinkybes patvirtina eilė kitų, byloje esančių išvestinių įrodymų, kaip antai: BPC ir GMP pateikti garso įrašai, pareiškime-protokole nurodytos aplinkybės ir kiti įrodymai. Baudžiamojo proceso metu J. P. davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus apie tiriamo įvykio aplinkybes ir jos atžvilgiu panaudotą smurtą. Pažymėjo, kad dėl išvakarėse vartotų alkoholinių gėrimų tiksliai visų aplinkybių nurodyti negali. Nepaisant to, kad specialisto išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiosios medicininiuose dokumentuose užfiksuotos traumos patirtos kur kas anksčiau nei 2024 m. sausio 1 d., teismui visgi nekyla abejonių dėl jos parodytų aplinkybių tikrumo ir skausmo, kurį J. P. patyrė dėl neteisėtų K. B. veiksmų, realumo. Įvertinęs tai, teismas konstatuoja, kad K. B. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus objektyviuosius sudėties požymius.

Kaltinamojo parodymai liudija, kad jis suvokė padarytos veikos pavojingumą nukentėjusiosios sveikatai ir numatė, kad savo neteisėtais veiksmais jis sukels jai fizinį skausmą, tačiau nepaisant to vis tiek tų neigiamų padarinių norėjo. Nors kaltinamasis dalį aplinkybių dėl tuo metu buvusios būklės neprisimena ir jo teigimu šį situacija iškilo tik dėl to, kad jis ir nukentėjusioji buvo neblaivūs, visgi pagal BK 19 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytų ir išnagrinėtų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad K. B. veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atitinkamai, jo veika kvalifikuota teisingai.

IV. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas BK 54 straipsnio 1 dalyje nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, už nustatytos sudėties pažeidimą, numatytos kelios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dviejų metų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skiriant bausmę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į BK 41 straipsnio 2 dalį, t. y., ar veiką padariusiam asmeniui skirtina bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Byloje nustatyta, kad K. B. įvykdė nesunkų nusikaltimą. Teismo vertinimu, kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdis ir intensyvumas (smūgiai į galvos sritį ir smaugimas), o taip pat jo būklė (3.06 prom. neblaivumas), nepaisant to, kad jokių rimtų ilgalaikių padarinių nukentėjusiosios sveikatai neiškilo, liudija apie didesnį įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Byloje nustatyta, kad jam inkriminuoto nusikaltimo objektyviuosius požymius K. B. įvykdė tiesioginę tyčia. Registrų išrašų duomenimis duomenimis kaltinamasis anksčiau teistas už tapačios rūšies nusikalstamos veikos padarymą ir ne katą baustas administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 110-112). Teismo posėdžio metu, kaltinamasis nurodė, kad šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Baudžiamojo proceso metu K. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiosios, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vis dėlto, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismo išdėstytos aplinkybės parodo, kad kaltinamasis nėra linkęs šiurkščiai ir sistemingai pažeisti svarbiausių įstatymo saugomų vertybių, tačiau anksčiau jau buvo teistas už tapačios rūšies nusikalstamos veikos padarymą – BK 140 straipsnio 1 dalies. Bylos duomenimis jis sistemingai pažeidžia administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, ypatingai ANK 446 straipsnio 4 dalį. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia paskirti K. B. 45 parų arešto bausmę, tačiau bausmės vykdymo terminą atidėti 9 mėnesiams.

Įstatymų leidėjas BK 75 straipsnyje numato galimybę asmeniui paskirtą bausmę atidėti, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Kadangi teismo vertinimu, K. B. nėra linkęs šiurkščiai pažeisti baudžiamojo kodekso saugomų vertybių, o paskutinį nusikaltimą įvykdė daugiau nei prieš 3 metus, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia paskirtos bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams.

Siekiant tinkamai ir efektyviai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalimi, o taip pat 67 straipsnio 2 dalimi, sprendžia paskirti prokurorės siūlomus įpareigojimus ir procesinio poveikio priemones, o būtent: 1) pradėti dirbti ar registruoti Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų; 3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi byla išnagrinėti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, laikantis BK 64¹ straipsnio nuostatų, teismas K. B. paskirtos arešto bausmės terminą sumažina vienu trečdaliu, t. y., iki 30 parų arešto. Kartu, laikantis BK 66 straipsnio nuostatų, teismas į paskirtą bausmę įskaito K. B. laikinajame sulaikyme išbūtą parą (nuo 2024 m. sausio 1 d. 12.15 val. iki 2024 m. sausio 2 d. 10.40 val) (t. 1, b. l. 102-103).

VI. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

2024 m. birželio 14 d. VšĮ „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti VšĮ „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ civiline ieškove ir priteisti iš kalto asmens Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui 67,90 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo (t. 2, b. l. 2-5).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, jog civilinio ieškovo patirta ir prašoma priteisti žala buvo sąlygota būtent kaltinamojo K. B. neteisėtų veiksmų, kurie šiuo nuosprendžiu pripažintina nusikalstamomis veikomis. Be to, teismo vertinimu, civilinis ieškinys pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas.

VII. Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam K. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 100-101), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įvykio vietos apžiūros metu paimtus nukentėjusiosios J. P. asmeninius daiktus (drabužius), kurie 2024 m. balandžio 11 d. aktu Nr. PD-00000034309 perduoti saugoti Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, J. P. prašymu grąžinti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o J. P. nepateikus prašymo atsiimti saugomus daiktu, juos sunaikinti.

Du kompaktiniai diskai, kurie yra įdėti į vokus prisegti prie pirmo bylos tomo 54 puslapio ir pirmo bylos tomo galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, K. B. paskirtą 45 parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, į K. B. paskirtą arešto bausmę įskaityti vieną parą išbūtą laikinajame sulaikyme ir paskirti jam galutinę 29 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, K. B. paskirtą bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktu, įpareigoti K. B.:

- pradėti dirbti, tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje (per 5 mėnesių laikotarpį išklausyti visą šių programų kursą);

- nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų (per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį).

VšĮ „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš K. B. 67,90 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 90 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto 67,90 Eur sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

K. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2024 m. balandžio 11 d. aktu Nr. PD-00000034309 perduotus saugoti daiktus, J. P. prašymu grąžinti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o J. P. nepateikus prašymo atsiimti saugomus daiktu, juos sunaikinti.

Du kompaktinius diskus, kurie yra įdėti į vokus ir prisegti prie pirmo bylos tomo 54 puslapio bei pirmo bylos tomo galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.