Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-634-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-17
Bylos Nr.
1A-215-634-2014
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00635-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis (pirm.), Albinas Antanaitis, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
V. D., B. S., G. N.
Kategorijos

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-634-2014

Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00635-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Albino Antanaičio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, nuteistojo V. D. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 187 str. 1 d. – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64¹ str. pagrindu sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikti paskirta pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti B. S. ir G. N., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., už tai, kad su G. N. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į patalpą bei tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent:

2013-06-30, apie 17.40 val., B. S., veikdama kartu su G. N. ir V. D., turėdami vieningą tyčią iš UAB „Užuolaidų studija“ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobti ten esantį turtą, stovėdama lauke prie šio sandėlio ir stebėdama aplinką, kad kas nors neateitų, saugojo bendrininkus, kol šie pro langą įsibrovė į šio sandėlio patalpą, kuri yra saugoma, sugadino apsaugos sistemą ir išjungė garsinę signalizaciją bei, iš vidaus išlaužę duris, iš patalpos į kiemą išnešė svetimą UAB „Užuolaidų studija“ priklausantį turtą: 46 vnt. 18 cm ilgio medinių užuolaidos laikiklių, kurių vieneto vertė – 25 Lt (bendra vertė – 1150 Lt) 2 vnt. 14 cm ilgio plastikinius užuolaidos laikiklius, kurių vieneto vertė – 23 Lt (bendra vertė – 46 Lt), 27 vnt. metalinių karnizų antgalių, kurių vieneto vertė – 30 Lt (bendra vertė – 810 Lt), 15 vnt. medinių karnizų laikiklių, kurių vieneto vertė – 27 Lt (bendra vertė – 405 Lt), 12 metrų aliuminio kampučio profilio, bendros 66 Lt vertės, 8 kg aliuminio laužo, bendros 32 Lt vertės, 3 vnt. šviestuvų, kurių vieneto vertė – 150 Lt (bendra vertė – 450 Lt), šviestuvą, 255 Lt vertės, 4 vnt. apdailinės metalinės tvorelės, kurių vieneto vertė – 95 Lt (bendros 380 Lt vertės), tačiau veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi tai padaryti sutrukdė ateinanti moteris, tokiais veiksmais padėdama bendrininkavo pasikėsinant pagrobti bendros 3594 Lt vertės svetimą turtą,

2013-06-30, apie 17.40 val., V. D., veikdamas kartu su G. N., turėdami tikslą įsibrauti į UAB „Užuolaidų studija“ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpas, turint tikslą pagrobti ten esantį turtą, kartu tyčia sugadino sandėlio langą ir duris, bendros 50 Lt vertės, signalizacijos įrangą, 75 Lt vertės, bei išlaužę 320 Lt vertės siuvimo mašinos „PFAF“ metalines detales ir išėmę jos variklį, sugadino ją, tokiais veiksmais sugadino svetimą 445 Lt vertės turtą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. D. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti į lygtinį paleidimą arba paskirti kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų jis prisipažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis yra 4 vaikų tėvas, nenori jų prarasti ir nori jais rūpintis laisvėje. Nors šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau skunde tikina, kad paleistas lygtinai, užsiregistruos Kauno savivaldybėje dėl socialinio būsto gavimo, iki tol išsinomos butą, užsiregistruos į darbo biržą, susiras darbą ir pradės gyvenimą iš naujo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde kelia tik paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas V. D. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurias subendrino nepažeisdamas BK 63-65 str. nuostatų. Taip pat visiškai pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė BK 64¹ str. pagrindu sumažinta vienu trečdaliu.

Sutinkamai su apeliacinio skundo argumentu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. D., pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, taip pat atsižvelgė, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, ką pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir tai, kad V. D. praeityje teistas 6 kartus, nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė teistumui neišnykus. Kadangi V. D. tyčiniai nusikaltimai padaryti neišnykus teistumui, jis laikomas recidyvistu BK 27 str. 1 d. prasme. BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad skiriant nuteistajam V. D. laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas (skunde vadinamas lygtiniu paleidimu). Bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo sąlygos numatytos BK 75 str., kuriame nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams <...>, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra taip pat ne kartą pažymėjęs, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, iškilus pagrįstai abejonei, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-405/2012).

Nors šiuo atveju V. D. padarytų nusikaltimų kaltės forma, už juos paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas (jis nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams už dviejų - nesunkaus ir apysunkio tyčinių nusikaltimų padarymą), tačiau nuteistojo asmenybė (recidyvistas), padarytų veikų pobūdis ir aplinkybės, kolegijos vertinimu, nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip minėta, V. D. nusikalto nebe pirmą kartą, naujus nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, veikdamas bendrininkų grupėje. Šie duomenys rodo, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktinis jo poelgis. Jis, būdamas ne kartą teistas, puikiai suvokė nusikalstamų veikų darymo pasekmes ir sąmoningai pasirinko veikimo būdą – vėl įvykdė nusikalstamą veiką, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, V. D., kaip recidyvistui, tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Nuteistojo V. D. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, taip pat tai, kad jis turi keturis vaikus, kuriems reikalinga jo materialinė ir moralinė pagalba – nesudaro pagrindo taikyti jam BK 75 str. nuostatų ir atidėti bausmės vykdymo.

Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. D. už BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. numatyto apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis žymiai mažesnis už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikaltimas, sankcijose nustatytam šios bausmės vidurkiui, tikrai nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, priešingai, yra proporcingos nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui. Todėl skundžiamą nuosprendį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 str. 3 d. (Žin., 2013, Nr. XII-275) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 4 p., pateikė teismui pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. D. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 51 str. 3 d. nuostatos buvo pakeistos 2013 m. gegužės 9 d. įstatymu Nr. XII-275, įsigaliojusiu 2014 m. sausio 1 d., ir jose numatyta, kad <...> paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka <...>. Tačiau šios įstatymo nuostatos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo į valstybės biudžetą, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, taikomos tik po įstatymo Nr. XII-275 įsigaliojimo dienos priimtiems sprendimams dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje sprendimas dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo priimtas 2013-12-23, t. y. dar iki 2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 (Žin., 2013, Nr. 54-2680) nuostatų įsigaliojimo (2014-01-01), todėl šių nuostatų pagrindu iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

Nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Giedrius EndriukaitisTeisėjai Albinas AntanaitisArūnas Paštuolis