- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-07
- Bylos Nr.
- 2A-649-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Egidijus Žironas, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- S. J., G. J., S.
- Atsakovas
- T. B., D. B.
- Kategorijos
- 43.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų S. J. ir G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovų S. J. ir G. J. ieškinį atsakovams T. B. ir D. B. dėl atlyginimo priteisimo už suteiktas profesionalias paslaugas.
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
ieškovai S. J. ir G. J. 2008-02-08 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų ieškovams lygiomis dalimis 30 000 Lt (t.y. po 15 000 Lt) suteiktų profesionalių paslaugų atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-6). Nurodė, kad vienas iš ieškovų - S. J. su vienu iš atsakovų - T. B. 2002-11-11 sudarė preliminarią 1/3 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kuri 2004-08-02 buvo pakeista. Atsakovas nevykdė Sutarties 3 p. numatytos pareigos pakeisti žemės sklypo paskirtį ir pasiūlė būsimam pirkėjui pačiam ją pakeisti, paslaugų kainą ir išlaidas išskaičiuojant iš žemės sklypo pardavimo kainos. Ieškovas G. J. organizavo, prižiūrėjo ir faktiškai vykdė žemės sklypo paskirties pakeitimą: gavo projektavimo sąlygų sąvadą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos leidimą rengti žemės sklypo detalųjį planą, UAB „Vilniaus miestprojektas“ parengė detalųjį planą ieškovo lėšomis, jis taip pat suderino planą su kompetentingomis institucijomis (Vilniaus m. savivaldybės taryba 2004-05-12 sprendimu Nr. 1-377 patvirtino detalųjį planą). Atsakovai 2004-10-28 vienašališkai nutraukė 2004-08-02 preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį ir atsisakė sumokėti už jų naudai atliktas paslaugas, t.y. nemokamai naudojasi kitų asmenų darbo rezultatais.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-03-13 sprendimu už akių (b.l.34-35) ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas tarp bylos šalių susiklosčiusius ginčo teisinius santykius kvalifikavo ne kaip kito asmens reikalų tvarkymą be pavedimo (t.y. kvazisutarinius santykius), o kaip pavedimą. Jeigu pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, jog sutartis neatlygintinė, nebent įgaliotinio atliekami veiksmai būtų profesinė ar verslo veikla (CK 6.758 str. 2 d.). Preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje nėra susitarimo, jog ieškovai turi teisę veikti atsakovų vardu keičiant žemės sklypo paskirtį, juo labiau gauti už tai atlygį. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jų veiksmai būtų profesinė ar verslo veikla.
Šalies argumentai
Ieškovai S. J. ir G. J. apeliaciniu skundu (b.l.55-57) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-13 sprendimą už akių ir perduoti nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą motyvavo materialinės bei procesinės teisės pažeidimais. Pirma, pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, rašytinio proceso tvarka priėmė sprendimą už akių, nors ieškovai ieškinyje tam prieštaravo. Antra, ieškovai ieškinį grindė CK 1.5 str. 1 d., o pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, taikydamas visai kitas teisės normas. Trečia, ieškovai pateikė įrodymus apie turėtas išlaidas, kurias prašo priteisti pagal CK 6.233 str. 1 d., tačiau teismas jų nevertino ir patirtų nuostolių nekompensavo.
Atsiliepimas
Atsakovai T. B. ir D. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.65-68) skundo nepripažino ir prašė Vilniaus m 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-13 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pasak atsakovų, jie nebuvo susitarę su ieškovais dėl jų reikalų tvarkymo ar kitokių atlygintinų paslaugų teikimo: kiekviena preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties šalis veikė išimtinai savo interesais ir sąskaita. Mano, kad ieškovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes pastarųjų nuostoliai atlyginti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8073-171/ 06, kurioje ieškovams iš atsakovų buvo priteistas sumokėtas avansas ir 14 125 Lt dydžio bauda už preliminarios sutarties nutraukimą be pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų materialiųjų reikalavimų pobūdį bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimo institutą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).
Ieškovų apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsprendė šį ginčą priimdamas sprendimą už akių, priimtinas. Sprendimo už akių priėmimas yra specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, tai įstatymo leidėjo nustatyta procesinė priemonė, leidžianti užtikrinti CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užkirsti kelią bet kurios bylos šalies procesiniam pasyvumui. Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika - ribojimas skųsti apeliacine tvarka sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių – kartu nulemia būtinybę priimti tokį sprendimą tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos bei sąlygų, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. CPK 285 str. įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių pirmiausiai siejama su pačių bylos proceso dalyvių išreikšta valia – šalies atitinkamo prašymo buvimu (CPK 135 str. 1 d. 4 p., 142 str. 2 d. 4 p. ir šio straipsnio 4 d., 246 str. 1 d. ir 2 d.).
Ieškovai, pareikšdami ieškinį, savo valią dėl sprendimo už akių procesinio instituto taikymo galimybė yra pareiškę – jie prieštaravo tokio sprendimo priėmimui, jeigu atsakovai nepateiktų paruošiamųjų dokumentų (atsiliepimo, tripliko) (b.l. 6). Todėl akivaizdu, kad šioje byloje nebuvo įstatyminių sąlygų sprendimo už akių priėmimui – tokio ieškovo prašymo (CPK 142 str. 4 d.), todėl vien ši aplinkybė pati savaime sudaro teisėjų kolegijai prielaidas konstatuoti esminį apeliantų procesinių teisių pažeidimą ir sprendimui už akių panaikinti, bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinant.
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir tai, kad ši procesinė priemonė taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, kad priimti sprendimą už akių, net ir esant atitinkamam šalies prašymui, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas), ir kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į tai, ar pakanka byloje duomenų, kuriuos teismas galėtų įvertinti, spręsdamas konkretų ginčą. Sprendimo už akių įstatyminio instituto negalima aiškinti kaip įpareigojančio teismą priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinis Teismas, 2006-09-21 nutarime (byla Nr.35/03-11/06) vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumą, pabrėžė, kad CPK yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir formaliai egzistuojant visoms įstatymo nurodytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos 109 str. kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje esant prieštaringiems duomenims dėl buvusio ar nebuvusio atitinkamo šalių susitarimo, dėl atsakovų tinkamo veikimo (neveikimo), taigi tuo pačiu ir nustatant aplinkybę, ar ieškovų teisė apskritai buvo pažeista dėl atsakovų veiksmų ar neveikimo, pirmosios instancijos teismas turėjo svarių priežasčių vertinti, ar be faktinių aplinkybių tyrimo bendrąja ginčo teisenos tvarka buvo galimas teisingas šios bylos išnagrinėjimas.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nutartyje įvardinti esminiai proceso normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Tai konstatavusi, kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir šioje nutartyje dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.