Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant L. M., dalyvaujant prokurorui Ž. Š., nukentėjusiajai E. D., kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1988-09-09 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 148 str. 2 d. - 5 metams laisvės atėmimo; 1999-11-05 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d.- 3 metams laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu; 2001-11-16 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 104 str. - 7 metams laisvės atėmimo; 2002-05-30 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. - 1 metams laisvės atėmimo su 100 Lt turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 42 str. bausmė subendrinta su 2001-11-16 Šiaulių apygardos teismo paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 7 metai laisvės atėmimo su 100 Lt turto konfiskavimu; 2004-10-12 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 189 str. 1 d. ir paskirta subendrinta bausmė 9 mėnesiai 25 dienoms laisvės atėmimo; 2007-12-12 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. - 1 metams laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 64 str. bausmė subendrinta su 2002-05-30 Akmenės rajono apylinkės teismo, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo; 2009-02-27 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 286 str. - 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo; 2012-02-20 Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė - 60 parų arešto, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2012 m. rugpjūčio 18 d., vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. M. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, kilus konfliktui dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė iš rankos sėdinčiai nukentėjusiajai R. M. K. ne mažiau 5 kartus į veido sritį, kuri nuo suduotų smūgių galva atsitrenkė į sieną, taip padarydamas nukentėjusiajai R. M. K. odos žaizdeles kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, kraujosruvas dešinėje rankoje, galvos minkštuose audiniuose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu A. P. savo kaltės nepripažino ir teismui paaiškino, kad R. M. K. pažinojo labai seniai, gal nuo 1984 metų. 2012 m. rugpjūčio mėnesį K. atėjo pas jį į namus, pasakė, kad pas ją apsigyveno kažkoks vyriškis ir ji negali jo išvaryti, prašė padėti. Tada jis neturėjo laiko ir nėjo žiūrėti, koks ten žmogus yra. Po kelių dienų K. vėl pas jį atėjo, prašė išvaryti iš jos buto tą vyrą. Jie išėjo kartu pas K. į butą, parduotuvėje nusipirko vyno. Gal jis K. ir prilaikė, nes lipant laiptais ji buvo suklupusi. K. bute buvo G., jie trise gėrė vyną, bet jis nebuvo prisigėręs. Išgėrus, K. prašė jo pinigų vynui, jis sakė, kad pinigų neduos. Jis liepė G. eiti lauk iš K. buto. Jokių konfliktų ar pykčių tarp jų nebuvo, jis smurto prieš K. nevartojo, jos nemušė, jam išeinant iš K. buto jokių sužalojimų jai nebuvo. Iš K. buto jis išėjo pirmas, kai jo atėjo ieškoti sugyventinė Ž., o G. dar pasiliko K. bute. Mano, kad G. parodymai yra nepatikimi, nes jis, kaip parodo G., jokių pinigų nepasigedo, tik sakė, kad vynui K. pinigų neduos. Tikrai K. nemušė, jokių sužalojimų jai nepadarė.

Nukentėjusioji E. D. teismui paaiškino, kad kaltintąjį pažįsta jau labai seniai, R. M. K. buvo jos mama. Ji paskutinį kartą su mama telefonu bendravo 2012 m. rugpjūčio 18 d. gal apie 19-20 val., mama sakė, kad su A. eina į butą, kur jau visa para apsigyveno V. G. ir ji jo negali išvaryti, o P. jai pažadėjo jį iš buto išginti. Kaip suprato, mama tuomet buvo blaivi. Prieš tai ji mamai buvo nunešusi į namus jos pensiją, jokių sužalojimų, mėlynių ant veido mamai nebuvo, tada ji bute gėrė su P.. Apie mamos mirtį ji sužinojo iš jos kaimyno. Paskui jai dar skambino A., klausė, kas atsitiko mamai. Vėliau ji sužinojo, kad tą vakarą mamos bute buvo didelis triukšmas, kad bute buvo A. Ji civilinio ieškinio byloje nereiškia. Gali paaiškinti, kad su P. anksčiau jokių konfliktų nėra buvę, jai žinoma, kad P., pavartojęs alkoholio, tampa neprognozuojamas, agresyvus, nevaldomas, impulsyvus, jai pačiai yra tekę gatvėje jį raminti.

Iš 2012-08-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. D., nuotraukoje pažymėtoje Nr. 4, atpažino asmenį pravarde „verbliudas“, t. y. kaip tyrimo metu nustatyta, V. G. (1 t., 69-70 b. l.).

Liudytoja I. A. teismui paaiškino, kad ji yra K. kaimynė, nors artimai nebendravo, o A. P. pažįsta iš matymo. Paskutinį kartą K. ji matė prieš jos mirtį savaitgalį – šeštadienį ar sekmadienį po pietų, kai ji su A. P. parėjo į K. butą. Ji negali pasakyti, ar jie buvo blaivūs, bet A. P. lyg tai prilaikė K. Vėliau K. bute girdėjosi triukšmas, suprato, kad ten greičiausiai buvo išgertuvės. Tolesnių įvykių ji nežino, nes buvo išvykusi.

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su K. jos buvo kaimynės, o A. P. pažįsta iš matymo, nes jis dažnai lankydavosi pas K. Įvykio vakarą, tai buvo šeštadienis, K. apie 21.30 val. atbėgo pas ją į butą ir pasakė, kad ją sumušė A. P.. Ji matė, kad K. ant veido matėsi sumušimai, iš nosies bėgo kraujas. K. prašė neskambinti į policiją, bijojo A., prašė paskambinti dukrai, tačiau ji neturėjo jos telefono. K. pas ją atbėgo be telefono. K. prabuvo pas ją gal iki pusės pirmos nakties, vėliau išėjo į savo butą, triukšmo tada nebesigirdėjo. Ji negali pasakyti ar tą vakarą K. P. vijosi, ar iš viso kas nors ją vijosi, nes ji pati nematė, taip sakiusi pati K.

Liudytojas Š. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. P. pažįsta darbiniais reikalais, nes anksčiau dirbo Akmenės rajono PK tyrėju. Dėl šio įvykio gali paaiškinti, kad pirmadienio rytą pas jį į kabinetą užėjo V. G. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) name viename bute yra negyva moteris. Jis informavo viršininką ir operatyvinė grupė nuvyko į nurodytą butą, kur kambaryje ant grindų buvo rastas moters lavonas su išorinėm smurto žymėm, prie lovos, laiptinėje prie įėjimo buvo kraujo dėmių. V. G. pasakojo, kad jis tame bute keletą naktų nakvojo, gėrė su buto šeimininke, kad buvo atėjęs A. P.. Tarp A. P. ir K. įvykęs konfliktas, A. P. lyg tai stūmęs moterį, jai sudavęs. Kitą dieną užėjęs į tą butą V. G. moterį rado negyvą. Jis A. P. apklausose nedalyvavo, tik pokalbio metu A. P. sakė, kad nieko K. nedarė, jos nemušė.

Liudytoja G. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. P. yra jos sugyventinis. 2012-08-18 ji apie 15 val. išėjo į darbą, o P. liko namuose su jos vaikais. Iš darbo grįžo 21.30 val., namuose nieko nebuvo. Ji paskambino P. ir šis pasakė, kad yra pas K. ir kadangi P. buvo neblaivus, ji ėjo jo parsivesti. Apie 22 val. jie jau buvo namuose. Kai buvo pas K. bute, daugiau ten nieko nebuvo, K. sėdėjo ant lovos, jos veide jokių sužalojimų nesimatė. Ji nėra mačiusi, kad P. nešiotųsi peilį. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta du kartus, jos parodymai dėl tos dienos įvykių skyrėsi, nes ji buvo susimaišiusi dienose. P. jos neprašė keisti parodymų.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2012-08-17, jis prie prekybos centro „Supper Netto“ sutiko tokią močiutę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Tikslaus jos vardo ir pavardės jis neprisimena, tačiau jis ją vadino „mamuku“. Pastaroji jam pasiūlė eiti pas ją į namus išgerti. Jis sutiko ir jie abu nuėjo pas ją į namus. Tą dieną ji kelis kartus davė jam po keletą litų, už kuriuos jis iš parduotuvės parnešdavo vyno. Visą tą dieną jis buvo su ja, jos bute gėrė ir naktį liko pas ją miegoti. Kitą dieną, tikslaus laiko neprisiminė, pas močiutę į namus atėjo pažįstamas. Jo nei vardo, nei pavardės jis nežino, tačiau močiutė jį vadino „liuliu“. Pastarasis atsinešė pusę butelio degtinės. Jie tą atsineštą degtinę trise išgėrė. Kadangi jis jautėsi apsvaigęs, todėl nuėjo į kitą kambarį ir užmigo. Kai atsibudo, nei močiutės, nei jos pažįstamo „liulio“, bute nebuvo. Nusprendė eiti į namus. Išėjo į laiptinę ir išgirdo balsus. Ten buvo A. P. ir tos močiutės balsai, grįžo atgal į butą. Pirmą kartą į močiutės butą jį buvo atsivedęs A. P., labai seniai. A. P. ir močiutė parėjo būdami neblaivūs. Močiutė pasakojo, kad buvo pas A. P. namuose, vaikams kepė blynus, o po to abu nuėjo į parduotuvę apsipirkti. A. P. ištraukė iš piniginės 5 litus 50 centų ir padavė juos jam, prašė, kad jis parneštų iš parduotuvės vyno. Jis nuėjo į parduotuvę, nupirko butelį vyno ir grįžo atgal į butą. Eidamas į parduotuvę jis atkreipė dėmesį, kad laikrodis miesto centre rodė 19.50 val. Parneštą vyną trise išgėrė. Geriant jokių konfliktų tarp jų nebuvo, tik A. P. kažkam skambino telefonu ir kažką koliojo. Jis sėdėjo ant kėdės prie stalo, močiutė sėdėjo ant savo lovos, o A. P. sėdėjo ant kitos lovos, kuri yra prie lango. Išgėrus tą butelį vyno, A. P. ruošėsi eiti į namus. Galėjo būti 21.00 val. Močiutė, einančio iš buto A. P. paprašė, kad jis duotų jai dar pinigų ant „buteliuko“. A. P. galinėje kelnių kišenėje susirado piniginę ir norėjo močiutei duoti pinigų buteliui, tačiau atsidaręs piniginę A. P. pradėjo ant močiutės šaukti: „Tu iš manęs pavogei pinigus, kur padėjai pinigus stierva“. Močiutė A. P. sakė, kad ji matė, kaip jis savo namuose pasidėjo pinigus iš piniginės į spintelę, prašė, kad eitų abu pas jį į namus ir jis pamatys ir įsitikins, kad pinigai niekur nedingo. A. P. patikrino striukę, su kuria močiutė parėjo namo, bet pinigų nerado. Tada A. P. močiutę pradėjo daužyti rankomis į veidą. Kiek kartų jis jai trenkė, jis pasakyti negali, bet daugiau nei penkis kartus. Taip pat jis negali pasakyti, ar A. P. močiutę mušė delnais ar kumščiais, nes buvo labai išsigandęs ir to nepastebėjo. Močiutė neverkė, ji tik prašė „A. baik, tavo namuose yra tavo pinigai“. Močiutė ėjo iš buto į laiptinę ir prašė, kad A. P. eitų kartu su ja į jo namus, kad jis galėtų įsitikinti, kad ji jo pinigų nepaėmė. Tačiau A. P. tik šaukė „kur padėjai pinigus“, tempė močiutę atgal ir ją daužė. Taip močiutė į laiptinę buvo išėjusi keletą kartų, bet A. P. ją vis partempdavo į butą. Po to A. P. iš kelnių kišenės išsitraukė peilį, tokį, kuris išsilanksto ir vadinamas peteliške, kuriuo grasino močiutei sakymas „nori padla papjausiu“. Po to peilį sulankstė ir įsidėjo atgal į kelnių kišenę. Močiutė prašė, kad A. P. liautųsi. Jis sėdėjo ant tos pačios kėdės ir bijojo net pajudėti. Jis A. P. jau seniai ir labai gerai pažįsta, jo bijojo, nes pastarasis anksčiau buvo nužudęs žmogų, bei įniršęs būna tiesiog neprognozuojamas ir nevaldomas. Po A. P. smūgių močiutei iš nosies bėgo kraujas. Po to A. P. pradėjo pulti ant jo, šaukė ir trenkė delnu jam vieną kartą į žandą, bei liepė jam nešdintis. Jis iš buto išėjo, o A. P. su močiute bute liko. Lipdamas laiptais jis negirdėjo, kad A. P. toliau būtų šaukęs ant močiutės. Išgirdo tik tai, kaip jis močiutei sakė „padla duok raktą“. Ką atsakė pastaroji, jis nebegirdėjo. Kitą dieną, t. y. 2012-08-19, apie 10.00 val., jis nuėjo pas močiutę į butą, tikėdamasis pas ją gauti išgerti. Kai nuėjo, močiutės buto durys buvo atrakintos. Jis užėjo į butą, kur pamatė kambaryje tarp lovos ir stalo, ant grindų, veidu į grindis gulinčią močiutę. Jis ją pašaukė „motin, motin“, bet ji neatsiliepė. Pagalvojo, kad A. P. mušdamas ją užmušė. Išsigando ir pabėgo iš buto. 2012-08-20, prieš 8.00 val., nuėjo į policiją pas tyrėją Š. T. ir viską jam papasakojo (1 t., 80-82 b. l.).

Liudytojas V. G. savo parodymus patvirtino ir apklaustas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., 89-92 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. G. patvirtino savo parodymus, parodydamas kur ir kaip A. P. sumušė R. M. K. (1 t., 94-95 b. l.).

2012-08-20 Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 51-1-00367-12 dėl R. M. K. nužudymo, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje (I t., 1, 2 b. l.).

2012-12-14 Šiaulių apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro M. F. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 51-1-00367-12 dalyje dėl R. M. K. nužudymo, dalyje A. P. atžvilgiu nutrauktas, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo požymių, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje (I t., 8-10 b. l.).

2012-12-14 nutarimu pagal aukščiau minėto prokuroro reikalavimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. M. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (I t., 11 b. l.).

Iš 2012-08-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, butas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rasta ir paimta: R. M. K. lavonas su smurto žymėmis; 2) 11 vnt. cigarečių nuorūkų; 3) 3 vnt. 0,5 litro talpos stiklainiai su kvapo pėdsakais. 2012-11-19 3 vnt. 0,5 litro talpos stiklainiai su kvapo pėdsakais išsiųsti saugojimui į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą (I t., 43 b. l.). Pagal 2013-01-31 nutarimą ir 2013-02-04 kvitą Nr. 003632 11 vnt. cigarečių nuorūkų, perduotas saugoti į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK daiktinių įrodymų saugyklą (I t., 44, 45 b. l.).

Iš 2012-08-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. D., nuotraukoje pažymėtoje Nr. 4, atpažino asmenį pravarde „verbliudas“, t. y. kaip tyrimo metu nustatyta, V. G. (1 t., 69-70 b. l.).

VTMT prie LR TM Mažeikių poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 63/12 (13) nurodyta, kad R. M. K. mirtis įvyko nuo kepenų cirozės. Į tai nurodo pakitimai kepenyse. Tai komplikavosi progresuojančiu kepenų ir širdies veiklos nepakankamumu. R. M. K. mirtis galėjo įvykti prieš 1,5 – 2,5 paros iki jos kūno tyrimo pradžios 2012-08-21, 10.15 val. Tam neprieštarauja jos kūno tyrimo metu nustatyti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai. R. M. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta, smegenų skystyje rasta 0,29 promilės etilo alkoholio. R. M. K. kūne nustatyta odos žaizdelės kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimai ir kraujosruvos veide, kraujosruvos dešinėje rankoje, galvos minkštuose audiniuose. Odos žaizdelės kairės akies viršutiniame voke galėjo būti padarytos kietu buku daiktu nuo keleto iki keliolikos valandų iki mirties. Kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, kraujosruvos dešinėje rankoje, galvos minkštuose audiniuose padarytos kietais bukais daiktais prieš 2-7 paras iki mirties. Visi sužalojimai vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 50-54 b. l.).

Papildomoje VTMT prie LR TM Mažeikių poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 5-63/12 (13) nurodyta, kad sužalojimai R. M. K. kūne, didesnė tikimybė padaryti tiesioginių smūgių metu. Kai kurie sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į aplinkoje esančius daiktus, galimai kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio srityje ir kraujosruva dešinio žasto išoriniame paviršiuje. Kraujosruvos dešinėje plaštakoje ir rieše galėjo gautis dengiant galvą nuo smūgių. Tačiau nėra jokių objektyvių požymių, leidžiančių atskirti, kuris sužalojimas padarytas tiesioginio smūgio metu, kuris atsitrenkus į aplinkoje esančius daiktus. Sužalojimai veide padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, pakaušyje 1 trauminiu poveikiu, dešinėje rankoje mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, viso mažiausiai 11 trauminių poveikių. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti nuo keleto iki keliolikos valandų iki mirties. Specialisto išvadoje Nr. M 63/12(13) dalies sužalojimų laikas nurodytas 2-7 paros iki mirties. Sužalojimų padarymo laikas galėjo būti neteisingai įvertintas dėl lavondėmių priekiniuose kūno paviršiuose. Nėra objektyvių požymių, leidžiančių nustatyti R. M. K. padėties sužalojimų padarymo metu (I t., 58-61 b. l.).

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), butas priklausė nuosavybės teise R. M. K. (I t., 39-40 b. l.).

Iš atliktos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos analizės matyti, kad A. P. mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini), G. Ž. mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), o E. D. mobiliojo ryšio telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). A. P. mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir G. Ž. mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) įvykio dieną, t. y. 2012-08-18, tarpusavyje bendravo. Laikotarpyje nuo 2012-08-18 iki 2012-08-20 E. D. mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) su A. P., nei su G. Ž. tarpusavyje telefonu nebendravo (I t., 106-112 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Kaltinamasis savo kaltės dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajai R. M. K. nepripažino, paaiškindamas, kad tą vakarą jokių konfliktų tarp jo ir nukentėjusios bei liudytojo V. G. nebuvo, pripažino, kad jis, R. M. K. ir V. G. R. M. K. bute kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Nors kaltinamasis nepripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajai R. M. K., tačiau liudytojas V. G. patvirtino, kad būtent tą vakarą tarp A. P. ir R. M. K. vyko konfliktas dėl pinigų, kad A. P. apkaltinęs R. M. K. paėmus jo pinigus, kad A. P. dėl to sudavė R. M. K. smūgius į veidą. Kad vyko konfliktas dėl pinigų, patvirtino liudytoja I. Š., paaiškinusi, kad tą vakarą K. bute girdėjo triukšmą, išeidama iš savo buto, girdėjo, kad vyriškis šaukė „kur padėjai pinigus“. Liudytoja A. K. parodė, kad tą dieną vakare pas ją į butą atbėgo R. M. K. kruvinu veidu, sakė, kad A. ją užmuš, prašė nekviesti policijos, nes bijojo A., kas patvirtina, kad būtent sužalojimai ant R. M. K. veido atsirado nuo kaltinamojo smūgių. Liudytojos G. Ž. parodymai dėl to įvykio aplinkybių vertintini kritiškai, nes ji yra kaltinamojo sugyventinė ir suinteresuota bylos baigtimi. Be to, liudytojos G. Ž. parodymai skirtingi, nenuoseklūs – pirmos apklausos metu liudytoja parodė, kad tą vakarą jai grįžus iš darbo namo, A. P. su vaikais buvęs namuose blaivas, kad jis buvęs pas R. M. K. net neminėjo. Kitos apklausos metu ji jau paaiškinusi, kad tą vakarą ji ėjusi pas R. M. K. A. P. parsivesti į namus, nes šis buvo neblaivus, kad buvusi R. M. K. bute apie 21.30 val. ir mačiusi tik buto šeimininkę, kuri nebuvo sužalota. Čia skiriasi šios liudytojos ir kaltinamojo parodymai, nes kaltinamasis parodė, kad iš R. K. buto jis išėjo pirmas, ten dar buvo likęs V. G.. Kad apie 21.30 val. R. M. K. jau buvo sumušta, patvirtino liudytoja A. K., paaiškinusi, kad būtent tokiu laiku pas ją atbėgo sužalota R. M. K..

Byloje ištirti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką visiškai įrodyta, jo veiką pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis, tyčia suduodamas smūgius nukentėjusiajai R. M. K., sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo tolesnio nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį, A. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nusikaltimų padarymo aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad byloje nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgė į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas (tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus), teistumas neišnykęs (II t., 4-13 b. l.); administracine tvarka baustas (II t., 64-66 b. l.); VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre įrašytas (II t., 70 b. l.), nedirbantis. Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam neskirtina griežčiausia įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę ir atsižvelgiant į laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, skaitys, kad bausmę A. P. yra atlikęs.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - cigarečių nuorūkos ir 3 0,5 l talpos stiklainiai su kvapų pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 str. – 307 str., teismas

nusprendžia:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti (septyniasdešimt aštuonioms) paroms arešto.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-08-20 iki 2012-11-05 ir laikyti, kad A. P. bausmę yra atlikęs.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - cigarečių nuorūkas ir 3 0,5 l talpos stiklainius su kvapų pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.