- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-26
- Bylos Nr.
- N-444-6097-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarimo S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. balandžio 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. G. dėl to, kad jis tą pačią dieną, 12 val. 30 min., ties Taikos prospekto 65 namu, Klaipėdos mieste, vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, ir vengė neblaivumo (apsvaigimo) patikrinimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 18 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutarimu S. G. už ATPK 130² straipsnyje numatyto apžeidimo padarymą skyrė 30 parų administracinį areštą su automobilio Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Teismas konstatavo, kad, išnagrinėjus policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, pareiškimą bei pažymą apie asmens padarytus KET pažeidimus, spręstina, kad S. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, nes pakartotinai per metus laiko vairavo transporto priemonę neblaivus ir vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad asmuo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, todėl skyrė administracinį areštą maksimaliam terminui su transporto priemonės konfiskavimu.
III.
Apeliantas S. G. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarimą pakeisti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad dirba ir iš darbo gaunamos pajamos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Mano, kad dėl administracinio arešto atlikimo gali būti atleistas iš darbo. Teigia, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir prašo sumažinti administracinio arešto terminą iki minimalaus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu S. G. buvo paskirta administracinė nuobauda už padarymą pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje. Apeliantas pripažįsta padaręs inkriminuotą administracinį pažeidimą ir kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą teigdamas, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojant kaltinimą S. G. padarius administracinį teisės pažeidimą nurodyta, kad jis 2009 m. balandžio 12 d. Taikos prospekte, Klaipėdos mieste, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir vengė neblaivumo patikrinimo, padarytą veiką kvalifikuojant pagal ATPK 129 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime šią nurodytą veiką perkvalifikavo į ATPK 130² straipsnį.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. G. padarytą veiką perkvalifikavo iš ATPK 129 straipsnio į ATPK 130² straipsnį. Pabrėžtina, kad pagal ATPK 130² straipsnį atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Tačiau nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nustatinėjamas nebuvo, todėl nenustačius privalomo požymio – transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, administracinė atsakomybė pagal ATPK 130² straipsnį nekyla, o asmens veika kvalifikuotina pagal ATPK 129 straipsnį.
Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 129 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo požymiai yra nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3), o faktinės aplinkybės, jog S. G. 2009 m. balandžio 12 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir vengė neblaivumo patikrinimo, yra patvirtintos nekeliančiais abejonės įrodymais (b. l. 3, 7 – 12), taip pat į tai, kad ATPK 129 straipsnyje yra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei ją taikė pirmosios instancijos teismas, apeliacinis teismas sprendžia, jog S. G. veika gali būti perkvalifikuojama apeliacinės instancijos teisme (ATPK 284 straipsnio 2 dalis).
Kaip minėta, atsakomybė už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą – bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų. Taigi sankcija už apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba areštas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.
ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas – automobilio vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones ir neblaivumo patikrinimo vengimas – yra pavojingas administracinis teisės pažeidimas, sukeliantis pavojų transporto eismo ir jo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui teigiamai charakterizuoti apeliantą, o iš bylos medžiagos matyti, kad S. G. yra baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies pažeidimus, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo per 4 metus net 26 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 17 – 24), kas ypatingai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, kad taikytos poveikio priemonės (piniginės baudos ir specialiosios teisės atėmimas) nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės, iš kurių jis būtų padaręs išvadas, kad privalu laikytis KET reikalavimų, ir minėtomis administracinėmis nuobaudomis nebuvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai. Be to, apelianto gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo laikytinas deklaratyviu ir nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas, jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. Administracinių teismų praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio teisės pažeidimo protokole nuo bet kokių paaiškinimų atsisakė ir atsisakė jame pasirašyti (b. l. 3), taip pat atsisakė pasirašyti ir kitus dokumentus (b. l. 9, 10, 11), be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme posėdžio metu neigė padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, taigi negalima teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų padėjęs išaiškinti pažeidimą ar išreiškęs gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo. Taip pat teisėjų kolegija, vertindama apelianto teiginius apie galimą darbo netekimą, susijusį su administracinio arešto atlikimu, pažymi, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas administracinę nuobaudą sušvelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę bei galiojančių administracinių nuobaudų turėjimą, spręstina, jog S. G. skirtina maksimali administracinio arešto nuobauda, numatyta ATPK 129 straipsnio sankcijoje.
Transporto priemonės konfiskavimas ATPK 129 straipsnio sankcijoje nėra numatytas, tad automobilis Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis I. S., grąžinamas savininkui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarimą pakeisti ir šio nutarimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„S. G. už ATPK 129 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirti 30 (trisdešimt) parų administracinio arešto.
Automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį I. S., grąžinti savininkui.“
Nutartis neskundžiama.