- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- 1S-1859-498/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- V. V.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 93-624 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. V.“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2009-06-16 Stokholmo apylinkės teismo pagal Švedijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis (1968:64) 1 paragrafo 1 d. 6 p., 3 paragrafas ir baudžiamojo kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 paragrafo 1 d., 6 paragrafo 3 d., galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. 2010-12-16 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo 2009-06-16 nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalimi, 260 str. 3 d. nustatyta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo, faktiškai atliko 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės pradžia – 2009-01-27, bausmės pabaiga – 2019-01-27. Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 3 metai 10 mėnesių 21 diena. Anksčiau neteistas.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 93-624 nutarė tenkinti V. V. prašymą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK), 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1863).
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 93-624 „Dėl lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. V.“.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. V. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.
V. V. skunde kategoriškai nesutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi. Nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nevertino pastangu per visą bausmės laiką integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu. Teismas neatsižvelgė, kad pagal „OASYS“ metodiką nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 16 balų, tai reiškia, kad rizika žema. Per bausmės atlikimo laiką buvo skatintas septynis kartus ir nebuvo pažeidęs pataisos namų taisyklių. Nuo 2015 m. sausio mėnesio bausmę atlieka be sargybos sąlygomis, gyvena ir dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų, taip pat dirba visuomeniniais pagrindais. Nuo pat atvykimo į pataisos namus dirba ir nesilaiko nuteistųjų subkultūros. Išleidus iš pataisos namų, nuteistąjį priimtų į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose. Taip pat nuteistasis V. V. nurodo, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerija susipažinusi su ekstradicijos dokumentais, pasižadėjo Švedijos Karalystei, kad nepablogins nuteistojo padėties. Vadovaujantis Konvencijos 11 str. 1 dalimi, kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos negali pabloginti nuteistojo padėties. Remiantis Švedijos Karalystės įstatymais, 2015 m. rugsėjo 27 d. būtų buvęs išleistas į laisvę. Nuteistasis nurodo, kad tai yra pirmas jo teistumas ir savo gyvenimą pakeitė kardinaliai, stengiasi atsakingai priimti sprendimus. Lygtinis paleidimas tai galimybė greičiau integruotis į visuomenę ir stengtis būti geru Lietuvos Respublikos piliečiu. Teismas turi vadovautis bausmės vykdymo tikslais, paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Taip pat atkreipia dėmesį į Europos Tarybos Rekomendaciją Nr. R(99)2 dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo, kurioje atkreipiamas valstybių narių dėmesys į būtinumą kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemone mažinančia įkalinimo trukmę, padedančią asmenims grįžti į visuomenę
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. V. skundas tenkinamas
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo skundas pirmos instancijos teisme ir aukštesnės instancijos teisme nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriais remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui, yra socialinio tyrimo išvada. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmos instancijos teismo nutarties turinį, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo V. V. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. V. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui bei neatliktos bausmės dydžiui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių V. V. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmos instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo tesės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Remiantis naujuoju BVK 157 str. 1 d. sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste.
Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, nors ir svarsčiusi nuteistojo V. V. prašymą dėl lygtinio paleidimo dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis V. V. atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus naujoje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio redakcijoje (2015-06-23 įstatymo redakcija Nr. XII-1818), t. y. įvykdė bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, nusikalstamo elgesio rizika yra žema (16 balų pagal OASys metodiką) bei daro pažangą siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką.
Pagrindiniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai yra teigiama darbinė motyvacija, galimybė užsiimti darbine veikla išėjus į laisvę, ryšių palaikymas su artimaisiais, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje. Nuteistasis turi darbinės motyvacijos, dirba bei planuoja dirbti laisvėje, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu laikėsi nustatytų elgesio taisyklių, elgėsi disciplinuotai, drausmės nepažeidinėjo, buvo skatintas. Turi du sūnus, socialiniai ryšiai palaikomi. Nuteistojo santykiai su artimaisiais yra šilti, bendrauja, yra lankomas.
Aukštesniojo teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į visą, kas išdėstyta, manytina, jog V. V. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Nustatyti teisiniai ir faktiniai pagrindai V. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl pirmos instancijos teismo nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas - tvirtinamas Komisijos 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr. 93-624 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. V.“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
V. V. skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 93-624 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. V.“.
pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) per 15 dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos namų laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos namų laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.