Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-05-12 · Civilinė byla Nr. 2S-316-154/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-12
Bylos Nr.
2S-316-154/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Matiukienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Jolanta Badaugienė
Suinteresuotas asmuo
L. P.
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2S-316-154/2009Teisėja S. Sakalauskienė Procesinio sprendimo kategorija101.;122.4. (S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2009 m. gegužės 12 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Danutės Burbulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. P. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutarties.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi UAB „Arisanda“ vadovui A. P. paskyrė 50 Lt baudą už antstolio patvarkymo nevykdymą.

Nurodė, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. UAB „Arisanda“ jokių išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio nedarė, todėl jos vadovui skirtina bauda.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo – išieškotoja L. P. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį ir UAB „Arisanda“ vadovui A. P. paskirti 600 Lt baudą.

Nurodo, kad antstolio patvarkymai vykdyti teismo sprendimus visiems fiziniams ir juridiniams asmenims yra privalomi ir turi būti vykdomi antstolio patvarkyme nustatyta tvarka (LR CPK 585 str.). LR CPK 585 str. 2 d. nustatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą. UAB „Arisanda“ vadovas visiškai ignoravo teismo sprendimą ir antstolio patvarkymą, ir iš skolininko per visą darbo UAB „Arisanda“ laikotarpį neatliko jokių išskaitų ir mokėjimų. Tokiu būdu, išlaikymą vaikams mokėti privalantis, tačiau tai daryti vengiantis skolininkas, eilinį kartą nesumokėjo minimalių vaikams išlaikyti reikalingų pinigų sumų, tačiau teismas paskyrė UAB „Arisanda“ vadovui dešimt kartų mažesnę baudą, nei numatytą LR CPK 585 str. 2 d.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Įsiteisėjusius teismo sprendimus, nutartis, nutarimus vykdo antstoliai pagal LR CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus LR CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (LR CPK 583 str., 584 str. 1 d. 1 p., 585 str., 586 str.1 d., 588 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 str.).

LR CPK 585 str. 2 d. numato, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą. Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų įgalinimų, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus, atlikdamas vykdymo veiksmus. Taigi, šios procesinės atsakomybės subjektai gali būti ne tik skolininkai, bet ir kiekvienas kitas asmuo, nevykdantis teisėto antstolio reikalavimo.

Bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą, numatyta LR CPK 585 str., yra viena iš civilinio proceso kodekse įtvirtintų teismo nuobaudų rūšių (LR CPK 103 str.). Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymas nustato, kad bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą gali būti skiriama asmeniui, nevykdančiam antstolio reikalavimo ar kitaip kliudančiam antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus (LR CPK 585 str.). Sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei paties reikalavimo pagrįstumą, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes.

Byloje nustatyta, jog pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 13 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui išieškojimo, antstolis pradėjo išieškojimą iš skolininko R. P. išieškotojos L. P. naudai. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas dirba UAB „Arisanda“, 2008 m. lapkričio 26 d. priėmė patvarkymą Nr. 0047/07/04036, nurodydamas darbdaviui atlikti iš skolininko darbo užmokesčio išskaitymus (vykdomoji byla b.l. 78). Teismo posėdžio metu UAB „Arisanda“ vadovas A. P. neneigė, kad jo įmonė gavo minėtą antstolio patvarkymą, pripažino, kad išskaitymų nepadarė, jis pats netinkamai kontroliavęs pavaldinių darbą, nežinojęs, kad nėra vykdomas antstolio patvarkymas, išieškotoja pas jį atėjusi nebuvo ir apie tai, kad negaunanti išlaikymo vaikams, jo neinformavusi (b.l. 10-11). Teisėjų kolegijos nuomone, skiriant vieną iš griežčiausių teismo nuobaudų rūšių – baudą, šios nuobaudos skyrimui turi būti keliami aukšti pagrįstumo reikalavimai. Byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo išieškotoja L. P. būtų kreipusis į skolininko darbdavį, ragindama jį vykdyti antstolio reikalavimus, o UAB „Arisanda“ vadovas piktybiškai būtų vengęs juos vykdyti. Nors įstatymas nenumato išieškotojui pareigos raginti skolininko darbdavį vykdyti antstolio reikalavimus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Arisanda“ vadovas apgailestauja dėl savo veiksmų, pripažįsta buvęs neapdairus ir nežinojęs, kad antstolio patvarkymas nėra vykdomas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įmonės vadovo elgesys vertintinas kaip nepakankamai atidus ir rūpestingas, todėl jam paskirta minimali 50 Lt bauda.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagal nustatytas ir įvertintas bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė MatiukienėTeisėjai Jolanta BadaugienėDanutė Burbulienė